- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-246-462-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Rasa Valentinienė, Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-246-462/2010
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.;
(S) 1.2.14.1.2.7.; 2.4.6.4.2.
2010 m. spalio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžio, kuriuo R. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. išteisintas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą:
jis 2007-05-21, apie 2 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su T. N., dėl kurio byla nutraukta jam mirus, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą – prabangų automobilį, atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią UAB „Kintai“ teritorijoje, Povilų kaime, Šilutės rajone, kurioje T. N., vykdydamas bendrą susitarimą su R. B., išstūmė į kelią Kintai–Ruguliai, kur jo laukė R. B., UAB „Lotas“ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 230000 litų, su jame buvusiais J. Č. ir A. M. daiktais. Tęsdami nusikalstamą veiką, šį automobilį prikabino prie R. B. vairuojamo automobilio „Renault Megane“ ir nutempę paslėpė pagrobtą automobilį apleistame garaže, esančiame Šturmų kaime, Šilutės rajone.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendį, kuriuo R. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., ir priimti naują nuosprendį – R. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. skiriant jam trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirtos 2004-02-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes R. B. kaltė grindžiama ne vien jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kitais faktiniais duomenimis, kurie teismo nepagrįstai nepripažinti įrodymais ir netinkamai įvertinti. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. davė išsamius, logiškus ir kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis patvirtintus parodymus. R. B. duoti parodymai atitinka 2007-05-20 22.58 val. užfiksuotą telefoninį pokalbį tarp jo ir T. N.. Prokuroras pažymi, kad savo ikiteisminio tyrimo parodymus R. B. patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje, jo metu R. B. nurodytoje vietoje buvo rastos dvi pagrobto automobilio (duomenys neskelbtini) detalės, kurios buvo paslėptos toliau nuo kelio ir užkastos. Toks detalių paslėpimo būdas įrodo, kad R. B. suprato, kad dalyvauja automobilio pagrobime ir šio nusikaltimo padaryme atliko aktyvius veiksmus.
Prokuroras skunde konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. duoti parodymai, kuriuos patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai, trumposios žinutės, kurių autentiškumo neneigia ir R. B., iš dalies T. N. ir V. G. parodymai, nusikaltimo vykdymo paros metas – naktis, pagrobto automobilio paslėpimo vieta neginčijamai įrodo, kad R. B., veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. N., dalyvavo pagrobiant automobilį (duomenys neskelbtini).
Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma R. B. kaltės, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, neįrodo. Teismas nurodė, kad R. B. kaltė baudžiamojoje byloje iš esmės grindžiama tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. R. B. kaltė grindžiama ne vien jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kitais faktiniais duomenimis, kurie teismo nepagrįstai nepripažinti įrodymais bei netinkamai įvertinti.
Nors R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, tačiau kolegija, išanalizavusi visumą surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių nuoseklią eigą bei tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. R. B. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu patvirtina ne tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau ir liudytojų A. R., E. N., V. G. parodymai, T. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai, trumposios žinutės, kurių autentiškumo neneigia ir R. B., įvykio vietos apžiūros bei įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent teisiamojo posėdžio metu duoti R. B. parodymai neatitinka tikrovės bei vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors R. B. ir tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi policijos pareigūnai žadėjo jam ir T. N. pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga šią versiją paneigia.
Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2007-06-08 nutarimu suimtasis įtariamasis R. B. paleistas į laisvę ir jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 161–162). Tačiau ir praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po kardomosios priemonės pakeitimo – 2007-10-18 įtariamojo apklausos metu R. B. prisipažino padaręs įtarime nurodytą nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 134). Ikiteisminio tyrimo metu kitas įtariamasis T. N. (žuvo 2008 m. gegužės 11 d.) pirmų apklausų metu nebuvo nurodęs, kad jis buvo susitaręs su R. B. pagrobti automobilį, o buvo tik paprašęs, kad pastarasis atvažiuotų į Kintus ir padėtų patraukti automobilį. Tik po to, kai R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką – pagrobęs automobilį, 2007-10-22 įtariamojo apklausos metu įtariamasis T. N. parodė, kad jis kartu su R. B. pagrobė minėtą automobilį (t. 2, b. l. 68). Be to, R. B. apklausų metu davė išsamesnius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nei kitas įtariamasis T. N.. Tai įrodo, kad T. N. negalėjo prašyti R. B. prisipažinti dėl automobilio pagrobimo tam, kad jiems būtų pakeistos kardomosios priemonės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius, logiškus ir kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis patvirtintus parodymus. R. B. teigė, kad 2007 m. gegužės mėn. pabaigoje, vakare, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino T. N., kuris pasakė, kad būdamas Kintuose jis pamatė automobilį tokį, koks yra pas jį – R. B. ir važiuoja pažiūrėti, ar tas automobilis vis dar yra. T. N. kalbėjo užslėptomis frazėmis, tuo jis norėjo pasakyti, kad jis pamatė tokį automobilį, koks buvo pas jo – R. B. – tėvą, kuris tuo metu turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), pagamintą 2002 m. Šie R. B. duoti parodymai atitinka 2007-05-20 22.58 val. užfiksuotą telefoninį pokalbį tarp jo ir T. N., jo metu T. N. pasakė, kad pastebėjo automobilį, ir kai R. B. pasiteiravo, koks tai automobilis, T. N. atsakė, kad toks kaip jo, bet naujesnis (t. 1, b. l. 186–191). Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tuo laikotarpiu jo tėvas turėjo automobilį (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo parodęs, kad nors T. N. konkrečiai nieko neminėjo, tačiau jis suprato, kad T. N. ruošiasi tą automobilį pavogti ir tam bus reikalinga jo – R. B. – pagalba. Anksčiau jis su T. N. jokių automobilių nebuvo pavogęs, bet žinojo, kad T. N. užsiima automobiliu vagystėmis (T. N. teistas už automobilių vagystes). Vėliau, 2007 m. gegužės 21 d. naktį, apie pirmą valandą, vėl paskambino T. N., kuris pasakė, kad jis – R. B. – gali važiuoti link Kintų, kadangi bus reikalinga pagalba. Jis suprato, kad reikės padėti pavogti automobilį BMW. R. B. taip pat parodė, kad važiuodamas jis nuvažiavo ne į tą pusę, bet paskui telefonu T. N. paaiškino, kur reikia važiuoti (t. 2, b. l. 129–130). R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina 2007-05-21 00.59 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp jo – R. B. – ir T. N., pokalbio metu T. N. pasakė, kad automobilis neužrakintas, bei nupasakojo, kaip R. B. atvažiuoti iki Kintų (t. 1, b. l. 186–191).
Įtariamasis T. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad automobilis, kurį jie pagrobė, buvo neužrakintas (t. 2, b. l. 60–61).
Vėlesnėse apklausose, kurios vyko ikiteisminio tyrimo metu, R. B. buvo parodęs, kad važiuodamas jis pamatė T. N. automobilį Audi 100, kuris stovėjo kelio kelkraštyje. Tada jis vėl paskambino T. N., kuris pasakė jam dar truputį pavažiuoti. Pavažiavęs jis pamatė keliu einantį T. N.. Būtent šių parodymų tikrumą ir teisingumą patvirtina R. B. ir T. N. pokalbis, užfiksuotas 2007-05-21 01.12 val., jo metu R. B. pasakė, kad jis yra prie T. N. automobilio, o pastarasis pasakė, kad R. B. truputį pavažiuotų ir pamatys jį einantį keliu (t. 1, b. l. 186–191).
Įsėdęs pas jį į automobilį T. N. pasakė, kad viskas gerai, viskas yra, tai reiškė, kad automobilis, kurį jie ruošėsi pagrobti, stovi ten, kur T. N. jį ir pamatė. Atvažiavus iki T. N. automobilio, išlipdamas jis pasakė jo palaukti. T. N. įsėdo į savo automobilį ir kažkur nuvažiavo. Maždaug po pusvalandžio jie susiskambino ir T. N. pasakė privažiuoti ir prikabinti trosą. Kai jis privažiavo, ant kelio stovėjo septintos klasės, juodos spalvos automobilis BMW, valstybinio numerio R. B. apklausos metu neprisiminė. Prie automobilio stovėjo T. N.. Privažiavęs jis prie savo automobilio prikabino automobilių tempimo trosą. T. N. papasakojo, kad reikės nutempti į kažkokius garažus ir ten pagrobtą automobilį palikti. Šios apklausos metu įtariamasis R. B. parodė, jog jis suprato, kad dalyvauja automobilio vagystėje. Jis sėdo už savo automobilio vairo, o T. N. – už automobilio BMW vairo. Nutempus automobilį BMW ta kryptimi, kurią buvo nurodęs T. N., pastarasis atidarė garažo duris. T. N. garažo durų spynos nelaužė. Galėjo būti, kad spyna buvo nulaužta jau anksčiau.
Šiuos įtariamojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino kitas įtariamasis T. N., kuris paminėjo, kad prieš atvažiuojant R. B. jis nukirpo garažo spyną (t. 2, b. l. 60–61).
Įstūmus automobilį BMW į garažą, jis – R. B. – nuėjo į savo automobilį, o T. N. liko garaže prie automobilio BMW.
Šiuos įtariamojo R. B. parodymus patvirtina įrodymas, jog pagrobtas automobilis (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas apleisto garažo gilumoje, net 27 metrai nuo garažo vartų. Tai rodo, kad vienas T. N. negalėjo įstumti sunkaus automobilio į garažo vidų.
Toliau savo ikiteisminio tyrimo parodymuose įtariamasis R. B. nurodė tokias aplinkybes, apie kurias savo parodymuose T. N. nebuvo užsiminęs, tai dar kartą patvirtina, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus: R. B. 2007-06-07 apklausos metu parodė, kad po keliolikos minučių T. N. atėjęs padavė kažkokias dvi automobilio detales. T. N. nurodė adresą Šiauliuose ir pasakė, kad tas detales reikia nuvežti kažkokiam kompiuterių meistrui. Jis nuvažiavo T. N. nurodytu adresu, kur prie jo priėjo vyriškis, kuriam jis padavė minėtas detales. Vyriškis pasakė atvažiuoti maždaug už 1–2 val. Tai buvo apie 10 val. ryto. Maždaug po 1 val. T. N. parašė žinutė: „privažiuok prie namų“. Nuvažiavęs prie minėto vyriškio namo, prie jo priėjo tas pats vyriškis, kuris sugrąžino detales. Tai patvirtina 2007-05-21, 10.46 val., užfiksuota SMS žinutė, kurią T. N. nusiuntė R. B.: „už 30 min. prilėk. Tipo padarė. Paklausinėk jo“ (t. 2, b. l. 184). Šiuos R. B. parodymus patvirtino liudytojas V. G., kuris parodė, kad su automobilio detalėmis pas jį buvo atvažiavęs R. B.. R. B. taip pat parodė, kad jis nuvažiavo link Kintų. Važiuojant jis susirašinėjo su T. N.. Kažkuriuo momentu jis nebegavo žinučių iš T. N., tai jam pasirodė įtartina, todėl jis sustojo ir maišelį su detalėmis padėjo šalikelėje, prie medžio. Palikęs detales jis važiavo link garažo, kur buvo paslėptas pagrobtas automobilis BMW, bet važiuojant kažkokiame miestelyje jį sulaikė kelių policija.
Be visų anksčiau nurodytų pokalbių, 2007-05-21 02.18 val. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp R. B. ir T. N., kurio metu jie tyliai abu kalba apie teritorijoje esantį sargą ir apie tai, kur jis nuėjo bei kaip reikėtų išsiaiškinti, kur sargas yra (t. 2, b. l. 189–190).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad savo parodymus įtariamasis R. B. patvirtino apklausiant jį 2007-06-08 pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje, kurio metu R. B. nurodytoje vietoje buvo rastos dvi pagrobto automobilio (duomenys neskelbtini) detalės, kurios buvo paslėptos toliau nuo kelio ir užkastos (t. 2, b. l. 140–146). Toks detalių paslėpimo būdas įrodo, kad įtariamasis R. B. suprato, jog dalyvauja automobilio pagrobime, ir šio nusikaltimo padaryme atliko aktyvius veiksmus.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (ikiteisminio tyrimo metu R. B. duoti parodymai, kuriuos patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai, trumposios žinutės, kurių autentiškumo neneigia ir R. B., iš dalies T. N. ir V. G. parodymai, nusikaltimo vykdymo paros metas – naktis, pagrobto automobilio paslėpimo vieta) patvirtindami, papildydami vieni kitus, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos – automobilio vagystės – padarymo vaizdą. Iš jų visumos matyti, kad R. B., veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. N., dalyvavo pagrobiant automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 230000 Lt. Pagrobto turto vertė viršija 250 MGL, todėl tokia išteisintojo R. B. veika atitinka visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. B. kaltė padarius šį nusikaltimą yra neginčijamai įrodyta.
Kolegija, skirdama R. B. bausmę už padarytą nusikaltimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad R. B. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą asmens nuosavybei, būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgia ir į tai, kad jo vaidmuo padarant šią nusikalstamą veiką buvo antraeilis, kad jis vykdė kito įtariamojo T. N. nurodymus, nebuvo šios vagystės iniciatorius. Atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta 2007 m. ir po šios nusikalstamos veikos padarymo teismas neturi jokių duomenų, kad kaltinamasis R. B. pažeidinėtų įstatymus. Kaltinamasis R. B. pats atvyko į policiją ir taip nutraukė jo paskelbtą paiešką. Todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos už padarytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. nusikaltimą vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., 9 d., bausmė bendrintina su Kauno apygardos teismo 2004-02-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-08 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir paskirti jam vienerių metų ir trijų mėnesių laivės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie Kauno apygardos teismo 2004-02-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies 1 m. 3 mėn. 19 d. iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vienerius metus devynis mėnesius ir 19 dienų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2007-05-21 iki 2007-05-23 ir suėmime nuo 2007-05-23 iki 2007-06-08 išbūtą laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 3 batų pėdsakų atliejas, daktiloskopines korteles, DNR mėginį, du mobiliojo ryšio telefonus su 3 SIM kortelėmis, indelį su medžiagos skiaute, automobilio kompiuterio valdymo bei užvedimo blokus, automobilio prietaisų skydelio dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str., sunaikinti.