- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- T-120-1001/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-150803-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Suinteresuotas asmuo
- N. D.
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, J. D., jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo J. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi J. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuri Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 13 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir gydymas pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.
Šalies argumentai
VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimu prašoma J. D. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Ligoninės atstovė prašė teikimą tenkinti, paaiškino, kad asmens būklė stabili jau metus laiko.
J. D., jo atstovas, mama N. D. prašė teikią tenkinti.
Prokuroras pšašė asmeniui toliau taikyti gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichikos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą.
Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2025 m. sausio 10 d. išvadoje nurodoma, kad J. D. psichikos būsena pastarąjį pusmetį stabili (gydytoja teismo posėdyje nurodė, kad būklė yra stabili metus) stebimu laikotarpiu agresijos, rėžimo pažeidimų nebuvo. Asmuo tvarkingos išvaizdos, pilnai orientuojasi visais atžvilgiais. Bendrauja formaliai, pats pokalbio iniciatyvos nesiima, atsako tik į užduodamus klausimus, o atsakymai trumpi ir lakoniški. J. D. nuotaika disforiška, emocijos neišraiškingos, veidas hipomimiškas. Mąstymas pakankamo tempo, stokojantis nuoseklumo, logikos, mažo produktyvumo. Išlieka gynybiškas bei uždaras. Aktyvios psichopatologijos neišsiaiškinta. Asmuo noriai lanko užsiėmimus, mažai bendrauja su kitais pacientais, personalu. Jo kritika susirgimo bei elgesio atžvilgiu yra formali. Vaistus personalo priežiūroje vartoja. Gyventų su motina ir lankytųsi (duomenys neskelbtini). Komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pagal gyvenamąją vietą.
Iš išvados aprašomosios dalies, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu J. D. skyriuje buvo tvarkingo elgesio, agresijos, pykčio, skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nebuvo. Asmuo tvarkingas, klauso personalo nurodymų, lanko užimtumo, socialinės reabilitacijos užsiėmimus. Gydymas koreguotas nebuvo. J. D. prasmingam kontaktui pilnai neprieinamas, nuotaika lygi, emocijos adekvačios esamai situacijai. Mąstymas neproduktyvus, klampus, rezonuojantis. Atminties sutrikimų nepastebima, dėmesio koncentracija pakankama. Aktyvios psichoprodukcijos, suicidinių minčių neišsako, aktyviai klausinėjant išsiaiškinti nepavyko. Susirgimo ir įvykdytos neteisėtos veikos atžvilgiu kritika formali. Palaiko ryšius su mama.
Smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad J. D. smurto rizika yra vidutinė, nesilaikant ambulatorinio gydymo tęstinumui, veikiant stresogeniniams faktoriams, smurtinio elgesio rizika gali didėti.
J. D. šiuo metu priverstinai gydomas dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, t. y. dėl šeimos nario – dėdės – nužudymo. Asmuo VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ faktiškai gydimas nuo 2020-09-28. Jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 nutartimi jau buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė– stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo prieš dėdę, kurį po kelerių metų nužudė.
J. D. kritika susirgimo bei elgesio atžvilgiu yra tik formali. Asmuo vartoja jam skirtus medikamentus medicinos personalo priežiūroje. Asmens smurto rizika vertintina šiuo metu kaip vidutinė, o nesilaikant ambulatorinio gydymo tęstinumui, veikiant stresogeniniams faktoriams smurtinio elgesio rizika gali didėti. J. D. gydomas apie keturis su puse metų. Asmens mama, kuri turėtų rūpintis sūnumi jo gydymo ambulatoriškai metu, yra pensinio amžiaus, ligotas žmogus, kuriai taip pat būtina pagalba, medicininė priežiūra. Teismo posėdyje mama kritiškai atsiliepė apie nužudytą savo brolį, bandė sūnaus veiksmus aiškinti jo dėdės netinkamu elgesiu. Mamos pastangos apginti savo sūnų, palengvinti jo padėtį, susigrąžinti į namus yra visiškai suprantamos, tačiau vien šių geranoriškų pastangų nepakanka.
Įvertinus J. D. pasikartojančias smurtines veikas artimojoje aplinkoje, apartą jo mamos sveikatą, jo diagnozę, gana neilgą gydymo laiką ligoninėje, aplinkybė, kad jo psichikos būklė stabili išliko metus, tai yra per trumpas laikotarpis daryti patikimai išvadai dėl asmens psichinės būklės stabilaus pagerėjimo tiek, kad jis būtų pajėgus tęsti ambulatorinį gydymą mamos priežiūroje. J. D. socialinis pavojingumas gydymo metu mažėja, tačiau jis šiuo metu dar nėra toks, kad būtų galima spręsti, jog jis nebekelia realaus pavojaus aplinkiniams ir sau pačiam. Asmeniui pakeitus stacionarinį gydymą į ambulatorinį, tokia priemonė šiuo metu nebūtų pakankama priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Esant nurodytoms aplinkybėms, gydymo įstaigos teikimas laikytinas pagrįstu tik iš dalies, todėl teismas asmeniui pratęsia šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę tomis pačiomis sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu,
nutaria:
VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ teikimą tenkinti iš dalies.
Pratęsti J. D. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ ,,Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ bendro stebėjimo sąlygomis.
Nutartis per septynias dienas nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.