- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- 1-69-373/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00577-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Nukentėjusysis
- L. O.
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Rimantui Tijūnėliui, nukentėjusiajam L. O., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2006-09-29 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams; 2007-04-26 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. ir subendrinus su 2006-09-29 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; 2008-01-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. ir subendrinus su 2007-04-26 nuosprendžiu laisvės atėmimu dvejiems metams 20 dienų; 2008-10-14 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir subendrinus su 2008-01-24 ir 2007-04-26 nuosprendžiais laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; 2011-12-07 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir subendrinus su 2008-10-14 nuosprendžiu laisvės atėmimu trejiems metams, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustato
E. L. 2011 m. liepos 21 d., apie 15.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), L. O. priklausančioje sodyboje, pro išlaužtas ūkinio pastato medines duris įsibrovė į ūkinio pastato vidų ir pagrobė 960 kg metalinės cinkuotos ir necinkuotos vielos 384 Lt vertės bei 40 vnt. profiliuotų metalo strypų 700 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajam L. O. 1084 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį pro kažkieno išlaužtas duris įėjo į klojimą ir išnešė cinkuotos vielos, metalo. Grįžo į Uteną ir paprašė Š. Š. bei A. S., kad padėtų išvežti metalą. Jie visi nuvažiavo prie klojimo, pakrovė į automobilį metalą ir buvo sulaikyti nukentėjusiojo. Jis klojimo sienos lentų neatplėšė. Nesutinka atlyginti turto sugadinimu padarytos 200 Lt žalos, nes jis klojimo durų ir sienos negadino.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjęs L. O. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jo sodybvietė ir ūkinis pastatas. Atvykęs prie šio pastato pamatė, kad jis išplėštas ir prie sodybos vartų išneštos pastate buvę vielos bei profiliuoti metalo strypai. Po kurio laiko mašina atvažiavo du vyrai, kaltinamojo nebuvo, ir susikrovė metalą. Jis iš sodybos išvažiavusį automobilį sulaikė. Prieš dieną iki vagystės pastato durys buvo uždarytos, uždėta lenta ir medvaržčiais prisukta. 200 Lt vertina pastato išlaužtas duris (50 Lt) ir išardytą sieną (150 Lt). Vielą įvertino vagystės dieną buvusiomis metalo supirktuvių kainomis, o profiliuotus metalo strypus vertino kaip naujus ir taikė 20 procentų nusidėvėjimą.
Liudytojas Š. Š. parodė, kad 2011 m. vasarą kaltinamasis jo ir A. S. paprašė padėti parvežti metalą. Jie nuvažiavo į kažkokį kaimą ir sukrovė į automobilį vielas. Kaltinamasis iš to kaimo ėjo pėsčias, o jie su A. S. važiavo automobiliu ir juos sustabdė vyras su šautuvu.
Liudytojas A. S. davė analogiškus parodymus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo Š. Š. ir A. S., ant galinių sėdynių ir bagažinėje rasti suvyniotos vielos rietimai. Taip pat nukentėjusiojo sodybvietėje ir netoli jos rasti sudėti tokios pačios vielos rietimai bei profiliuoti metalo strypai. Apžiūrėjus nukentėjusiojo ūkinį pastatą nustatyta, kad jo vakarinėje sienoje išardyta skylė, įėjimo durys išlaužtos (b. l. 9-23, t.1).
Automobilyje AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos vielos svoris 500 kg, o nukentėjusiojo sodyboje rastos išneštos iš ūkinio pastato vielos svoris 460 kg, kurių bendra vertė UAB „Trijūna“ metalo supirktuvės 2011-07-25 kainomis – 408 Lt, o UAB „Torlina“ metalo supirktuvės 2011-07-21 kainomis – 384 Lt (b.l.39-54, t.1).
