Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešeriems metams atlikti atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas trims metams, skiriant įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; įpareigojant tęsti mokslą; įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. D. padarytą 200 Lt žalą, per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti K. B. padarytą 5805,60 Lt žalą bei įpareigojant per 30 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. M. ir L. M. po 9038,37 Lt kiekvienam priteistos žalos, sumokant kiekvienam jų per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ne mažiau kaip 1/3 dalį reikalingos atlyginti kiekvienam sumos.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d., V. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudžiant jam tris metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Priteista K. B. iš V. Z. 400 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteista A. M. iš V. Z. 800 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. Z. nuteistas už tai, kad jis 2005-11-02 apie 14 val. 40 min., Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio Pasvalys-Vabalninkas 6.635 kilometre, vairuodamas K. B. priklausantį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 59, 68, 172, 175.1 punktų reikalavimus, o būtent - neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( kraujyje rasta 0.96%o (promilės) etilo alkoholio), sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, privalėdamas atsižvelgti į kelio sąlygas, pasirinkti saugų greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, kelio vingyje saugaus greičio nepasirinko ir, važiuodamas apie 135 km/h greičiu, kai lengviesiems automobiliams ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir keletą kartų vertėsi, tuo važiavusiems keleiviams G. B. padarė odos nubrozdinimą dešiniojoje šlaunyje ir dešiniojo kelio išoriniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, R. D. padarė dešiniojo klubikaulio sparno lūžį, dešiniojo dubens sumušimą ir nubrozdinimą, galvos sumušimą, odos nubrozdinimus nugaroje ir poodinę kraujosruvą kairioje alkūnėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei I. M. padarė poodines kraujosruvas keliuose, blauzdose, kairėje šlaunyje, paviršutinės plaštakos odos nubrozdinimus, blužnies, kepenų plyšimus, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nuo ko ji mirė įvykio vietoje.

N. V. Z. skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir išteisinti. Nurodo, kad nuo tyrimo pradžios kaltu neprisipažino, automobilio nevairavo, autoįvykio nepadarė. Teismas be pagrindo rėmėsi dviejų nukentėjusių parodymais, kuriais tikėti negalima, nes jie įvykio metu buvo neblaivūs, įvykio aplinkybes aiškina nenuosekliai ir skirtingai. Pirmoje apklausoje G. B. nurodė, kad Narteikiuose padavė automobilio raktelius nuteistajam ir paprašęs parvežti namo, iki įvykio snaudė. Pamena tik smūgį. Kitoje apklausoje nurodė nepamenąs ar prašė parvežti, bet ir toliau tvirtino nuo Narteikių kaimo automobilio nevairavęs. Teisminio nagrinėjimo metu G. B. nurodė visą eilę aplinkybių, apie kurias ikiteisminio tyrimo metu neminėjo. Teigė, kad iki Pasvalio visus vežė V. V., vėliau pats važinėjo po Pasvalį, sankryžoje sutikęs teisme apklaustas liudytojas. Važiuojant į Daujėnus, Žadeikiuose automobilį paprašęs vairuoti V. Z., po ko netrukus įvyko avarija. R. D. pirmoje apklausoje kategoriškai tvirtino, jog jis ((duomenys neskelbtini)) už vairo sėdo (duomenys neskelbtini) ir nuo tada važiavo iki Pasvalio, važinėjo Pasvalyje, kol bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) padarė avariją. Kitų aplinkybių nenurodė. Vėliau teigė, kad (duomenys neskelbtini) už vairo sėdo nuteistasis ir vairavo iki įvykio. Nurodė, kad Žadeikiuose sustoję nebuvo, liudytojo V. V. ir trijų sutiktų moterų Pasvalyje neminėjo. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ji nurodė, kad automobilį dar vairavo G. B. ir liudytojas V. V., tačiau kada pastarasis vairavo, nurodyti negalėjo. Bylos nagrinėjimo metu ji vėl tvirtino, kad visą laiką nuo (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo V. Z.. Tokie padriki ir esminėse aplinkybėse skirtingi nukentėjusių parodymai negali būti laikomi nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais. Jie nėra teisingi. Kaip nurodė R. D., ji dėl girtumo įvykio aplinkybių nepamena, todėl jos parodymais remtis negalima. Tikėtina, kad G. B. tokius parodymus duoda ketindamas išvengti atsakomybės. Kaip jis pats nurodė teisminio nagrinėjimo metu, jis bandė pabėgti iš įvykio vietos bei išvengti medicininio patikrinimo - ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą teigti, kad G. B. pats vairavo automobilį. G. B. ir R. D. parodymai paneigti liudytojų V. V., N. J., R. S., D. S., S. Z. parodymais. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tikėtina ekspertų išvada, jog automobilį, sprendžiant pagal sužalojimų pobūdį, išsidėstymą ir kiekį, galėjo vairuoti V. Z.. Nuteistasis mano, kad jei jis būtų vairavęs automobilį, jam padaryti sužalojimai automobilyje turėjo palikti pėdsakus (sulenktą vairaratį, deformuotą ar apgadintą priekinę panelę), tačiau iš automobilio apžiūros protokolų matyti, kad tokie apgadinimai neužfiksuoti. Mano, kad jam padaryti sužalojimai atsirado todėl, kad autoavarijos nesitikėjo, nespėjo kur nors įsitverti, todėl buvo visaip mėtomas automobilio viduje ir žalojamas, kol iškrito. O G. B., kuris tuo metu vairavo automobilį, pajutęs autoįvykio grėsmę, įsitvėrė į vairaratį, todėl automobiliui verčiantis nebuvo žalojamas, didesnių sužalojimų išvengė. Mano, kad ekspertų išvados negali būti pagrindu pripažinti jį vairavus automobilį. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus byloje ieškinius, nes R. D. ieškinys nepagrįstas niekuo, o K. B. ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi byloje nėra dokumento, jog K. B. automobilio savininkas. A. M. ir L. M. gavo laidojimo išlaidų kompensaciją, dalį turtinės ir neturtinės žalos atlygino draudimo kompanija, į tai atsižvelgta nebuvo.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. M. ir L. M. atsikirtimuose į V. Z. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Mano, kad apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti tvirtą išvadą, kad avarijos kaltininkas yra V. Z..

