- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-209-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09329-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- J. B., B. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovėms J. B. ir B. L. dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas 2023 m. birželio 26 d. atsakovių J. B. ir B. L. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia, sudaryta tik dėl akių ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo T. B. ieškinį atsakovėms J. B. ir B. L. dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinį atsakovėms dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė J. B. gyvendami Didžiojoje Britanijoje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iki santuokos sudarymo nuo 2005 m. ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, nuomojamame būste. 2007 m. ieškovas ir atsakove su paskola įsigijo būstą adresu (duomenys neskelbtini). 2006 m. ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą Vilniuje, už 69 000 Eur. Už nurodytą turtą gautas asmenines lėšas, ieškovas kaip pradinį įnašą sumokėjo už būstą, kuriame gyveno ir vis dar gyvena kartu su atsakove. 2023 m. vasario mėn. atsakovė informavo ieškovą, kad pateikė dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovė 2023 m. birželio 26 d. dovanojimo sutartimi turtą perleido savo motinai B. L.. Pasak ieškovo, tokiu savo poelgiu atsakovė siekia sumažinti santuokos nutraukimo proceso metu dalintino turto masę ir atimti iš ieškovo teisę reikalauti jam priklausančios kompensacijos už išlaidas, kurias jis patyrė prisidėdamas prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo. Ieškovo vertinimu, dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovė savo motinai B. L. perleido turtą, yra apsimestinė. Pasak ieškovo, šiuo sandoriu atsakovė siekia nuslėpti turtą, kuris buvo išlaikomas ieškovo lėšomis ir santuokos nutraukimo proceso metu trauktinas į dalintino turto masę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teisminė gynyba garantuojama asmeniui, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, įstatymu suteikta teisė kreiptis į teismą negali būti naudojama kitais negu pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba tikslais, priešingas asmens elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Todėl, teismas sprendė, kad šioje byloje turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens, t. y. ieškovo teisės ar teisėto intereso pažeidimas. Įvardytas įstatyme asmuo gali pareikšti ieškinį tik tokiu atveju, jeigu jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. Taigi, be kitos sandorio šalies nesąžiningumo įrodymo, asmuo turi taip pat įrodyti jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
5. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kaip ieškovas nukentėjo, kokios jo teisės ar teisėti interesai pažeisti. Ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl galimybės dovanotą turtą įtraukti į dalintino turto balansą, ar iš turto išieškoti kompensaciją ateityje, nepagrindžia vienos pagrindinių teisminės gynybos sąlygų – įvykusio teisių pažeidimo. Šiuo metu jokios ieškovo teisės nėra pažeistos ir neaišku ar jos bus pažeistos ateityje, kadangi atsakovė gali turėti pakankamai lėšų tiek padengti įsipareigojimus ieškovui (jei tokių būtų), be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie galiojančius reikalavimus atsakovei, t. y. kad jis yra atsakovės kreditorius (priteistos sumos ar pan.). Ieškovas nenurodė ieškinyje jokių aplinkybių, pagrindžiančių jau įvykusį jo teisių pažeidimą.
6. Teismas atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad ieškovas pagal įstatymą neturi locus standi (teisė kreiptis į teismą) reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, todėl ieškinį atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į suformuluotą ieškinio pagrindą, ieškovo suinteresuotumą bei pateiktų rašytinių įrodymų turinį. Ieškovas pateiktame ieškinyje detaliai išdėstė aplinkybes ir argumentus, pagrindžiančias ieškovo tiesioginį sąsajumą su pateikto ieškinio dalyku.
7.2. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020). Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika konstatuotina, jog ieškovas laikytinas suinteresuotu asmeniu ir teismui pateikęs pakankamai įrodymų, kad pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai, kas garantuoja jo teisę ginti pažeistus interesus teisme.
7.3. Apeliantas nurodo, kad atsakovė, sudarydama dovanojimo sutartį, galimai siekia sumažinti turto, trauktino į bendrą santuokos nutraukimo metu dalintino turto, masę, taip išvengdama prievolės sumokėti ieškovui kompensaciją už indėlį į asmeninį atsakovės J. B. turtą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sutarties nuginčijimas nesukelia materialių pasekmių ieškovui, priešingai, tik nuginčijus šį sandorį bus užtikrinama, kad santuokos nutraukimo procese, kurį inicijavo atsakovė J. B., dalijant turtą nebus pažeistos ieškovo materialiosios teisės.
7.4. Ieškovas, kreipdamasis į teismą pateikė faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, kuriais remiantis neabejotinai darytina išvada, kad ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą ir teisę kreiptis į teismą nurodytu pagrindu, o ar jo reikalavimas pagrįstas ir pateikti įrodymai laikytini pakankamais, teismas privalo aiškintis bylos nagrinėjimo teisme, o ieškinio priėmimo stadijoje. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį nepagrįstai suvaržė įstatymu reglamentuojamą ieškovo teisę kreiptis į teismą ir priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
11. Pagal kasacinio teismo praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (pagal kurį atsisakoma priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), nustatęs kad jokios ieškovo teisės nėra pažeistos ir neaišku ar jos bus pažeistos ateityje, kadangi atsakovė gali turėti pakankamai lėšų tiek padengti įsipareigojimus ieškovui (jei tokių būtų), be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie galiojančius reikalavimus atsakovei, t. y. jog jis yra atsakovės kreditorius (priteistos sumos ar pan.) bei padaręs išvadą, kad ieškovas pagal įstatymą neturi locus standi (teisė kreiptis į teismą) reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.
13. Apeliantas nesutikdamas su teismo išvadomis, nurodo, kad ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą ir teisę kreiptis į teismą ir ginti pažeistus interesus.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas 2023 m. birželio 26 d. atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro, pripažinti negaliojančia, sudaryta tik dėl akių ir taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė J. B., gyvendami Didžiojoje Britanijoje, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2006 m. ieškovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą Vilniuje, už 69 000 Eur. Ieškovas už gautas asmenines lėšas sumokėjo pradinį įnašą už būstą, kurį 2007 m. ieškovas ir atsakove su paskola įsigijo adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario mėn. atsakovė informavo ieškovą, kad pateikė dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė 2023 m. birželio 26 d. dovanojimo sutartimi turtą perleido savo motinai B. L.. Pasak ieškovo, tokiu savo poelgiu atsakovė siekia sumažinti santuokos nutraukimo proceso metu dalintino turto masę ir atimti iš ieškovo teisę reikalauti jam priklausančios kompensacijos už išlaidas, kurias jis patyrė prisidėdamas prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo.
15. Taigi, pareikštame ieškinyje ieškovas nurodė, kokiu būdu ir kokia jo teisė ginčijamu sandoriu buvo pažeista. Todėl konstatuotina, kad prielaidos atsirasti ieškovo subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. jo suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, pareikštame ieškinyje yra suformuluotos. Tuo tarpu skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad jokios ieškovo teisės nėra pažeistos ir neaišku ar jos bus pažeistos ateityje, kadangi atsakovė gali turėti pakankamai lėšų tiek padengti įsipareigojimus ieškovui, nėra susiję su teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimu ar nebuvimu ir negali paneigti ieškovo teisės pareikšti ieškinį. Minėti argumentai bus vertinami nagrinėjant bylą ir išvada bus daroma tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus. Teismas į šiuos klausimus atsako priimdamas sprendimą. Minėti argumentai gali būti svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą normą, pagal kurią teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą prielaidų nebuvimo. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir ieškovo T. B. ieškinio atsakovėms J. B. ir B. L. dėl tariamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.