- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-171-253/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- AB Turto banko, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-171-253/2009
2009 m. balandžio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant pareiškėjai D. M., pareiškėjos atstovui advokatui Olegui Drobitkai (Oleg Drobitko), suinteresuoto asmens AB Turto banko atstovui Valentui Gailiui, apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos D. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Tauragės rajono filialas, Tauragės rajono savivaldybė, antstolė Brigita Tamkevičienė, AB Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 3-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1991 m. VĮ „Telga“, kurioje pareiškėja dirbo daug metų, pradėjo statyti 35 butų komunalinį namą įmonės dirbantiesiems. 1992 m. dėl lėšų stokos VĮ „Telga“ organizavo kooperatyvo steigimą ir pažadėjo 1992 m. statybas užbaigti bei perduoti visiškai įrengtus butus. 1992-04-10 Tauragės rajono valdybos potvarkiu Nr. 107 buvo įregistruoti VĮ „Telga“ gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Būstas“ įstatai ir patvirtintas 1992-03-20 protokolas Nr. 1 dėl kooperatyvo „Būstas“ įsteigimo. Tauragės rajono valdybos potvarkyje Nr. 107 buvo patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas, į kurį įėjo žmonės, kuriems VĮ „Telga“ perleido (padovanojo) lėšas, įdėtas į dviejų gyvenamųjų namų statybą ir vieno gyvenamojo namo projektavimo darbus. Tokiu būdu pareiškėjai buvo perduota (padovanota) 55 545 talonai (rubliai). 1992 m. namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas, bet ne iki galo įrengtas. 1994 m. visi minėto namo butai buvo perduoti gyventojams jų apdailai užbaigti. Kooperatyvo nariams į kooperatyvo sąskaitą reikėjo įnešti dalį savo asmeninių lėšų, ką ji ir padarė. 1994 m. metais ji gavo buto raktus, tačiau savo butu rūpinosi jau nuo 1992 m. Gavusi raktus pagal galimybes butą įsirenginėjo. Kadangi bute buvo neįmanoma gyventi, ji ten negyveno, tačiau 2007 m. ten kurį laiką buvo apsigyvenęs jos sūnus. Pareiškėja nurodė, kad butą valdo daugiau nei 10 metų, ir yra visi įstatyme numatyti pagrindai, leidžiantys pripažinti, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į minėtą butą.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškimas buvo atmestas. Teismas nustatė, kad 1992-03-20 Tauragės VĮ „Telga“ 135 dirbantieji įsteigė statybos kooperatyvą „Telga“, 1992-03-26 VĮ „Telga“ bendru administracijos ir profsąjungos komiteto nutarimu gamyklos dirbantiesiems buvo paskirstyti kooperatiniai butai 3-juose gamyklos statomuose namuose. 1992-04-29 VĮ „Telga“ direktorių taryba nutarė nemokamai perduoti susikūrusiam įmonės darbuotojų gyvenamųjų namų kooperatyvui „Būstas“ lėšas, įdėtas į gyvenamųjų namų statybą. Pagal 1992-04-29 lėšų paskirstymo sąrašą gyvenamųjų namų kooperatyvo „Būstas“ narei pareiškėjai D. M. atiteko 55 545 rub. natūra kaip kooperatyvo nario pradinio įnašo dalis. 1992-05-06 Tauragės VĮ „Telga“ gyvenamųjų narių statybos kooperatyvo susirinkime nutarta, jog kiekvienas kooperatyvo narys privalo įnešti pradinį įnašą – 20 000 rublių (civ. byla Nr. 2-602-377/2006, b. l. 23). Įnešę pradinį įnašą kooperatyvo nariai ir pati pareiškėja gavo aktus apie perduodamo buto būklę, buto raktus ir toliau patys baigė butų įsirengimo darbus. 1997 m., iširus gyvenamųjų namų statybos bendrijai (toliau – GNSB) „Būstas“ valdymo organams, gyventojai ėmėsi iniciatyvos įteisinti butus, t. y. nutraukdavo narystę bendrijoje ir atsidalydavo pajų. Iš 35 name esančių butų į 33 butus nuosavybė yra įteisinta, yra likęs vienas butas, į kurį pretenduoja pareiškėja, o kitas butas parduotas varžytynėse. 2006-04-12 pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos narystę GNSB „Būstas“ ir atidalyti pajų. Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-03-02 priėmė dalinį sprendimą (b. l. 122–124, byla Nr. 2-602-377/2006), kuriuo nutraukė D. M. narystę GNSB „Būstas“, tačiau neišsprendė klausimo dėl pajaus atidalijimo ir pripažinimo nuosavybės teisės į 3-jų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). D. M. prašymu Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-09-11 nutartimi ieškinį dėl pajaus atidalijimo paliko nenagrinėtą (civ. byla Nr. 2-602-377/2006, b. l. 162). Pareiškėja pateikė teismui kvitus, įrodančius, jog ji 1993 m. GNSB „Būstas“ yra sumokėjusi 10 000 rublių pradinio įnašo (civ. byla Nr. 2-602-377/2006, b. l. 9). 2007-06-18 pareiškėja D. M. įnešė į AB Turto banko sąskaitą dar 100 litų kaip pajų GNSB „Būstas“ naudai už butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau 2006-04-13 minėtas butas jau buvo areštuotas, tenkinant AB Turto banko reikalavimus. Teismas konstatavo, kad nėra visų nuosavybės atsiradimo pagal įgyjamąją senatį pagrindų. Pareiškėja D. M. žinojo, kad už ją daugiau teisių į butą turi GNSB „Būstas“, nes 2006-04-12 iškeldama teisme civilinę bylą Nr. 2-602-377/2006 dėl narystės bendrijoje nutraukimo ir pajaus atidalijimo suvokė, kad pajus yra neatidalytas ir GNSB „Būstas“, o ne ji yra teisėtas buto savininkas ir valdytojas. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų banke daiktinės teisės į minėtą butą neįregistruotos, tačiau jau nuo 1993-02-25 buto naudotoju įrašytas tik vienas buto statytojas – GNSB „Būstas“. GNSB „Būstas“ valdymo organai yra iširę nuo 1997 m., ji neturėjo teisinės galimybės įgyvendinti savo nuosavybės teisę į butą, dėl šios kliūties įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas iki GNSB „Būstas“ valdymo organų iširimo dienos, t. y. 1997 m.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja D. M. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad D. M. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja daugiau nei 10 metų nepertraukiamai, atvirai, teisėtai ir sąžiningai valdo ginčo butą. Teigia, kad yra visi nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindai. Viešojo registro duomenimis, ginčo butas nėra įregistruotas kito asmens vardu. VĮ Registrų centro duomenimis, GNSB „Būstas“ yra buto naudotoja, ne savininkė, tokios teisės atsiradimo pagrindas nėra nurodytas, ir įrašas galioja tik nuo 2006-03-15. Pareiškėjos kreipimosi į teismą dieną viešajame registre GNSB „Būstas“ neegzistuoja. Tai, kad pareiškėja ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-602-377/2006 išdėstė, jog buto ji neperėmė ir pati jo neįrengė, negali būti pagrindas atmesti pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, kadangi tai buvo ne faktinė, o teisinė ieškinyje išdėstyta pozicija, dėl kurios pareiškėjai anksčiau patarė jos interesams teisme atstovavęs advokatas. Faktiškai pareiškėja valdo butą nuo 1992 metų. Įstatymai nenumato jokių apribojimų dėl ne iki galo įrengto nekilnojamojo daikto pagal įgyjamąją senatį. GNSB „Būstas“ niekada nebuvo buto savininke, ji tik įregistruota kaip naudotoja, todėl šios nuosavybės teisės į butą neturinčios bendrijos valdymo organų iširimas neturi jokios įtakos įgyjamosios senaties termino sustabdymui ar nutraukimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo AB Turto bankas prašo skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nes pareiškėja neįrodė esant visus nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atsiradimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68–4.71 straipsnių, reglamentuojančių įgyjamąją senatį, taikymu ir aiškinimu. Svarstant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į CK nustatytą reguliavimą. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:
1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz. pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;
2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);
3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė;
4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;
5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).
