Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-870/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-09
Bylos Nr.
1S-77-870/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00400-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jolanta Čepukėnienė, Virginija Liudvinavičienė
Kaltinamasis
E. N.
Advokatai
Linas Kuprusevičius
Byla Nr. 1S-77-870/2022
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00400-2021-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui,gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui,kaltinamajam E. N.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu ZOOM programos platformoje, išnagrinėjo kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 nutarties, kuria kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 28 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

2. E. N. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2020 m. spalio 1 d., turėdamas tikslą platinti ir gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai įgijo 21,313 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 17,827 g psichotropinės medžiagos MDMA, šią psichotropinę medžiagą 2020 m. spalio 1 d. apie 19.30 val., įvairiais kiekiais supakuotą į 20 vnt. plastikinių maišelių, laikydamas prie savęs, neteisėtai atgabeno iki PC „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66 A, kur už 370 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, E. N. kaltinamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 3 d., siekdamas gauti neteisėtas pajamas ir turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo į plastikinius paketėlius bei stiklinius buteliukus įvairiais kiekiais supakuotus: 40,531 g miltelių, kurių sudėtyje yra 6,122 g narkotinės medžiagos kokaino ir psichotropinės medžiagos ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras (toliau – ir LP KTC) neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, įvairiaspalvių tablečių ir jų fragmentų, bendros 221,584 g masės, kurių sudėtyje yra didelis kiekis 56,526 g psichotropinės medžiagos MDMA, 36,025 g miltelių, kurių sudėtyje yra 5,639 g psichotropinės medžiagos amfetamino, rudos spalvos supresuotos augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,727 g narkotinės medžiagos-kanapių dervos, 0,923 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,767 g psichotropinės medžiagos MDMA, 12,854 g miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes LP KTC neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, 61,870 g geltonos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,8561 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 0,4949 g psichotropinės medžiagos 4-metilamfetamino ir didelis kiekis - 0,1856 g psichotropinės medžiagos - 4-fluoro- MDMB-Butinaca, 88 vnt. perforuotų, spalvotų popieriaus lapelių (markučių), kuriose yra ne mažiau kaip 0,0047 g psichotropinės medžiagos lizergido, skysčio, kurio tūris yra 18 ml, kuriame yra 0,045 g psichotropinės medžiagos lizergido, 4,929 g sumaltos psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų, 215,048 g narkotinės medžiagos kanapių. Šias narkotines ir psichotropines medžiagas iki 2021 m. kovo 3 d. neteisėtai laikė savo išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, apie 15.30 val. dalį šių medžiagų - 1,212 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,188 g narkotinės medžiagos kokaino ir psichotropinės medžiagos ketamino, bei 2,601 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,429 g psichotropinės medžiagos amfetamino, supakuotus į tris paketėlius, laikė prie savęs ir neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) namo, kur policijos pareigūnai jį sulaikė, bei šios medžiagos asmens kratos metu buvo rastos ir paimtos, o kitos E. N. neteisėtai laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2021 m. kovo 3 d. apie 15.51 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos kratos metu, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

4. E. N. kaltinamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d., siekdamas gauti neteisėtas pajamas ir turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvairiuose induose, kolbose bei maišeliuose neteisėtai laikė 300,907 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis 25,00707 g psichotropinės medžiagos amfetamino (sumaišyto su kofeinu), 111 vnt. maišelių su nuosėdomis, kuriose yra 0,285 g psichotropinės medžiagos amfetamino, 0,019 g psichotropinės medžiagos MDMA, psichotropinės medžiagos ketamino, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes LP KTC neturi šios medžiagos standartinio pavyzdžio, 0,009 g. narkotinės medžiagos kokaino, ne mažiau kaip 21 vnt. įvairiaspalvių tablečių su logotipais, kurių sudėtyje yra 2,499 g psichotropinės medžiagos MDMA, 36,993 g narkotinės medžiagos kanapių, 4,875 g narkotinės medžiagos - puošniosios vožtės ir jos dalių, augalinės kilmės medžiagų mišinio, kuriame yra 0,101 g psichotropinės medžiagos tetrahidrakanabinolio, šias narkotines ir psichotropines medžiagas, įvairiais kiekiais supakuotas į įvairias pakuotes, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. birželio 30 d. 18.44 val., kai kratos metu šis didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

5. Baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui 2022 m. kovo 1 d. buvo pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio prašymas dėl kaltinimo keitimo. Prokuroras prašo pakeisti kaltinamajam E. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje kvalifikaciją, pripažįstant šias veikas viena tęstine nusikalstama veika ir tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinant E. N. tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. vasaros tiksliau nenustatytos dienos iki 2021 m. kovo 3 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai gabeno, savo gyvenamojoje vietoje bei prie savęs neteisėtai laikė, bendrą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių dalį (17,827 g) 2020 m. spalio 1 d. pardavė. Šiuose E. N. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje. Likusioje dalyje kaltinimo E. N. dėl 2021 m. birželio 30 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, prokuroras prašo kvalifikacijos nekeisti (5 t., b. l. 12 – 14).

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka E. N. laikinai buvo sulaikytas 2021 m. kovo 3 d. (3 t., b. l. 99), 2021 m. kovo 5 d. nutarimu laikinai paleistas į laisvę (3 t., b. l. 112). E. N. 2021 m. kovo 5 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 115). Atlikus jo gyvenamojoje vietoje pakartotinę kratą 2021 m. birželio 30 d. E. N. vėl laikinai buvo sulaikytas (3 t., b. l. 117 – 118). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021 m. liepos 1 d. nutartimi E. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (3 t., b. l. 141 – 145). Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi E. N. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas sutrumpintas iki dviejų mėnesių (3 t., b. l. 155 – 159). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi E. N. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 28 d. Teismas konstatavo, jog suėmimas E. N. tęstinas, nes suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra išnykęs, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Kaltinamojo E. N. gynėjas advokatas Linas Kuprusevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį.

9. Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja Lietuvos teismų praktikai ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai, priimta neįsigilinus į visas kardomosios priemonės parinkimui reikšmingas aplinkybes, ką įrodo skundžiamoje nutartyje esančios faktinės klaidos, iš kurių negalima suprasti, koks teismas, kokioje byloje priėmė šį sprendimą (skundžiamos nutarties 3 lape teigiama, kad „teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu šis pagrindas nėra išnykęs“, nors baudžiamąją bylą Nr. 1-160-397/2022 nagrinėja vienas teisėjas, o ne teisėjų kolegija. Skundžiamos nutarties 4 lape minimas E. N., nors kaltinamojo N. vardas yra E..

10. Be to, skundžiamą nutartį priėmęs teismas iš esmės atsisakė vertinti ir svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybes, tik formaliai nurodydamas, kad suėmimo pagrindai neišnykę ir nepasikeitę, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnio tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pasak gynėjo, apygardos teismas vadovavosi tolesnio suėmimo, o ne paleidimo į laisvę prezumpcija, griežčiausios kardomosios priemonės tolesnį taikymą motyvavo iš esmės tik kaltinimų sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu.

11. Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje iš karto ėmėsi svarstyti suėmimo termino pratęsimo klausimą, dėstyti pagrindus ir motyvus, kodėl suėmimo terminas E. N. pratęstinas, tuo pažeidžiant tiek BPK nuostatas, tiek EŽŽT praktikos reikalavimus, pirmiausiai apsvarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo galimybes.

12. Toliau gynėjas skunde nurodo, jog suėmimo tolesnį taikymą teismas motyvavo tik E. N. pareikštų kaltinimų sunkumu, tačiau neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, specialistų ir prokuroro klaidos apskaičiuojant pas E. N. rastų narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekius, dėl ko buvo paneigtas kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Akcentuoja, kad prokuroras paprašė byloje pertraukos, jog iš naujo suformuluotų kaltinimą, tačiau per dvi savaites nesugebėjo perrašyti ir pateikti kaltinimo pagal faktiškai nustatytas aplinkybes, o tai negali sunkinti E. N. padėties ir būti pagrindu tęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą.

13. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje, motyvuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindą, visiškai nepagrįstai nurodyta, jog E. N. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pasak gynėjo, byloje yra pateiktos E. N. ir (duomenys neskelbtini) universiteto (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) terminuotos darbo sutartys, iš kurių matyti, kad E. N. nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. birželio 30 d., kai buvo sulaikytas, nuolat dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo darbo užmokestį. Bylos medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) patvirtinimas, jog E. N. išėjus į laisvę jis vėl bus priimtas į darbą universitete. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VRM) nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio 2021 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. (17.36) RESN-5689 nurodyta, jog E. N. 2020 metais gavo 3386,48 Eur pajamų. Taip pat byloje yra E. N. mamos D. N. pateiktas „Luminor“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2015 m. rugsėjo, kada E. N. pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini), iki pat E. N. sulaikymo, D. N. reguliariai kas mėnesį pervesdavo pragyvenimui skirtas piniginės lėšas, viso beveik 27 000 Eur. Pasak gynėjo, šie duomenys patvirtina, kad iki sulaikymo E. N. dirbo, gaudavo darbo užmokestį, pinigines lėšas iš mamos, t. y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, o paleidus jį į laisvę, toliau galės tęsti darbą (duomenys neskelbtini), gauti legalų darbo užmokestį.

