Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam R. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal LR BK 145 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d., 65 str. 1d. 4p. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Remiantis LR BK 65 str. 1d. 4p. 2006-07-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis pakeista į 30 MGL -3750 litų baudą. Taikant LR BK 64 str. 1d., 2d. ši bauda pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams su 30 MGL-3750 litų bauda.

Nukentėjusiajai R. S. iš R. S. priteista 600 litų turtinės žalos ir 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. S. nuteistas pagal LR BK 165 str. 1d. už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo mėn. 01 d., apie 21 val. 30 min. pabeldęs į buto priklausančio R. S. ir esančio (duomenys neskelbtini) , duris ir prieš jos norą bei valią, šiai duris atidarius neleido jų uždaryti, atsistojęs tarpduryje ir taip neteisėtai pateko į R. S. priklausančio buto vidų.

Be to, R. S. nuteistas pagal LR BK 145 str. 2d. už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo mėn. iš 1 į 2 dienų, laikotarpyje nuo 21 val. 30 min. iki 4 val. 30 min., R. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio mėn. 22 d., 2006 m. gegužės mėn. 26 d. ir 2006 m. liepos mėn. 11 d. teistas už smurto vartojimą R. S. atžvilgiu vėl terorizavęs pastarąją grasindamas nužudyti. Jis tyčia vieną kartą dūręs su rankoje laikoma šakute R. S. į pasmakrę, nuo ko pradėjus pastarajai verkti vaikams sūnui Adoliui ir dukrai A. S. liepęs tylėti, šiems grasindamas kaip ir mamą išmesiąs pro langą, tyčia vieną kartą spyręs koja R. S. į krūtinės sritį, tyčia du kartus spyręs koja į kairio peties sritį. Po ko, nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę tęsdamas savo nusikalstamą veiką tyčia vieną kartą su ranka sudavęs į galvos sritį, tyčia vieną kartą koja spyręs į pilvo sritį, nukentėjusiajai atsiklaupus ant kelių ir prašant nemušti pagrasino, kad ne tik ruošiasi mušti, bet ir užmušti, liepęs rengtis palaidinukę, su rankomis sugriebė už plaukų ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką ištempęs R. S. į kambarį, kur liepęs rengtis nuogai, o šiai nusirengus liepęs eiti į vonią, kur tęsdamas savo nusikalstamą veiką grasinęs nužudyti ir ne mažiau kaip vieną kartą kojomis bei ne mažiau kaip vieną kartą rankomis sudavęs smūgius į įvairias kūno vietas. Po to, paėmęs rankomis už plaukų ne mažiau kaip vieną kartą trenkęs galvą į sieną ir kelis kartus stūmęs nuo ko nukentėjusioji parkrito ir atsitrenkė į sieną, nukentėjusiajai praradus sąmonę papurtydavęs, tyčia vieną kartą įgnybęs į kaklo sritį, po to R. S. nukritus ant žemės užlipęs koja ant kaklo ir taip laikydamas pastarąją smaugęs, kas kiek laiko paleisdamas, kad ji galėtų įkvėpti oro, prileidęs į vonią vandens ne mažiau kaip vieną kartą R. S. galvą nardinęs po vandeniu, kas kiek laiko pakeldamas ir leisdamas įkvėpti oro. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką kambaryje, kur R. S. ramino verkiančius vaikus Akvilę ir A. S. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą spyręs jai koja į įvairias kūno vietas, o R. S. nuo tokių smurto veiksmų bandant pabėgti atsirakinus buto duris, sugriebęs ir neleisdamas ištrūkti ir pagrasinęs, kad dabar tikrai užmušęs, ko išdavoje R. S. buvo konstatuotas veido, galvos, dešinio inksto sumušimas, muštinė žaizda kairėje alkūnėje, kraujosruvos veide ir nugaroje, juosmens srityje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas ir pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas pastoviai ir sistemingai terorizuojant gali būti įvykdytas.