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis E. L. vagystės tikslu pateko į nukentėjusiojo L. O. ūkinį pastatą ir iš jo išnešė kaltinime nurodytą kiekį metalinės cinkuotos ir necinkuotos vielos bei 40 vnt. profiliuotų metalo strypų. Visas kaltinamojo pavogtas turtas buvo surastas ir jo kiekis nustatytas pasvėrus vielą bei suskaičiavus profiliuotus metalo strypus. Nukentėjęs 960 kg metalinės cinkuotos ir necinkuotos vielos įvertino 1000 Lt, o 40 vnt. profiliuotų metalo strypų 700 Lt. Iš byloje esančios UAB „Torlina“ pažymos matyti, kad vagystės dieną (2011-07-21) 960 kg 3 mm skersmens vielos kaina metalo supirktuvėje buvo 384 Lt. Nukentėjusiojo nurodyta 1000 Lt vielos vertė nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad pagrobtos vielos kainą 384 Lt, o bendra pavogto turto vertė 1084 Lt.
Kaltinamasis parodė į nukentėjusiojo ūkinį pastatą patekęs pro jau anksčiau kažkieno išlaužtas duris. Jis neturėjo jokio teisėto pagrindo šiame pastate lankytis, t.y. slapta pateko į jį vagystės tikslu. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinami kaip įsibrovimas į patalpą.
Kaltinamasis iš ūkinio pastato išneštus daiktus sudėjo sodybos teritorijoje bei netoli jos, dalį vielos pakrovė į automobilį, kuriuo liudytojai Š. Š. ir A. S. ją gabeno ir buvo sulaikyti nukentėjusiojo. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis dalį pavogto turto jau buvo užvaldęs ir įgijęs galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį jis kėsinosi pagrobti, atžvilgiu.
Kaltinamojo veika pagal kvalifikuojantį įsibrovimo į patalpą požymį atitinka LR BK 178 str. 2 d. sudėtį.
Kaltinamasis kaltinamas ir nedidelės vertės svetimo turto sugadinimu, t.t. kad jis išlaužė ūkinio pastato medines duris, kurios buvo sutvirtintos medinėmis lentomis ir metaliniais medvarščiais ir šiaurinėje bei vakarinėje pusėje sienos lentas, kurių bendra vertė sudaro 200 Lt. Jis neigia nuplėšęs ant ūkinio pastato durų užkaltas lentas bei išardęs sienoje skylę. Kaltinamasis parodė, kad jam atėjus prie pastato, durys jau buvo išlaužtos bei išplėšta skylė sienoje. Nukentėjęs sodyboje negyvena, tačiau teigia, kad dažnai joje lankėsi, nes pastebėjo, jog iš jos vagiama ir norėjo sulaikyti vagis. Jo teigimu, dieną prieš vagystę kaltinime nurodytų ūkinio pastato durų ir sienos sugadinimų nebuvo. Šie nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti tik prielaidą, kad turtą sugadino kaltinamasis. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o objektyvių įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti nesurinkta. Todėl jis pagal LR BK 187 str. 3 d. išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, vos pasibaigus lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės laikui, daugybę kartų baustas administracine tvarka, dėl narkotinių medžiagų vartojimo įtrauktas į priklausomybių įskaitą, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio nėra, tačiau nesimoko, nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus.
Įvertinus kaltinamojo E. L. padarytos veikos pavojingumą – padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, neigiamus asmenybę apibūdinančius duomenis bei tai, kad LR BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas, jam remiantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, į jauną kaltinamojo amžių bei kad visas turtas nukentėjusiajam grąžintas ir dėl to nusikalstamos veikos padariniai yra mažesni, skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turto sugadinimu padarytos 200 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas – naikintinos ir jam, kaip atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė neskirtina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. L. asmens tapatybės kortelė išsiųstina į bausmės atlikimo vietą (b.l.184, t.1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304 str. - 305 str., 307 str., teismas
nusprendžia
E. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Remiantis LR BK 63 str. 9 d. prie 2011-12-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2011-12-07 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir laikinojo sulaikymo laikotarpį 2011 m. liepos mėn. nuo 29 d. iki 30 d. (vieną dieną).
Remiantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p., E. L. išteisinti pagal LR BK 187 str. 3 d., nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiojo L. O. civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kaltinamajam E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą – panaikinti.
E. L. asmens tapatybės kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į bausmės atlikimo vietą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.