14. Gynėjas akcentuoja, kad E. N. ikiteisminio tyrimo metu, teisme parodė, jog narkotines/psichotropines medžiagas platino tik išimtinais atvejais, kai reikėdavo pinigų įgyti narkotinių/psichotropinių medžiagų savo vartojimui. Pasak gynėjo, ikiteisminio tyrimo metu E. N. atžvilgiu ilgą laiką buvo taikomos slaptos procesinės prievartos priemonės, siekiant užfiksuoti narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimo atvejus, tačiau išskyrus vienetinį pardavimą įslaptintam liudytojui Nr. 1, daugiau platinimo atvejų nebuvo užfiksuota.

15. Advokatas atkreipia dėmesį, jog E. N. yra praleidęs 8 mėnesius suėmime, per tą laiką nevartojęs narkotinių/psichotropinių medžiagų, nebejaučia priklausomybės šioms medžiagoms, dėl ko yra išnykusi būtinybė jų įsigyti. Gynėjas pažymi, kad E. N. būdamas laisvėje planuoja nedelsiant kreiptis dėl gydymo nuo šios priklausomybės, kadangi būnant tardymo izoliatoriuje tokių galimybių nėra. Yra tik vienintelis gydymas nuo heroino priklausomiems asmenims yra skiriamas metadonas. E. N. heroino niekada nevartojo ir neturi priklausomybės šiai narkotinei medžiagai, todėl būnant tardymo izoliatoriuje jis neturi jokių galimybių gydytis savo priklausomybių.

16. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog aplinkybės apie norą tęsti studijas universitete ir sukurti šeimą nesudaro pagrindo svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių kaltinamajam paskyrimo. Gynėjas pažymi, kad ketinimas sudaryti santuoką su drauge, planai gydytis nuo priklausomybės narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms atsirado būtent po E. N. sulaikymo, t. y. šios aplinkybės neegzistavo nusikalstamų veikų darymo metu.

17. Gynėjas akcentuoja, kad 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo termino E. N. pratęsimo klausimas, dalyvavo kaltinamojo motina D. N., kuri patvirtino, jog galėtų sumokėti 5000 Eur užstatą. Be užstato E. N. sutinka, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra su elektroniniu stebėjimo įtaisu – apykoje, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Gynėjo įsitikinimu, šių kardomųjų priemonių komplekso užtektų siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

18. Skunde nurodoma, kad E. N. yra deklaravęs gyvenamąją vietą pas savo mamą D. N. (adresu (duomenys neskelbtini)) Bylos medžiagoje yra E. N. mamos patvirtinimas, jog ji sutinka, kad E. N., jeigu jam būtų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, gyventų pas ją. Be to, šiuo metu vyksta paskutinis magistrantūros studijų semestras, kurio metu E. N. privalo parašyti ir apsiginti magistrinį darbą, tad būdamas tardymo izoliatoriuje tai padaryti neturi jokių galimybių. Pasak gynėjo, Kauno apygardos teismas nepagrindė būtinybės taikoma griežčiausia kardomąja priemone užkirsti kelią jaunam, pirmą kartą nusikaltusiam asmeniui baigti studijas, įgyti specialybę ir gauti galimybę toliau tęsti studijas doktorantūroje, dirbti mokslinį darbą universitete.

19. Kaltinamasis yra neteistas. EŽTT yra konstatavęs, kad aplinkybė apie ankstesnio teistumo nebuvimą turi ypatingą reikšmę, sprendžiant dėl tolesnio asmens laikymo suėmime (Sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą). Pasak gynėjo, sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 3 punkte nurodyto suėmimo pagrindo, o būtent, kad būdamas laisvėje asmuo gali daryti naujus nusikaltimus, skundžiamą nutartį priėmęs teismas iš esmės rėmėsi tuo, jog pakartotinės kratos metu pas kaltinamąjį buvo rastos galimai narkotinės / psichotropinės medžiagos. EŽTT yra nurodęs ir tai, kad suėmimą galima pagrįsti pakartotinių nusikaltimų rizika tik tuo atveju, jei yra konkrečių įrodymų dėl realios naujų nusikaltimų rizikos (Sprendimas byloje Matznetter prieš Austriją).