Vienas iš reikalavimų yra valdymo terminas – jis turi būti ne trumpesnis kaip dešimt metų. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjos D. M. nurodytu ginčo buto užvaldymo pradžios momentu – 1992 m. – galiojo 1964 m. CK. Pagal šiame Kodekse nustatytą reglamentavimą jame nebuvo normų, kurios nustatytų nuosavybės teisės įgijimą daikto valdymu pagal įgyjamąją senatį. Tačiau tokių normų nebuvimas nereiškia, kad daikto valdymas, prasidėjęs iki 2000 m. CK, nesukelia teisinių pasekmių. Tokių pasekmių atsiradimą lemia Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio Kodekso įsigaliojimo 2003-07-01 ir tęsiasi jam įsigaliojus. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo jo įregistravimo viešame registre momento. Taigi tokiu atveju, kai CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01 ir daikto valdymas nebuvo įregistruotas viešame registre, konstatuotina, kad daikto valdymas nėra viešas. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2007). Kasacinis teismas formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus.
Bylos duomenimis, pagal 1992-04-29 lėšų paskirstymo sąrašą gyvenamųjų namų kooperatyvo „Būstas“ narei pareiškėjai D. M. atiteko 55 545 rub. kaip kooperatyvo nario pradinio įnašo dalis. 1992-05-06 Tauragės VĮ „Telga“ gyvenamųjų narių statybos kooperatyvo susirinkime nutarta, jog kiekvienas kooperatyvo narys privalo įnešti pradinį įnašą – 20 000 rublių (civ. byla Nr. 2-602-377/2006, b. l. 23–25). Pareiškėja nurodė, kad sumokėjo pajinius įnašus 1992-05-13, 1993-05-06, 1993-03-29 (civ. byla Nr. 2-602-377/2006, b. l. 2–3). Gyvenamojo namo statyba buvo baigta 1994 metų vasarą, todėl gyventojams naudotis butai galėjo būti perduoti anksčiausiai 1994 m. rudenį tam, kad jie būtų įrengti, tačiau butai buvo perduodami ne visiems, o tik tiems, kurie pasirašė atitinkamus aktus, kuriuose buvo užfiksuota perduodamo buto būklė ir įrengimo lygis. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, jog pareiškėja turėjo galimybę užvaldyti butą anksčiausiai nuo 1994 m., todėl 10 metų įgyjamosios senaties termino pabaiga bet kokiu atveju yra po 2003-07-01. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Viešame registre nėra duomenų apie įregistruotas pareiškėjos teises į ginčo butą.
Pareiškėja ieškinyje dėl buto įgijimo įgyjamąja senatimi teigia, kad butą pradėjo valdyti nuo 1992 m., tačiau byloje tokių duomenų nėra. 2006-04-12 ieškinyje dėl narytės bendrijoje nutraukimo ir pajaus atidalijimo D. M. nurodė, kad 1994 m., kai bendrija perdavė nariams neįrengtus butus, ji neturėjo lėšų ir buto neperėmė ir jo neįsirengė (civ. b. Nr. 2-8-377/2007 b. l. 2–3). Byloje yra duomenų, kad pareiškėja nuosavybės teise nuo 1993-04-09 iki 1993-05-18 ir nuo 1997-07-15 turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute deklaruota ir jos gyvenamoji vieta (t. 1, b. l. 144–145, civ. b. Nr. 2-8-377/2007, b. l. 30). Nuo 2000 iki 2006 metų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini, reikalus tvarkė bei elektros energijos tiekimo sutartis pasirašė 2000-10-20 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolu įgaliotas asmuo J. A., kuris Tauragės rajono apylinkės teismo 2004-04-23 nutartimi paskirtas GNSB „Būstas“ kuratoriumi (b. l. 89–133, civ. b. 2-8-377/2007, b. l. 47). Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-02 nutartimi D. M. narystė GNSB „Būstas“ nutraukta (civ. b. 2-8-377/2008, b. l. 122–124). 2007-08-20 Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas R. M. 2007-08-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. A. pareiškimą dėl 2007 m. liepos 4–6 dienų laikotarpiu užgrobto jo saugomo ir administruojamo trijų kambarių butas, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tyrėjas konstatavo, kad D. M. veika, užimant butą ir jame leidžiant gyventi sūnui M. turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau tyrimas turi būti pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 169–170). Bylos duomenimis, D. M. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo paslaugas sumokėjo Tauragės šilumos tinklams pagal 2007 m. lapkričio, gruodžio, 2008 m. sausio–balandžio mėnesių sąskaitas (t. 1, b. l. 64–65, 143). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog valdė ginčo butą kaip nuosavą nuo 1992 metų ar kad būtų nepertraukiamai jį valdžiusi ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.22, 4.68, 4.71 str.).