V. Z. gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji - atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas byloje išvadas grindė byloje surinktais bei ištirtais įrodymais, juos įvertino tinkamai. Teismas V. Z. pagrįstai pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos veikos.

Nuteistojo V. Z. teiginiai, jog R. D. bei G. B. parodymais negalima vadovautis nepagrįsti. R. D. ir G. B. parodymai dėl kai kurių aplinkybių iš tiesų skiriasi. Pirmųjų apklausų metu bei teismo posėdyje nukentėjusioji R. D. parodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant į Pasvalį, bei po to į (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo (duomenys neskelbtini), t.y., V. Z.. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, jog įvykio metu vairavo V. Z., tačiau jis vairavo nuo Pasvalio ( t.1, b.l. 94). G. B. teismo posėdyje parodė, jog V. Z. automobilį vairavo nuo (duomenys neskelbtini), kur už vairo pakeitė G. B.. G. B. atliekant ikiteisminį tyrimą vienu metu teigė, jog kas buvo nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir apsnūdęs. Kiek skiriasi R. D. ir G. B. parodymai, kur važinėjo, buvo susotoję prieš įvykį. Tačiau jų teismo posėdyje duoti parodymai sutampa, jog jie, V. Z. ir I. M. įvykio dieną girtaudami važinėjosi automobiliu, vairuotojai keitėsi, tačiau autoįvykis, kurio metu žuvo I. M., įvyko automobilį vairuojant būtent V. Z..

Vertinant R. D. parodymus yra svarbu tai, jog dėl esminių aplinkybių jos paaiškinimai nuoseklūs nuo pat pirmos apklausos, atliktos dar tą pačią įvykio dieną. R. D. tuomet paaiškino, jog automobilį vairavo vaikinas pravarde (duomenys neskelbtini). Jis už vairo nuo (duomenys neskelbtini) pakeitė (duomenys neskelbtini). Keleiviai prašė (duomenys neskelbtini), kad šis nevažiuotų taip greitai, nes greitis buvo apie 120 km/h. Tačiau (duomenys neskelbtini) greičio nemažino. R. D. paaiškino, jog pravažiavo Žadeikius, po to nebepamena, atsipeikėjo ligoninėje. ( t.1, b.l. 85). R. D. papildomai buvo apklausta ir sekančią dieną po įvykio, t.y., 2005-11-03, kuomet įvykio aplinkybes paaiškino išsamiau, tačiau vėl gi paaiškino, jog automobilį nuo Narteikių vairavo (duomenys neskelbtini). N. D. sankryžos (duomenys neskelbtini) persėdo iš priekinės keleivio sėdynės į galinę, o I. M. - iš galinės į priekinę keleivio ir sėdėjo šalia vairavusio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ėmė važiuoti greičiau, greitis buvo didelis. Pamena, jog pravažiavo Žadeikius, tačiau (duomenys neskelbtini) neprivažiavo. Paties autoįvykio nepamena, atsipeikėjo ligoninėje. ( t.1, b.l. 87-88). Iš kelių eismo įvykio apžiūros protokolo seka, jog autoįvykio vieta yra kelio Pasvalys –Vabalninkas 6,635 km, t.y., būtent pravažiavus (duomenys neskelbtini) ir prieš (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 7-9).