20. Teismo posėdyje gynėjas, kaltinamasis prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus skundas atmetamas.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

22. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo parodymuose, liudytojo Nr. 1 parodymuose, specialistų išvadose, specialistų paaiškinimuose, kratų protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Svarbu pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti E. N. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

23. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Šiuo atveju E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

24. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

25. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinamajam E. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje kvalifikaciją, pripažįstant šias veikas viena tęstine nusikalstama veika, ją kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Likusioje dalyje kaltinimo E. N. dėl 2021 m. birželio 30 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, prokuroras prašė kvalifikacijos nekeisti. Priešingai nei nurodo gynėjas, prašymas pakeisti E. N. kaltinimą, savaime nepaneigia pareikšto kaltinimo ir dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, atitinkamai nepaneigia kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo. E. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą (sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), už kuriuos įstatymo leidėjas numato griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų nesprendžia, taip pat nevertina byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo, kiti klausimai.

26. Apygardos teismas atsižvelgė, jog E. N. praeityje neteistas, tačiau pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą aptariamu pagrindu, pagrįstai vertino ir tai, kad E. N. pradžioje pareiškus įtarimus dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau ši kardomoji priemonė nesulaikė jo nuo tolimesnio galimai nusikalstamo elgesio, nepateisino parodyto pasitikėjimo. 2021 m. birželio 30 d. atliktos kratos metu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo rastos galimai narkotinės/psichotropinės medžiagos, kurios tyrimo metu gautais duomenimis įgytos turint tikslą platinti ir iš to gauti pajamų. Šios nustatytos faktinės aplinkybės, nusikalstamų veikų pobūdis, kurių padarymu kaltinamas E. N., skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamojo suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant eliminuoti naujų nusikalstamų veikų riziką. Akcentuotina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

27. Gynėjas skunde nurodo, kad E. N. iki sulaikymo dirbo, gaudavo darbo užmokestį, taip pat lėšų pragyvenimui pervesdavo kaltinamojo motina, paleistas į laisvę, galėtų tęsti darbą (duomenys neskelbtini), gauti legalų darbo užmokestį. Teisėjų kolegija atsižvelgia į šias aplinkybes, vis tik kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, o būtent, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą šias medžiagas platinti, leidžia pagrįstai manyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galėjo siekti gauti ir neteisėtų pajamų. Pažymėtina, jog E. N. 2022 m. vasario 7 d. apklausiamas teisme nurodė, kad narkotines medžiagas pradėjo vartoti apie 2020 m. balandį. Vasarą trūko pinigų, todėl pradėjo jas platinti draugams, narkotines medžiagas yra pardavęs ir liudytojui Nr. 1., kitiems asmenims (4 t., b. l. 165).

28. Skunde akcentuojama galimybė kaltinamajam E. N. gyventi pas savo mamą D. N. (adresu (duomenys neskelbtini)) būtinybė parašyti ir apsiginti magistro darbą, ketinimas sudaryti santuoką, pasiryžimas nevartoti narkotinių, tačiau šios aplinkybės savaime nepašalina nustatyto suėmimo pagrindo buvimo, jos nėra pakankamos paneigti prognozuojamos naujų nusikaltimų darymo rizikos.

29. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, teisėjų kolegija pastebi, kad E. N., žinodamas apie jam pareikštą įtarimą disponuojant narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, parodžius ikiteisminio tyrimo institucijai jam pasitikėjimą (paskyrus vieną švelniausių kardomųjų priemonių – rašytinį pasižadėjimą neišvykti), galimai toliau tęsė nusikalstamus veiksmus. Siūlomas užstato dydis yra visiškai neproporcingas tokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, kuriomis kaltinamas E. N. užkardyti. Įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, galimai gresiančios bausmės dydį bei bylos nagrinėjimo stadiją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai E. N. atimanti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų.

30. Gynėjas skunde remiasi EŽTT sprendimais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. E. N. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindą, nurodytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuris šiuo metu neišnykęs. Sutiktina su gynėju, jog skundžiamoje nutartyje yra rašymo apsirikimo klaidų, tačiau jos nėra esminės, kurių pagrindu reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.

31. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau kaltinamajam E. N. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl to kaltinamojo E. N. gynėjo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo E. N. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVirginija LiudvinavičienėErnestas Rimšelis