Nukentėjusioji R. S. atsikirtimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad skundas nepagrįstas, nuteistasis smurtaudavo dažnai, būdavo be pagrindo pavydus, jos darbo vietoje keldavo skandalus. Teigia, kad nuteistasis į butą įėjo prieš jos valią, pareikalavo valgyti, ji jam davusi, po ko jis smeigė su šakute, stumdė, trenkė per veidą, mušė, spardė, smaugė, skandino. Ligoninėje pragulėjo 10 dienų, po to gydėsi namuose, pradėjo lankytis pas psichologą. Taip pat nukentėjusioji nurodo, kad priteistą 600 litų žalą sudaro negautas atlyginimas, gydymo išlaidos, mano, kad 2000 litų moralinės žalos nėra per didelė suma. Teigia, kad nuteistasis savo tėvu niekada nesirūpino, tai, nukentėjusiosios manymu, tik priežastis išvengti bausmės, tėčiu rūpinosi sugyventinė ir nuteistojo sesuo, tėvas pats savimi pasirūpina.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo kaltė padarius LR BK 165 str. 1d., 145 str. 2d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje išsamiai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus.

Nuteistojo kaltė dėl LR BK 165 str. 1d. numatyto nusikaltimo įrodyta nukentėjusiosios parodymais. Nors byloje nėra kitų parodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis į nukentėjusiosios butą pateko prieš jos valią, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pakanka nukentėjusiosios parodymų. Jos parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dėl visų įvykio aplinkybių yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi, logiški, tuo tarpu nuteistojo parodymai, priešingai, yra nenuoseklūs, nevienodi. Nukentėjusioji su nuteistuoju išsituokę, tiek nukentėjusiosios parodymais, tiek ir nuteistojo parodymais nustatyta, kad jie kartu negyvena. Nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad nuteistasis jėga neleido uždaryti durų ir taip pateko į butą. Nukentėjusioji atidarydama duris neklausė, kas nori užeiti ir nepažiūrėjo pro akutę, nes manė, kad tai kaimynė. Nuolatinis fizinio smurto naudojimas ir viešose vietose nukentėjusiosios atžvilgiu, ta aplinkybė, kad jau kuris laikas nukentėjusioji nebendrauja su buvusiu vyru, netiesiogiai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji nenorėjo įsileisti nuteistojo vakare į namus. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad įrodyta nuteistojo kaltė neteisėtai atvirai, jėga neleidžiant uždaryti durų prieš nukentėjusiosios R. S. valią įsibrovus į nukentėjusios butą, t.y. padarius LR BK 165 str. 1d. numatytą nusikaltimą.

