Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. e2S-817-431/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
e2S-817-431/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00154-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
A. C.
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-817-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00154-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.1.18.5.; 3.4.4.11.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – išieškotojas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą 2015 m. gruodžio 28 d. Nr. 0240/14/03883, Reg. Nr. S2-63659 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 kaip neteisėtą ir netinkamą bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą iki civilinės bylos šalių ginčo išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, jog antstolis netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino CPK bei kitų teisės aktų nuostatas. Antstolis visiškai ignoravo skolininko pateikto prašymo argumentus ir veikė neteisėtai. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta labai didelė žala pareiškėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas šioje byloje nepateikė skundžiamo antstolio patvarkymo, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar prašomos laikinosios pasaugos priemonės atitinka ginčijamą materialinį reikalavimą ir ar jo neviršija. Nesant šių duomenų teismas negali nei spręsti nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei jų apimties klausimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjas teismui nurodė pakankamai pagrįstų argumentų, kurie sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių skundo dėl antstolio veiksmų argumentus ir motyvus: banko sutarties nutraukimą antrą kartą, nenorą bendradarbiauti ir tęsti sutarties, banko neprotingų ir lupikiškų delspinigių apskaičiavimą, pareiškėjo sąskaitų areštavimą, dėl kurio pareiškėjas neturėjo jokių realių objektyvių galimybių toliau mokėti įmokas. Pareiškėjas skunde labai išsamiai ir aiškiai išdėstė antstolio 2015 m. gruodžio 28 d. patvarkymo turinį ir esmę, todėl nepateikė teismui paties skundžiamo patvarkymo. Teismas nepagrįstai neįvertino pareiškėjo skunde pateiktų bylos faktinių aplinkybių visumos ir pateiktų motyvuotų teisinių argumentų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 23 d. prašė antstolio sustabdyti ar atidėti antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių vykdymą.

Atsiliepimas

Antstolis ir suinteresuotasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis V. M. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, tai yra 195.008,38 € skolos, 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 11 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. C. hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – priverstinai parduodant iš varžytynių. Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kartu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

Pareiškėjas nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu taip ir nepateikė skundžiamo antstolio patvarkymo kopijos. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius grėsmę jo interesams. Pripažintina, kad skundžiamas antstolio patvarkymas ir jo turinys turi esminės reikšmės teismui, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė grėsmės savo interesams.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal pareiškėjo ieškinį išieškotojui yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5822-807/2016, kurioje teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto ieškovui A. C. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – buto ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Taigi šiuo metu išieškojimas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 yra sustabdytas. Nors minėta teismo nutartis yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui, tačiau ši nutartis yra vykdoma skubiai, skundas dar nėra išnagrinėtas, todėl pripažintina, kad pareiškėjo interesai dėl galimų nepagrįstų antstolio veiksmų vykdomojoje byloje atlikimo šiuo metu yra apsaugoti. Konstatuotina, kad šiuo metu nėra pagrindo papildomai stabdyti išieškojimo vykdymo procese.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė