Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. A. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Nukentejusiosios A. V. civilinis ieškinys del turtines žalos – 162,01 Lt – tenkintas pilnai, o jos bei jos atstovaujamu mažameciu nukentejusiuju E. V. ir K. V. ieškinys dalyje del neturtines žalos tenkintas iš dalies ir priteista E. V. 3000 Lt, K. V. 10 000 Lt, A. V. 2000 Lt tokiomis dalimis:

- iš AB DK (duomenys neskelbtini) A. V. 162,01 Lt turtinei ir po 863,20 Lt E. V. bei K. V. neturtinei žalai atlyginti;

- iš A. A. E. V. 2136,80 Lt, K. V. 9136,80 Lt, A. V. 2000 Lt neturtinei žalai bei 1000 Lt nukentejusiuju turetoms advokato išlaidoms atlyginti.

A. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkricio 30 d. 17.25 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobili „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) del neatsargumo pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 172, 173, 183 punktu reikalavimus, t.y. nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekeltu pavojaus kitu eismo dalyviu ir ju turto saugumui, nepasirinko saugaus greicio, neatsižvelge i kelio ir meteorologines salygas bei matomuma, o atsiradus kliuciai jo eismo juostoje ir noredamas ja apvažiuoti, išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta ir, nepraleides priešingos krypties eismo juosta važiuojancio ir pirmumo teise toje kelio atkarpoje turincio G. V. vairuojamo automobilio „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidure, del ko šio automobilio keleivems nesunkiai sutrikdyta sveikata: E. V. padarytas skersinis kairio šlaunikaulio apatinio trecdalio lužis, o K. V. – muštines apatines lupos žaizdos ir dvieju priekiniu dantu išmušimas bei vieno priekinio danties ikalimas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 28 d. nuosprendi: atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal motinos laidavima, A. V. civilini ieškini dalyje del neturtines žalos atmesti, E. V. ir K. V. priteisti iš jo po 1500 Lt neturtines žalos atlyginimo. Mano, kad teismo paskirta bausme – 20 MGL dydžio bauda, atsižvelgiant i mažas jo pajamas ir išlaikytiniu skaiciu bei priteista neturtines žalos atlyginima, yra per griežta. Nurodo, kad byloje nera duomenu apie tai, jog jis yra nedrausmingas vairuotojas. Nei iki eismo ivykio, nei po jo jis nera padares KET pažeidimu, nebuvo patrauktas administracinen atsakomyben, teigiamai charakterizuojamas darbovieteje, išlaiko du nepilnamecius vaikus, padare neatsargu nusikaltima, po šio ivykio padare reikiamas išvadas, pasimoke.

A. A. teigia, jog nukentejusiojo veiksmai taip pat buvo priežastiniame ryšyje (nors ir netiesioginiame) su eismo ivykio kilimu – eismo ivykiu specialisto išvadoje patvirtinta, kad nukentejusysis turejo technine galimybe išvengti eismo ivykio, jei butu laiku ir tinkamai stabdes automobili prieš susidurima, ir i tai turi buti atsižvelgta individualizuojant bausme.

Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje yra visi Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, igalinantys atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima. Jo motina yra verta teismo pasitikejimo ir, nors gyvena atskirai, ju tarpusavio santykiai yra labai artimi, bendrauja kasdien, motina jam – autoritetas. Ji dirba valstybineje istaigoje, užima atsakingas pareigas, teigiamai charakterizuojama, todel turi galimybe daryti jam teigiama itaka. Be to yra pagrindas manyti, kad ateityje jis – A. A. – nedarys jokiu nusikalstamu veiku.

Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo priteistos neturtines žalos dydžiu. Nurodo, kad del jo nusikalstamu veiksmu A. V. sveikata sutrikdyta nebuvo, kaltinimas del A. V. padarytos žalos jam nera pareikštas. Tuo tarpu A. V. patirti rupesciai ir išgyvenimai, nuteistojo manymu, nesuteikia jai teises i ieškinio del neturtines žalos patenkinima baudžiamojoje byloje, nes tokiu atveju teise i žalos atlyginima igautu neribotas ratas asmenu, susirupinusiu del vaiku sužalojimo (tevai, seneliai, giminaiciai ir kt.).

A. A. teigia, jog neturtines žalos dydis, priteistas nukentejusiosioms E. V. ir K. V., turi buti mažintinas atsižvelgiant i nukentejusiojo padarytus KET pažeidimus. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad nukentejusiojo vairuojamu automobiliu važiave vaikai susižalojo atsitrenke i automobilio salono dalis. Tai, nuteistojo nuomone, rodo, kad vaikai važiavo neužsisege saugos diržu. Pats nukentejusysis G. V., duodamas parodymus apie šias aplinkybes, painiojosi: priminiuose parodymuose teige, jog nežino, ar vaikai buvo prisisege saugos diržus, o teismo posedžio metu nurode, kad vaikai buvo prisegti saugos diržais. Teismas del saugos diržu segejimo ar nesegejimo bei šios aplinkybes vertinimo nepasisake. Tuo tarpu keleiviu vežimas neužsegtais saugos diržais šiuo konkreciu atveju turejo akivaizdžia itaka eismo ivykio pasekmems.

Apeliantas mano, jog priteistas neturtines žalos dydis neatitinka ir jo turtines padeties. Nurodo, kad jo šeimoje auga du mažameciai vaikai, jis per menesi uždirba apie 1200 Lt, sutuoktine – 550 Lt.

Be to nuteistasis nurodo, kad teismas išsprende ieškini nesant medicininiu dokumentu apie vaiku ambulatorinio gydymo eiga bei apie sužalojimo pasekmes. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad K. V. išmušti du dantys, del treciojo danties atstatymo dar nera duomenu. Tuo tarpu teismo specialisto išvadoje nurodyta, kad K. V. padarytas dvieju dantu, iš kuriu vienas yra pieninis, išnirimas ir vieno danties ikalimas. Todel, nuteistojo teigimu, negalima konstatuoti, kad vaikas visam gyvenimui neteko triju dantu. Taip pat nera pagrindo teigti, kad del jo – A. A. – padaryto nusikaltimo K. V. atsirado butinybe nešioti dantu plokštele, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad dar iki ivykio vaikas lankesi pas gydytojus del netaisyklingo dantu dygimo.

A. A. pažymi, kad teismas nepasisake apie tai, jog Vilniaus apygardos teismas kreipesi i Lietuvos Respublikos Konstitucini Teisma del 2001-06-14 Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo Nr. XI-378 11 straipsnio 1 dalies (2004-03-05 istatymo Nr. XI-2041 redakcija) nuostatos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisines valstybes principui. Mano, kad Konstitucinio Teismo nutartis tures itakos ir šioje byloje, nes bus ivertintas teises aktu, nustatanciu draudiko atsakomybes, susijusios su neturtine žala, ribojimo teisetumas.

Teismo posedyje nuteistasis A. A. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti.

Nukentejusioji A. V. ir nukentejusiuju atstove prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Del Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatu taikymo.

Apeliantas nuteistasis A. A. faktiniu bylos aplinkybiu bei nusikalstamu veiksmu kvalifikacijos negincija. Kolegijai šie klausimai abejoniu taip pat nekelia. Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai A. A. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes pastarasis, vairuodamas keliu transporto priemone, del neatsargumo pažeide keliu eismo saugumo taisykles ir del to ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitu žmoniu sveikata.

Taciau Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendis keistinas, nes teismas nepagristai konstatavo, jog nera Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytu salygu visumos, todel neteisingai taike ši baudžiamaji istatyma.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatos gali buti taikomos, t.y. asmuo, padares neatsargu nusikaltima, gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu yra kito asmens, kuris vertas teismo pasitikejimo, prašymas perduoti kaltininka jo atsakomybei pagal laidavima. Kolegijos manymu, toks asmuo yra. Nuteistojo motina J. A. anksciau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba valstybes tarnyboje, ne karta yra apdovanota už aukštus profesinius pasiekimus pletojant Lietuvos susisiekimo sistema, už indeli integruojant Lietuvos susisiekimo sistema i Europos Sajungos bendraja transporto sistema. Todel ji gali buti verta teismo pasitikejimo. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje konstatuota, jog laiduotojais gali buti kaltininko tevai.

