Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant vertėjai S. A., ieškovės atstovui M. M., atsakovės atstovams A. Z., advokatei Jovitai Usonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BAB „Klaipėdos kranai“ ieškinį atsakovei UAB „RWI LT“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas J. Ž. parodė, kad nuo 2001 m. iki bankroto bylos AB „Klaipėdos kranai“ iškėlimo dirbo vairuotoju, ekskavatorininku. Paaiškino, kad nors parašas ant 2013-04-02 priėmimo – perdavimo akto, kuriuo UAB „RWI LT“ perduotas ekskavatorius, yra jo, J. Ž., tačiau nepamena, kodėl ant šio akto pasirašė, nes niekam nieko neperdavė, ir niekas neįpareigojo nieko perduoti ar priimti. Taip pat paaiškino, kad yra dirbęs su ekskavatoriumi „ATLAS KW 1604“, jis labai senas, prastos techninės būklės, iš jo lašėdavo tepalai, ekskavatoriaus niekas neprižiūrėjo, netvarkė, juo naudojosi daug subjektų, kurie dažnai keitėsi.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad AB „Klaipėdos kranai“ dirbo nuo 2008 m., iš pradžių vadybininku, vėliau komercijos skyriaus direktoriumi, galiausiai – direktoriaus pavaduotoju. Įmonei iškėlus bankroto bylą nuo 2013 m. vasario mėn. yra paskirtas dirbti ūkio skyriaus viršininku. Paaiškino, kad ant 2013-04-02 priėmimo – perdavimo akto, kuriuo UAB „RWI LT“ perduotas ekskavatorius, J. Ž. parašas yra dėl to, kad UAB „RWI LT“ atstovas A. Z. telefonu nurodęs, kad ant akto gali pasirašyti kieme esantis A. Ž., kuris su tuo ekskavatoriumi yra dirbęs. Taip pat nurodė, kad priėmimo – perdavimo akte nėra fiksuota ekskavatoriaus techninė būklė, ekskavatorius perduotas kaip turto vienetas, kuris važiavo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad atsakovė savo neveikimu pablogino išsinuomotą daiktą, t.y. nevykdė Sutarties 2.5. punkto reikalavimo prižiūrėti turtą, atlikti einamąjį remontą, bei 4.2.6. punkto reikalavimo grąžinti išsinuomotą turtą tokios būklės, kokios gavo: ieškovė atsakovei perdavė veikiantį daiktą, o atsakovė grąžino jau neveikiantį. Pažymėjo, kad atsakovė turi įrodyti, jog turtą prižiūrėjo tinkamai, tačiau šiuo atveju tokių duomenų atsakovė nepateikė. Nurodė, kad koks konkrečiai yra hidraulinio siurblio gedimas ir ką konkrečiai reikia taisyti nežino, kadangi ekskavatorius neardytas, nes tai reikalauja papildomų išlaidų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. S. parodė, kad dirbo AB „Klaipėdos kranai“: nuo 2008 m. iki 2010 m. darbų vadovu, nuo 2010 m. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo geležinkelio aikštelės viršininku, jo žinioje buvo ginčo ekskavatorius. Paaiškino, kad šio ekskavatoriaus techninė apžiūra nebuvo vykdoma, kapitalinis remontas niekada nebuvo atliekamas, įmonėje nebuvo mechanikų, o direktoriai net nenorėjo girdėti apie mechanizmų remontus. Taip pat nurodė, kad šis ekskavatorius veikė labai lėtai, viena to priežasčių – blogai veikė aukšto slėgio siurblys. Paaiškino, kad siurblys gali dirbti tam tikrą valandų skaičių – moto valandas, niekas nežino, kiek šio ekskavatoriaus siurblys yra išdirbęs moto valandų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-03-01 tarp ieškovės BAB „Klaipėdos kranai“ ir atsakovės UAB „RWI LT“ buvo sudaryta Transporto priemonių, kėlimo technikos sutartis Nr. 10, pagal kurią ieškovė atsakovei už užmokestį perdavė laikinai naudoti ir valdyti ekskavatorių „ATLAS KW 1604“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15). 2013-11-22 priėmimo – perdavimo aktu atsakovė grąžino ieškovei ekskavatorių „ATLAS KW 1604“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neveikiantį (b.l. 18). 2013-12-02 ekskavatoriaus „ATLAS KW 1604“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu komisija, susidedanti iš ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų, nustatė, jog neveikia pagrindinis hidraulinis siurblys (b.l. 19). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 22602,80 Lt (su PVM) ekskavatoriaus remontui (b.l. 23). Byloje kilo ginčas dėl to, ar ekskavatoriaus „ATLAS KW 1604“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), hidraulinio siurblio gedimas atsirado dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), ar buvo sąlygoti natūralaus nusidėvėjimo.