Iš protokolo matyti, jog apklaustas įvykio dieną G. B. parodė, jog įvykio metu buvo girtas ir automobilyje miegojo. Automobilio raktelius prieš tai buvo perdavęs V. Z.. Apie įvykį nieko nepamena, tik gali patvirtinti, jog vežė V. Z. ( t.1, b.l. 103). Papildomai apklaustas dar po dviejų G. B. nebetvirtino raktelius perdavęs V. Z., tačiau parodė, jog ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo R. D. ir I. M., o jis pats nuo visą kelią nuo Narteikių buvo apsunkęs nuo išgerto alaus ir snaudė ( t.1., b.l. 105).

R. D. ir G. B. parodymuose iš tiesų yra prieštaravimų, kuriose vietose ir kokiu eiliškumu važinėjosi įvykio dieną, ką pakeliui sutiko. Tačiau tai paaiškinama tuo, kad jie įvykio dieną vartojo alkoholį, buvo gerokai apsvaigę, ypač G. B., kurio kraujyje, paimtame praėjus daugiau nei valandai po įvykio, rasta 2,76 promilės etilo alkoholio ( t.1, b.l. 111), o tai atitinka sunkų girtumą. Todėl akivaizdu, jog jie kai kurių neesminių aplinkybių – kada ir kur važinėdami įvykio dieną sustodavo, pirkdavo bei gerdavo alkoholį, nukentėjusieji gali neatsiminti, ar jas atsimena skirtingai. Tačiau dėl esminės šiai bylai, o kartu ir labiau įsidėmėtinos aplinkybės – kur važiavo įvykio metu ir kas vairavo automobilį sutampa. Jei ir būtų galima sutikti su skunde išdėstyta prielaida, jog G. B., duodamas parodymus yra suiteresuotas, kad pats nebūtų apkaltintas, nes tą dieną tą patį automobilį vairavo ir jis , tačiau nėra jokio pagrindo abejoti iš esmės nuosekliais R. D. parodymais, jog automobilį įvykio metu vairavo V. Z.. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį V. Z.. Jie pažįstami, susipykę nebuvo.

R. D. ir G. B. parodymus, jog įvykio metu automobilį vairavo V. Z. atitinka specialisto autotechniko išvada, iš kurios matyti, jog tikėtina, kad I. M. nustatyti sužalojimai padaryti jai eismo įvykio metu sėdint priekinėje automobilio sėdinėje dešinėje, R. D. ir G. B. nustatyti sužalojimai labiausia tikėtina padaryti abiem jiems eismo įvykio metu sėdint galinėje automobilio sėdinėje. Labiausiai tikėtina, kad V. Z. nustatyti sužalojimai, padaryti atsitrenkiant į automobilio vairą bei salono apdailos dalis sėdint priekyje, todėl tikėtina, kad V. Z. įvykio metu vairavo automobilį. (t.1, b.l. 40-42). Atmestini skundo teiginiai, jog šiomis išvadomis vadovautis negalima. Abejoti dviejų specialistų, turinčių 17 metų ekspertinio darbo stažą, eismo įvykių ir transporto trasologijos eksperto bei teismo med. eksperto kvalifikacijas, nėra pagrindo. Šią specialistų išvadą atitinka kiti bylos duomenys – visiškai sutampa su R. D. parodymais, kur ji paaiškino, kuriose vietose įvykio metu sėdėjo automobiliu važiavę asmenys.

