Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui prašymą patikslinti 2016‑10‑07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2167-1025/2016, nurodant mokėjimo tvarką dėl iš atsakovo K. M. priteistų 75,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. nurodant, kad 75,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų būtų priteista valstybės naudai, pervedant į vieną iš nurodytų pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-15 nutartimi pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmetė ir 2016-10-07 nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑21671025/2016 netikslino. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusi teismo nutartis negali būti keičiama ir privalo būti vykdoma. Šiuo atveju šalys teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nurodė, kad atsakovas K. M. sutinka sumokėti 50 procentų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėta, kad sprendimų rezoliucinėse dalyse nurodžius kiekvienų priteisiamų išlaidų mokėjimo būdus, teismo sprendimai taptų gremėzdiški ir neaiškūs proceso šalims. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys turi galimybes gauti informaciją, todėl konstatuota, kad tikslinti nutartį, nurodant vieną iš aštuonių pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų sąskaitų bei mokėjimo tvarką, netikslinga, nes to nenumato įstatymas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį ir įpareigoti teismą patikslinti 2016-10-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2167-1025/2016, nurodant pareiškėjos pareiškime nurodytus duomenis.Apeliantė pažymi, kad teismas 2016-10-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2‑2167‑1025/2016, dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo tvarkos ir terminų nepasisakė, dėl to, apeliantės nuomone, yra apsunkinta bylos šalių pareiga geranoriškai atlyginti priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Prašymas patikslinti minėtą nutartį nekeičia teismo priimto sprendimo esmės, o tik detalizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo tvarką, tai iš esmės atitinka CPK 271 straipsnio 1 dalies nuostatą. Pažymi, kad teismo lydraštyje, kuriuo siunčiama minėta nutartis, šalims nepateikta informacijos apie išlaidų mokėjimo būdus, mokėjimo sąskaitas ir įmokos kodus. Nurodo, kad informacija dėl įmokos kodo reikalinga ir dėl to, kad būtų aišku, kiek tiksliai antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginama valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas ir atsisakyta patikslinti teismo priimtą procesinį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2016-12-12 pareiškė prašymą patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑10-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2167-1025/2016, nurodant iš atsakovo K. M. priteistų 75,14 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo tvarką – Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamųjų sąskaitų numerius, juridinio asmens kodą, įmokos kodą ir mokėjimo paskirtį. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2‑2167‑1025/2016 priimta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑10‑07 nutartimi, kurią pareiškėja prašo patikslinti, buvo patvirtinta civilinės bylos šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Apeliantė teigia, kad prašymas patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016‑10-07 nutartį nekeičia priimto sprendimo esmės, o tik detalizuoja dalies teismo procesinio sprendimo įvykdymo tvarką, ir remiasi CPK 271 straipsnio 1 dalies nuostata. CPK 271 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą, reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Taigi minėta nuostata nustato galimybę, kai tai yra būtina pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimo priėmimo metu nustatyti konkrečią teismo sprendimo įvykdymo tvarką. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-07 nutartis yra įsiteisėjusi (2016‑10-15).Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties 4 punkte susitarė dėl ieškovei D. M. byloje teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, o būtent – šalys numatė, kad atsakovas K. M. įsipareigoja sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 50 procentų byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 75,14 Eur. Tad šiuo atveju šalys pačios numatė taikos sutarties sąlygas, numatė, kad nurodytų išlaidų mokėjimas vykdomas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, klausimo dėl šių išlaidų atlyginimo detalios tvarkos šalims nekilo. Akcentuotina, kad pareiškėjos nurodoma informacija yra vieša ir visuotinai prieinama, be to, duomenys apie Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bei įmokų kodai skelbiami viešai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Tad nėra pagrindo vertinti, kad konkrečiu atveju šalių pareiga geranoriškai atlyginti priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apsunkinta.Papildomai pažymėtina aplinkybė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-2167-1025/2016 vykusiame 2016-10-07 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame teismui tvirtinti pateikta šalių taikos sutartis, dalyvavo ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei D. M. teikusi ir ją byloje atstovavusi advokatė. Nustatyta, kad taikos sutarties tekstas parengiamajame teismo posėdyje buvo pagarsintas, tačiau prašymų nustatyti konkrečią minėtos taikos sutarties sąlygos įvykdymo tvarką nepareikšta.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atmetė pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patikslinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-07 nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-15 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį palikti nepakeistą.