Nagrinėjamoje byloje 2013-03-01 Transporto priemonių, kėlimo technikos sutarties Nr. 10 pagrindu tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Šalių sudarytos sutarties 2.5. punktas numato, jog nuomininkas (atsakovė) nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti sutarties objektus, užtikrinti tinkamą jų būklę ir atlikti einamąjį remontą, o pagal 4.2.6. punktą nuomininkas (atsakovė) šiai sutarčiai pasibaigus įsipareigoja grąžinti nuomotojui (ieškovei) visus sutarties objektus tokios būklės, kokios jie buvo perduoti, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Jei nuomininkas pablogina sutarties objektų būklę, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pablogėjimo atsiradusius nuostolius. Sutarties objektų priėmimas ir perdavimas įforminamas surašant ir pasirašant priėmimo – perdavimo aktą (Sutarties 5.1. p.). Šiuo atveju atsakovė nuo 2013-11-22 nutraukė ekskavatoriaus „ATLAS KW 1604“ nuomos teisinius santykius (b.l. 17), bei perdavė ieškovei, o ieškovė priėmimo – perdavimo aktu priėmė ekskavatorių, kurio hidraulinis siurblys neveikė (b.l. 18), t.y. atsakovė išsinuomotą daiktą grąžino su trūkumais. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės išsinuomotas ekskavatorius „ATLAS KW 1604“ jai priėmimo - perdavimo aktu (Sutarties 5.1. p.), kuriame būtų fiksuota jo techninė būklė, perduotas nebuvo. Byloje esantis 2013-04-02 priėmimo – perdavimo aktas, kuriame fiksuotas vienintelis ekskavatoriaus defektas – kairės pusės posūkio stikliuko nebuvimas (b.l. 16) negali būti laikomas teisėtu, kadangi atsakovės vardu jį pasirašė ieškovės darbuotojas byloje liudytoju apklaustas J. Ž., kuris nebuvo atsakovės įgaliotas veikti jos vardu. Sutarties 2.3. punkte ieškovė pareiškė, kad sutarties sudarymo metu sutarties objektai yra tvarkingos būklės. Pažymėtina, kad nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė šią atitiktų, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus. Byloje liudytoju apklaustas L. S., buvęs ieškovės darbuotojas, kurio žinioje buvo ginčo ekskavatorius, parodė, jog techninė apžiūra šiai technikai nebuvo vykdyta jau eilė metų, ji neremontuota, veikė prastai, šis mechanizmas neturėjo jokių, ne tik techninės apžiūros dokumentų. Šis liudytojas taip pat patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog hidraulinis siurblys yra viena pagrindinių ekskavatoriaus dalių, kuri gali dirbti tik tam tikrą valandų – moto valandų skaičių, kurį pasiekus, siurblys nebeveikia. Šiuo atveju po beveik aštuonių mėnesių nuo ginčo ekskavatoriaus patekimo atsakovės žinion ekskavatorius „ATLAS KW 1604“ sugedo, nustatytas hidraulinio siurblio gedimas, ir daugiau nebegalėjo būti naudojamas (b. l. 17-19). Pažymėtina, kad kaip ir bet kuris mechanizmas ar transporto priemonė, ekskavatorius yra tokios prigimties daiktas, kuris turi potencialią gedimo riziką, egzistuojančią nepriklausomai nuo to, kaip jis eksploatuojamas. Ekskavatoriaus hidraulinio siurblio gedimas yra toks, kuris gali atsirasti tiek dėl natūralaus jo dėvėjimosi dirbant ribotas jam skirtas moto valandas, tiek dėl kitų priežasčių. Tokio defekto priežastis galima nustatyti tik atlikus nuodugnų hidraulinio siurblio tyrimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ekskavatoriaus hidraulinio siurblio gedimas, nuomotojui neįrodžius kitaip, laikytinas gedimu, atsirandančiu dėl natūralaus daikto naudojimo. Pagal šalių sudarytos Sutarties 4.2.6. punktą atsakovė už gedimus, sąlygotus natūralaus nusidėvėjimo, neatsako. Taigi šalims tokio natūralaus ekskavatoriaus hidraulinio siurblio gedimo rizikos sutartimi nepriskyrus atsakovei, ši rizika lieka nuomotojui - ieškovei (CK 6.485, 6.499 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl išsinuomoto daikto būklės pablogėjimo, būtina atsižvelgti į to daikto ypatybes, ir kuomet sugenda pagrindinė to daikto dalis, šalių įrodinėjimo pareiga paskirstytina taip, kad nuomotojas turi pateikti įrodymus, jog šios dalies defektas (sugadinimas) atsirado dėl nuomininko kaltės (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė, perėmusi ekskavatorių (b.l. 18) ir manydama, kad jo hidraulinis siurblys sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, išdirbus jam skirtas moto valandas, o dėl netinkamos jo eksploatacijos nuomos metu (ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovė neprižiūrėjo išsinuomoto daikto, naudojo panaudotą tepalą, dėl ko hidraulinis siurblys buvo sugadintas), tačiau jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė, hidraulinio siurblio neardė ir neketina ardyti, nes tam reikalingos papildomos išlaidos, nenurodė ir negali nurodyti, kas konkrečiai hidrauliniame siurblyje sugedo, taip pat nepateikė įrodymų, kokia ekskavatoriaus, jo hidraulinio siurblio būklė buvo iki jo perdavimo atsakovei, jo techninių dokumentų, kiek moto valandų iki ginčo nuomos sutarties sudarymo hidraulinis siurblys jau buvo išdirbęs, kiek valandų jis pagal techninę dokumentaciją per naudojimo laikotarpį gali išdirbti (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog hidraulinio siurblio gedimas buvo sąlygotas ne natūralaus jo nusidėvėjimo, o atsakovės netinkamo jo eksploatavimo nuomos metu, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie 2210,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 83-85), kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį atmetus panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „RWI LT“ iš ieškovės BAB „Klaipėdos kranai“ 2210,00 Lt (640,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „RWI LT“, į. k. 302771909, turto, lėšų areštą, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.