Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam R. L., kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2012-11-14 apie 16.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-ojo būrio patruliui V. D. ir patruliui D. V. atvykus pagal iškvietimą dėl vykstančio buitinio konflikto Kaune, (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu ir vedamas į policijos tarnybinį automobilį, įžeidinėjo policijos pareigūnus, atliekančius savo pareigas, vadindamas juos necenzūriniais bei kitais įžeidžiančio turinio žodžiais, taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, dėl girtumo nieko neatsimena, buvo daug išgėręs. Viskas galėjo vykti 2012-11-14. Duktė iškvietė policiją, nes triukšmavo namuose. Prisimena tik tada, kai atsibudo kameroje. Galėjo kolioti policininkus. Labai visų atsiprašo, tai jam didelė pamoka gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė visiškai įrodyta:

Liudytojo nukentėjusiojo V. D. parodymais. Jis nurodė, kad dirbant su kolega, gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta buitinis konfliktas. Nuvykus nurodytu adresu, rado pareiškėją, kuri nurodė, kad virtuvėje guli tėvas, pas jį yra kirvis. Pradėjus kaltinamąjį kelti, šis bandė paimti kirvį, bet kolega spėjo kirvį į šoną numesti. Vedant R. L. į tarnybinį automobilį, šis nevykdė reikalavimų, nenorėjo eiti, nes buvo labai neblaivus, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais. Įžeidinėjo ir vedant į automobilį, ir vežamas į komisariatą. Jis dėl įžeidimų jautėsi nemaloniai, kadangi lauke stovėjo kaimynės.

Liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir posėdžio metu pagarsintais parodymais. Ji nurodė, kad

Tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2012-11-14 patruliams D. V. ir V. D. atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko buitinis konfliktas, buvo sulaikytas R. L., kuris sulaikomas, bei vežamas tarnybiniu automobiliu plūdo necenzūriniais žodžiais pareigūnus (1, 2, 3 b.l.).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2884, kuriame nurodyta, kad 2012-11-14 20.17 val. R. L. nustatytas 2.09 % (promilių) neblaivumas (32 b.l.).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant, kokie žodžiai ir kokiai situacijai esant buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad R. L. užgaulius necenzūrinius žodžius adresavo savo pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, todėl nėra abejonių, kad jis suprato, jog taip juos žemina ir įžeidžia. Byloje nustatyta, kad apie 16.15 val. policijos pareigūnai, pagal gautą pranešimą, nuvyko į R. L. namus. Policijos pareigūnams paprašius vykti į policijos komisariatą, R. L. pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, vadindamas juos necenzūriniais žodžiais. Pareigūnus įžeidinėjo ir vedamas į policijos automobilį, girdint lauke buvusiems kaimynams, taip pat įžeidimus tęsė vežamas į policijos komisariatą. Tiek pasakytų necenzūrinių orumą žeidžiančių žodžių prasmė, tiek jų adresatai, tiek situacija, kuriai esant šie žodžiai buvo pasakyti, tokių žodžių sakymo tikslas – pažeminti savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – kaltinamajam R. L. buvo suprantami ir aiškūs.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. L., įžeidė policijos pareigūnus, atliekančius savo pareigas, vadindamas juos necenzūriniais bei kitais įžeidžiančio turinio žodžiais, todėl jo veika pagal BK 290 str. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. L. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Protokole Nr. 2884 užfiksuota, kad kaltinamajam nustatytas 2,09 promilių girtumas (32 b. l.). Taigi kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams abejonių nekelia.

Dėl bausmės

Kaltinamasis R. L. neteistas (34 b. l.), baustas administracine tvarka (26-31 b.l.), priklausomybės ligų centre registruotas. Konstatuoti psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (36 b.l.), specialisto išvadoje Nr. 93TPK-756 nurodyta, kad R. L. nereikalinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (40 b.l.).

R. L. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, įstatymo numatyta už jo įvykdytą nusikaltimą – bauda. Kadangi R. L. savo elgesį vertina kritiškai, yra pensininkas, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, todėl baudos dydis parenkamas atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., ir nuteisti 2 MGL, t. y. 260 Lt (dviejų šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda.

Išaiškinti nuteistajam, kad paskirtą baudą jis turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos įmokų, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomą priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.