Apeliantas skunde nurodo, kad G. B. ir R. D. parodymai paneigti liudytojų V. V., N. J., R. S., D. S., S. Z. parodymais. Tačiau iš šių liudytojų parodymų matyti, jog jie paties įvykio nematė. V. V. parodė, jog įvykio dieną kartu su G. B. automobiliu O. V. atvažiavo į mokyklą. Po pamokų grįžęs į automobilį, jame rado sėdinčias R. D. ir I. M. bei G. B. ir V. Z., kurie buvo išgėrę. G. B. prašymu jis automobilį nuvairavo į Pasvalį ir raktelius perdavė I. M.. Kas po to sėdo už vairo V. V. nematė. Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio dieną Pasvalio m. Avižonio – Panevėžio gatvių sankryžoje kalbėjo V. Z. ir I. M., kurie važinėjosi automobiliu. Automobilį vairavo G. B.. Analogiškai parodė liudytojos N. J. ir D. S.. Liudytoja S. Z. parodė, kad po įvykio sūnus V. Z. neigė sėdėjęs už vairo, o G. B. jai prisipažino, kad vairavęs būtent jis. Tačiau kaip matyti iš šių parodymų, nei vienas šių liudytojų įvykio nematė. Po to, kai bendravo su liudytojais V. V., N. J. ir kt., R. D., I. M., G. B. ir V. Z. kurį laiką dar važinėjosi automobiliu, kelis kartus buvo sustoję parduotuvėse. Tuo tarpu iš kitų aptartų įrodymų nustatyta, jog asmenys prie vairo keitėsi ir paskutinis už vairo sėdo būtent V. Z.. G. B. neigė ligoninėje kalbėjęs su S. Z. apie automobilio vairavimą. S. Z. parodymų apie automobilio vairavimą, kurias jai, neva, nurodę V. Z. ir G. B., nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, pati liudytoja S. Z. yra suinteresuota duoti parodymus V. Z. naudai, nes nuteistasis yra jos sūnus.

Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo automobilio vairuotojo veiksmai, nes jis nepasirinko tokio judėjimo greičio pagal trajektoriją, kad neprarastų automobilio judėjimo stabilumo, dėl to šis nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies ir vertėsi (b.l. 37-39, t.1). Tai atitinka R. D. parodymus, kad V. Z., būdamas neblaivus, vairavo automobilį labai dideliu greičiu. 2005-11-04 specialisto išvada Nr. T-A 8020/05 (01) nustatyta, kad V. Z. kraujyje buvo rasta 0,96 prom. alkoholio ( b.l.203, t.1).

Byloje surinkti bei ištirti įrodymai visiškai paneigia nuteistojo parodymus, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo ir neginčijamai įrodo apelianto kaltę dėl šios autoavarijos. Tai patvirtinantys įrodymai pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti detaliai ir išsamiai, laikantis BPK 20 str. reikalavimų.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus byloje ieškinius. R. D. ieškinys nepagrįstas niekuo. K. B. ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas, nes byloje nėra dokumento, jog K. B. automobilio savininkas. A. M. ir L. M. gavo laidojimo išlaidų kompensaciją, dalį turtinės ir neturtinės žalos atlygino draudimo kompanija, į tai atsižvelgta nebuvo.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dėl V. Z. veiksmų nukentėjusioji R. D. buvo sužalota, jai nustatytas dešiniojo klubikaulio sparno lūžis, dešiniojo dubens sumušimas ir nubrozdinimas, galvos sumušimas, odos nubrozdinimai nugaroje, kraujosruvos. Todėl, nors kvitai ir nepateikti, akivaizdu, jog gydymuisi reikėjo pirkti medikamentus, važinėti pas gydytojus iš gyvenamosios vietos į Pasvalį, patirti kitokių išlaidų, susijusių su šios traumos gydymu. Taip pat nėra pagrindo netikėti R. D. parodymais, kad įvykio metu buvo sugadinti jos rūbai. Pareikštas R. D. ieškinys turtinei žalai atlyginti yra realus ir neviršija su tuo susijusių išlaidų protingų ribų, todėl priteistas iš nuteistojo pagrįstai.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog K. B. yra automobilio savininkas ir todėl jam negali būti priteistas žalos atlyginimas. Byloje pateikti dokumentai – draudimo polisai (1 t., b.l. 46-50), apeliacinės instancijos teismui pateiktas apžiūrėti transporto priemonės registracijos liudijimas ir UAB“Regitra“ pažyma patvirtina, jog kad automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas ir naudotojas yra būtent K. B.. Dėl automobilio sugadinimo turtinė žala yra padaryta būtent jam.

Nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį nukentėjusiems A. M. ir L. M., teismas atsižvelgė į jos padarinius, šią žalą padariusio V. Z. kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neasižvelgė į tai, jog dalį žalos nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė, jog A. M. ir L. M. gavo laidojimo kompensaciją. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas į tai atsižvelgė. Nuosprendyje pateikti skaičiavimai, iš kurių matyti, jog priteisiant atlygintiną žalos sumą, iš 3290,75 Lt laidojimo išlaidų atimta 750 litų laidojimo pašalpos ir priteista 2540,75 laidojimo išlaidų. Po to iš 22540,75 Lt bendros turinės ir neturtinės žalos atimta 4464,01 lito suma, atlyginta BTA draudimo ir tokiu būdu A. M. ir L. M. priteista po 9038,37 lito neatlygintos žalos.

Skundo ribose keisti ar naikinti nuosprendį pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. V. Z. apeliacinį skundą atmesti.