Nors nuteistasis nepripažįsta grasinęs nužudyti nukentėjusiąją, tačiau jo kaltė terorizavus buvusią žmoną nukentėjusiąją R. S. ir grasinus žodžiu ją nužudyti, vartojus fizinį smurtą-smeigus šakute į pasmakrę, sudavus smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, stumdžius, trenkus nukentėjusiosios galvą į sieną, smaugus, nardinus galvą į vandenį, kas parodo, nuteistojo grasinimų realumą, įrodyta iš dalies paties nuteistojo parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios R. S. parodymais, liudytojų A. S., A. S. parodymais, byloje esančia medicinos specialisto išvada, kitais bylos rašytiniais duomenimis. Byloje esančiais Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003-04-22, 2006-05-26 ir 2006-07-11 teismo nuosprendžiais patvirtinama aplinkybė, kad nuteistasis R. S. atžvilgiu smurtą naudojo praeityje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, parodė, kad R. S. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dūrė šakute į pasmakrę, grasino žodžiu nužudyti, užmušti, stumdė ją, trenkė galvą į sieną, nardino galvą į vandenį, smaugė. Fizinio smurto naudojimą matė ir vaikai. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų Adolio bei A. S. parodymai, kurie parodė, kad matė kaip tėtis, t.y. nuteistasis, sudavė mamai smūgius rankomis ir kojomis, matė kraują, jie bijojo, verkė. Kad įvykio metu, t.y. naktį iš rugsėjo pirmosios į antrąją kilo su žmona konfliktas, kad vartojo smurtą jos atžvilgiu, sudavė smūgius rankomis, stumdė pripažino ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme. Neneigia to ir apeliaciniame skunde, tačiau nurodo, kad jis niekada negrasino žmonos nužudyti. Nors nuteistasis neigia spardęs, smaugęs, trenkęs galvą į sieną, grasinęs nužudyti, nardinęs galvą į vandenį, tačiau šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiosios parodymais, medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai ir jų sunkumas, patvirtina, kad įvykio metu, t.y. naktį iš rugsėjo pirmosios į antrąją nukentėjusios atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, išsamūs, logiški, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, nuteistasis ne kartą teistas už fizinio smurto naudojimą R. S. atžvilgiu, nukentėjusiosios parodymai patvirtinami liudytojų Adolio ir A. S. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojai būtų davę melagingus parodymus, apelianto skunde nurodyti argumentai, kad vaikai gali sakyti bet ką, nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Tuo tarpu nuteistojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje, nepatvirtinami jokiais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Teismo motyvai išsamūs ir pagrįsti. Nors nuteistasis teigia negrasinęs nužudyti nukentėjusiosios, tačiau grasinimo faktas įrodytas nukentėjusiosios parodymais, kad jis grasino žodžiu nužudyti ją, o taip pat netiesiogiai patvirtina ir vartoto fizinio smurto pobūdis, tikslas, tos aplinkybės, kad fizinis smurtas buvo naudojamas dažnai, ką patvirtina byloje esantys jau minėti teismo nuosprendžiai, kuriais R. S. nuteistas už fizinio smurto naudojimą žmonos atžvilgiu. Nuolatinis fizinio smurto naudojimas, o taip pat asmens smaugimas, nardinimas galvos į vandenį ne tik kad sukelia grėsmę asmens sveikatai ir pavojų gyvybei, bet taip pat sustiprina ir žodžiu išreikštų grasinimų realumą. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusioji pagrįstai bijojo dėl savo gyvybės, nuteistojo grasinimus pagrįstai vertino kaip realius. Fizinio smurto vartojimas, pavojingų gyvybei ir sveikatai veiksmų atlikimas parodo, kad nuteistasis suprato, jog jo veika yra pavojinga, suvokė pasekmes ir to siekė, t.y. siekė įbauginti nukentėjusiąją, grasino jai, veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. S. pripažino kaltu padarius LR BK 145 str. 2d. numatytą nusikaltimą. Nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. anksčiau teistas keturis kartus. Paskutinius tris kartus teistas už fizinio smurto vartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu, tyčinius nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už du tyčinius nusikaltimus- neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimą ir už asmens terorizavimą. Jis nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, todėl remiantis BK 27 str.1 d. yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad R. S. teisiamas penktą kartą. Jo padaryti nusikaltimai tyčiniai, vienas iš jų apysunkis, kitas nesunkus. Nusikaltimai padaryti neišnykus ankstesniems teistumams už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia jo pakeisti , yra linkęs smurtauti artimų žmonių atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslus- apriboti nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus, nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, įmanoma pasiekti tik taikant realią laisvės atėmimo bausmę. Dėl šių aplinkybių R. S. terminuota laisvės atėmimo bausmė už LR BK 145 str. 2d. numatytą nusikaltimą, o už LR BK 165 str. 1d. trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė-areštas paskirtos pagrįstai.