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima asmeni, padariusi neatsargu nusikaltima, galima tuomet, jei jis: pirma karta nusikalto, visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika, bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad nuteistasis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Bylos duomenimis A. A. anksciau neteistas, nebuvo padares ir administracines teises pažeidimu. Jis pilnai pripažino savo kalte ir gailisi del padaryto nusikaltimo. Tai apylinkes teismas pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Nors pastarasis, byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atlygines nei dalies nusikaltimu padarytos žalos, taciau, kaip rodo faktiniai bylos duomenys, ne del savo valios, nes jo pervestus 500 Lt nukentejusioji atsisake priimti. Kad A. A. ketinimai del žalos atlyginimo buvo rimti, rodo jo veiksmai: byla nagrinejant apeliacine tvarka pastarasis nukentejusiajai A. V. pervede 1000 Lt, o teismo posedyje paaiškino, jog jis pasiryžes atlyginti visa teismo priteista žalos atlyginima. Tai patvirtino ir laiduoti pasiryžusi jo motina J. A.. Taigi nuteistasis jau atlygino dali nusikaltimu padarytos žalos. Esant nustatytoms aplinkybems, teismas konstatuoja, jog yra pagrindo manyti, kad A. A. visiškai atlygins nukentejusiosioms neturtine žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku. Todel nebuvo pagrindo A. A. atžvilgiu netaikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatu ir jo neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybes.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nuosprendžio dalis, kuria A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL bauda, naikintina, o A. A. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleistinas, ji perduodant pagal laidavima J. A. (duomenys neskelbtini) atsakomybei.

Del neturtines žalos atlyginimo.

Neturtine žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytas atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) Istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, ja ivertinti palikta teismui, kuris, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais – neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis ir kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kaip matyti iš faktiniu bylos duomenu, del nusikalstamu A. A. veiksmu buvo nesunkiai sutrikdyta mažameciu E. V. ir K. V. sveikata.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1517/06(01) matyti, kad E. V. nustatytas skersinis šlaunikaulio apatinio trecdalio lužis (t. 1, b.l. 54).

Iš teismo medicinos specialisto Nr. G 1511/06(01) išvados matyti, kad K. V. nustatytos muštines apatines lupos žaizdos ir dvieju (po viena pienini ir nuolatini) priekiniu dantu išnirimas bei vieno nuolatinio priekinio danties ikalimas (t. 1, b.l. 63).

Ivertines aptartas aplinkybes apylinkes teismas pagristai sprende, jog del A. A. padaryto nusikaltimo mažametes mergaites E. V. ir K. V. patyre išgasti, skausma ir nepatogumus, taigi, neturtine žala. Apylinkes teismo išvada, jog neturtine žala patyre ir mažameciu mergaiciu motina A. V., nes išgyveno del eismo ivykio metu jos dukroms padarytu sužalojimu, patyre nepatogumus ir turejo daug rupesciu, taip pat yra pagrista ir neprieštarauja BPK 109 straipsnio nuostatoms, itvirtinancioms asmens, del nusikalstamos veikos patyrusio turtines ar neturtines žalos, teise pareikšti civilini ieškini itariamajam, kaltinamajam arba už itariamojo ar kaltinamo jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamai teismu praktikai. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 pasisake, jog neigiamas fizinis poveikis asmeniui yra lydimas ne tik paties sužaloto asmens dvasiniu išgyvenimu, kurie yra destruktyvus ir del to vertinami kaip darantys neturtine žala. Su sužalotu asmeniu stipriai emociškai susijusiems asmenims – tevams, vaikams, sutuoktiniams – taip pat gali buti padaryta rimta neturtine žala. Taigi, ta aplinkybe, jog A. V. nebuvo sužalota eismo ivykio metu, nepaneigia jos teises i neturtines žalos atlyginima.

Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelge i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ivertino ne tik žala padariusio asmens kalte, bet ir specialistu išvadoje nurodyta nukentejusiojo galimybe susidariusioje situacijoje išvengti tokiu skaudžiu padariniu – jeigu jis, nežiurint jo važiavimo pirmumo teises, iškilus gresmei eismo saugumui, butu laikesis KET ir stabdes vairuojama automobili. Tuo tarpu byloje nera jokiu faktiniu duomenu, patvirtinanciu nuteistojo A. A. teigini, jog mažametes E. V. ir K. V. eismo ivykio metu nesegejo saugos diržu. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, mažameciu nukentejusiuju mama A. V. nuo pat pirmos apklausos tvirtai teige, jog dukros eismo ivykio metu buvo prisegtos saugos diržais. Ta aplinkybe, kad G. V., vairaves automobili, negalejo tiksliai nurodyti, ar jo dukros segejo saugos diržus, neduoda pagrindo abejoti kartu su dukromis automobilio gale sedejusios A. V. parodymais.