CK 4.70 straipsnis nustato, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra pageidaujamo įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti buto savininkė ir teigia, jog kiti asmenys neturi daugiau už ją teisių į šį butą. GNSB „Būstas“ įstatų 8 straipsnis nustato, kad gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į individualų butą, kuriuo disponuoja savo nuožiūra, o bendro naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga daugiabučiuose namuose yra bendroji dalinė nuosavybė (civ b. 2-8-377/2007, b. l. 12–15). Pareiškėja, tapdama GNSB „Būstas“ nare ir mokėdama pajinius įnašus gyvenamajam namui statyti, nuo pat namo statybos pradžios 1992 m. žinojo, kad nuosavybę į pastatytą butą galės įgyvendinti tik įvykdžiusi tam tikras sąlygas – visų pirma, sumokėjusi visą reikalingą pajaus sumą. Savo teises į ginčo butą pareiškėja kildina tik iš GNSB „Būstas“ narystės iki 2007-03-02 ir dalies sumokėto pajinio įnašo. Tačiau šių aplinkybių nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai valdė daiktą kaip savą. Pareiškėja žinojo, kad už ją daugiau teisių į butą turi GNSB „Būstas“. Tai patvirtina ir pareiškėjos D. M. 2006-04-12 pareikštas ieškinys atsakovei GNSB „Būstas“ civilinėje byloje Nr. 2-8-377/2007 dėl narystės bendrijoje nutraukimo ir pajaus atidalijimo – ji ir tuomet suvokė, kad pajus yra neatidalytas ir GNSB „Būstas“, o ne ji yra teisėta buto savininkė ir valdytoja. Kaip minėta, fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra valdymo įregistravimas viešame registre savo vardu. Nors Nekilnojamojo turto duomenų registre daiktinės teisės į minėtą butą neįregistruotos, tačiau nuo 1993-02-25 statinio kadastro duomenų užfiksavimo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju nuo 1997-12-08 įrašyta namo statytoja GNSB „Būstas“ (t. 1, b. l. 7–8, 34–35). Kadangi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005-11-07 duomenimis, ginčo 87 buto statusas yra formuojamas ir jo baigtumas 68 procentai, jis yra nepriimtame eksploatuoti name, daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus – statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir kiti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti (t. 1, b. l. 174–175). Tačiau Nekilnojamojo turto registras, pateikdamas 2005-11-07 išrašą iš duomenų bazės, pažymėjo pastabą, kad nepriimtas eksploatuoti namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso GNSB „Būstas“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja D. M. niekada neturėjo pagrindo manyti esanti buto, adresu (duomenys neskelbtini), sąžininga įgijėja ir valdytoja. Be to, CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
CK 1.138 straipsnyje įtvirtintos bendrosios normos, reglamentuojančios, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Asmenys, siekdami apginti civilines teises, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti savo civilinių teisių gynimo būdus ir nuspręsti naudoti vieną iš jų ar kelis iš karto. Kadangi pareiškėja savo civilinių teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas – pareiškėjos D. M. veiksmai neatitinka įstatymo nustatytų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų (CK 4.68–4.71 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.