- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-320-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01204-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- M. A.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas M. A. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir M. A. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. A. 2015 m. balandžio 3 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo BK 190 straipsnio pakeitimas, o 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo kiti BK pakeitimai.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi M. A. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis M. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį, peržiūrėti jam baudžiamojoje byloje paskirtą bausmę, atsižvelgti į tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. balandžio 4 d. ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, BK 75 straipsnio 1 dalimi, jam likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti laikui, proporcingam neatliktos bausmės laikui, paskiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Skunde M. A. nurodo, kad 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1554, įsigaliojęs 2015 m. kovo 24 d., numato švelnesnių bausmių skyrimo galimybę, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir jo prašymą sušvelninti paskirtą bausmę atmetė.
Nuteistasis pažymi, kad minėtu įstatymu pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį) kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybių orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, žalos atlyginimą ir pan. Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu – vienu svarbiausiu baudžiamosios teisės principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.
M. A. taip pat nurodo, kad jis nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Nusikalstama veika padaryta 2012 m. liepos 14 d., anksčiau jis buvo teistas, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, turi šeimą ir finansinių įsipareigojimų. Nuteistojo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti pritaikius BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir atidėjus jam paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. A. skundas atmetamas.
2010 m. gruodžio 11 d. galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. minėtų nusikalstamų veikų kvalifikavimui turto vertė reikšmės neturi, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog BK 190 straipsnio pakeitimas įtakos nuteistojo M. A. teisinei padėčiai neturi.
2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija suteikia teismui galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam už sunkius nusikaltimus, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).
Taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.
Nors skundžiamu nuosprendžiu M. A. nuteistas už du apysunkius nusikaltimus laisvės atėmimu 10 mėnesių, tačiau iš bylos matyti, kad jis anksčiau buvo teistas šešis kartus, nusikalto neišnykus teistumui, todėl teismas pagrįstai jam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu) ir 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi. Galutinė subendrinta bausmė M. A. paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Be to, bylos duomenys liudija, kad ankstesniais nuosprendžiais pripažinus M. A. kaltu nusikalstamų veikų padarymu, jam tris kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus M. A. polinkius. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vien tik įpareigojimų paskyrimo nepakaktų M. A. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti, be to, toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino M. A. prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. A. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.