Apeliaciniame skunde akcentuojama apelianto turtine padetis yra vienas iš kriteriju, galinciu tureti itakos nustatomam neturtines žalos atlyginimo dydžiui, ir apylinkes teismo buvo ivertintas. Kita vertus, žala padariusio asmens turtine padetis sveikatos sužalojimo atveju negali buti lemiamu kriterijumi nustatant neturtines žalos dydi. Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikata, yra sužalojimo pasekmes ir del to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis Nr. 3K-7-255/2005).

Bylos duomenimis, E. V. del patirto šlaunikaulio lužio buvo ilgai sugipsuota ir gydoma. Kita vertus, šiuo metu mergaite yra pasveikusi, liekamuju sužalojimo reiškiniu nenustatyta.

Apeliacines instancijos teismo posedyje apklausta specialiste Ruta Almonaite, remdamasi nukentejusiosios K. V. gydanciu gydytoju irašais mergaites ligos istorijoje, patikslino, jog eismo ivykio metu K. V. buvo išmuštas vienas nuolatinis priekinis centrinis dantis bei imušti du nuolatiniai dantys – priekinis centrinis dantis ir priekinis kaires puses kandis. Pastarieji dantys buvo ikalti i kaula taip, kad pirmines apžiuros metu ju iš po dantenu nebuvo matyti. Del šios priežasties bei del vienodo pieniniu ir nuolatiniu dantu dydžio daves išvada specialistas suklydo ir nurode, jog buvo išmušti du (nuolatinis ir pieninis) dantys.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismo nuosprendžio aprašomoji dalis tikslintina nurodant, kad K. V. buvo padarytos muštines apatines lupos žaizdos ir vieno priekinio danties išmušimas bei dvieju priekiniu dantu ikalimas.

Specialiste taip pat paaiškino, jog dantu ikalimas, kuri patyre mažamete K. V., yra viena sunkiausiu dantu traumu. Del ikalimo dantis gali suaugti su kaulu ir visiškai nebeišdygti arba matytis ne visas. Šiuo metu mergaitei yra pradyge jau abu imušti dantys, taciau nera aišku, ar jie pilnai atsistatys.

Specialiste nurode, jog K. V. nešiojamos dantu plokšteles paskirtis - atstatyti burnos estetini vaizda po traumos bei tempti ikaltus dantis. Ja mergaite tures nešioti iki jai sueis 18 metu, tuomet bus sprendžiamas klausimas del dantu implantavimo, kurio perspektyvos taip pat nera aiškios. Iki traumos sakandžio korekcijos priemoniu mergaitei skirti nebuvo reikalinga. Šios aplinkybes paneigia apelianto argumenta, jog butinybe nešioti dantu plokštele K. V. atsirado dar iki eismo ivykio.

Ivertinusi aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nukentejusiosioms E. V., K. V. ir A. V. priteistos neturtines žalos dydis – atitinkamai 3 000 Lt, 10 000 Lt ir 2 000 Lt – yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir del jos kilusioms pasekmems, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosciusia teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo. Draudimo bendroves bei žala padariusio asmens civilines atsakomybes klausimas išsprestas vadovaujantis eismo ivykio bei šiuo metu galiojanciomis Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo nuostatomis.

Apeliacines instancijos teisme dalyvavo nukentejusiuju atstove advokate Gintare Leškeviciene, todel iš A. A. turi buti išieškotos nukentejusiuju turetos išlaidos advokato paslaugoms apmoketi (BPK 106 str. 2 d.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1p.,

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. kovo 29 d. nuosprendi pakeisti.

Patikslinti nuosprendžio aprašomaja dali nurodant, kad K. V. buvo padarytos muštines apatines lupos žaizdos ir vieno priekinio danties išmušimas bei dvieju priekiniu dantu ikalimas.

Panaikinti nuosprendžio dali, kuria A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

A. A. nuo baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. atleisti pagal laidavima be užstato dvejiems metams, perduodant jo motinos J. A. (duomenys neskelbtini) atsakomybei. Baudžiamaja byla pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. nutraukti.

Iš A. A. A. V. naudai papildomai priteisti 500 Lt advokato paslaugu apmokejimo išlaidoms padengti.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.