Nustatydamas bausmių trukmę , teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė, kad R. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis dalinai pripažino kaltę, gailisi, įvertino visų šių aplinkybių tarpusavio santykį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę už apysunkį nusikaltimą ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis- laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 8 mėnesiams, už nesunkų nusikaltimą arešto bausmę 40 parų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 63 str. 1d., 4d., 65 str. 1d. 1p. bausmes iš dalies sudėjo ir skyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

Kadangi nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-07-11 nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių viešųjų darbų bausmės, teismo dienai buvo atlikęs tik 20 val., pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatliktą viešųjų darbų bausmės dalį, kurią sudarė 180 val., vadovaudamasis LR BK 65 str. 1d. 4p. pakeitė 30 MGL- 3750 litų dydžio bauda, nes remiantis baudžiamajam kodekse įtvirtina taisykle vieno MGL dydžio bauda prilyginama 6 viešųjų darbų valandoms, ir paskirtą baudą remiantis LR BK 64 str. 1d. ,2d. pridėjo prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės , skyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams su 30 MGL (3750 litų) dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtoji bausmė, įvertinus padarytų veikų sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą visuomenei, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas asmenį kaltu padarius nusikaltimus, privalo išspręsti ir civilinį ieškinį byloje. Remiantis LR BPK 113 str. civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal šio kodekso normas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pareiškė 3000 litų dydžio ieškinį, prašė priteisti 2000 litų neturtinės žalos ir 1000 litų turtinės žalos. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji nedirbo, Socialinio draudimo fondo valdyba nemokėjo pašalpos, ji iš viso negavo 250 litų darbo užmokesčio, nurodyta, kad 450 litų sudaro netekto telefono vertė, buvo pirkti vaistai. Nors nukentėjusioji teigė patyrusi turtinės žalos ir nurodė jos turinį, tačiau jokių kitų dokumentų, patvirtinančių patirtą žalą, nepateikė, nepateikė nei pažymos iš Socialinio draudimo fondo valdybos, nei iš darbovietės, nei dokumentų, patvirtinančių, kad ji turėjo papildomų išlaidų, susijusių su gydymu. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji ieškinį dėl turtinės žalos sumažino iki 600 litų, tačiau jokių dokumentų dėl šių turėtų išlaidų taip pat nepateikė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą. Be to pirmosios instancijos tesimas nuosprendyje nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl nukentėjusiajai priteisiama būtent 600 litų turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nukentėjusioji jokių duomenų, dokumentų, pagrindžiančių reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį nepateikė, siekiant nustatyti civilinio ieškinio dydį dėl patirtos turtinės žalos byloje reikalingi papildomi duomenys, kurių negalima gauti nepadarius byloje pertraukos, todėl remiantis LR BPK 115 str. 2 d. nukentėjusiajai R. S. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nenurodė priteistinos neturtinės žalos motyvų. Šis trūkumas taisytinas apeliacinėje instancijoje.

LR CK 6.250 str. 1d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. (LR CK 6.250 str. 2d.)

Įvertinant nukentėjusiajai nusikaltimais padarytą neturtinę žalą pinigais, atsižvelgiama į tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, ji buvo smaugiama, skandinama, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje, buvo nedarbinga. Dėl šių aplinkybių R. S. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą baimę, nes jai buvo grasinta atimti gyvybę. Po įvykio nukentėjusioji vartoja vaistus, ją kankina nemiga, važinėja pas psichologus. Nors nuteistasis nedirba, tačiau yra darbingas, turi nekilnojamo turto, kaltę iš dalies pripažįsta. Įvertinat visas šias aplinkybes, vartoto fizinio smurto ir grasinimų pobūdį, padarytus sužalojimus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai 2000 litų neturtinei žalai atlyginti priteista pagrįstai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvados dėl nusikaltimų įvykių, veikų kvalifikavimo, nuteistojo kaltės ir paskirtos bausmės pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos (LR BPK 328 str. 4p.)

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į nuosprendžio surašymo taisykles /ypatingai LR BPK 305str. reikalavimai/.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai R. S. turtinei žalai atlyginti priteisti 600 litų iš R. S..

Pripažinti nukentėjusiajai R. S. teisę į civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, civilinio ieškinio dydžio klausimą dėl turtinė žalos perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.