- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-316-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36181-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. G. ir atsakovo V. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., kuriuo ieškovė prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamąją vietą su motina I. G., 2) priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 522 Eur kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto tvarka paskiriant vaiko motiną I. G., 3) nustatyti vaiko tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. B., mokamą po 522 Eur per mėnesį; 2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: Bendravimas savaitgaliais: 1) Tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos vietos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Bendravimas darbo dienomis: 1) Tėtis su vaiku bendrauja dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra numatytas bendravimas savaitgalį, tėtis su dukra bendrauja pirmadienį ir trečiadienį, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nenumatytas – antradienį ir ketvirtadienį. Vaikas paimamas nuo 16 val. iki 17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžinamas tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Bendravimas šventinėmis dienomis: 1) Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką gruodžio 25-ąją nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 18 val. iki 19 val. 2) Tėvas bendrauja su vaiku neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. 3) Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. 4) Mama bendrauja su vaiku tvarkoje nenurodytomis švenčių dienomis, taip pat kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki šios Šventinės dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaikui neteikia jokio išlaikymo, ieškovė viena išlaikyti mažametę dukrą neturi finansinių galimybių. Mėnesinės išlaidos dukrai sudaro 1 043,53 Eur. Iš atsakovo šiai dienai priteistina ½ dalis lėšų reikalingų vaiko išlaikymui, t. y. 522 Eur. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad nepilnametei šalių dukrai tėra metukai ir ji gyvena su mama. Šalims nepavyksta deramai spręsti bendravimo tvarkos su vaiku klausimų, kyla ginčų ir nesutarimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutiko iš dalies. Nurodo, kad teikia dukrai 200 Eur išlaikymą, kurį perveda į ieškovės sąskaitą. Taip pat atsakovas dukrą aprūpina maistu, drabužiais, daiktais, žaislais. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamos mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius yra 700 Eur, bei - VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gaunamos mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius yra 41,09 Eur. Įmonė dirbo nuostolingai, todėl dividendų akcininkams neišmokėjo. Kadangi atsakovas ieškovės iniciatyva buvo atskirtas nuo šeimos, jis buvo priverstas pasiimti 2 000 Eur vartojimo kreditą, kad galėtų padengti būsto išlaidas, pasirūpinti būtiniausiais daiktais bei teikti išlaikymą dukrai. Šiuo metu atsakovas yra pasiskolinęs 20 000 Eur sumą iš ieškovės tėvo N. G.. Už šiuos pinigus įsigijo du žemės sklypus. Sklypai buvo įsigyti investavimo tikslais, tačiau šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos neleidžia įgyvendinti verslo plano. Taip pat nurodo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyta 555 Eur minimalioji mėnesio alga (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl ieškovės prašoma mokėti 522 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir mažintina iki 215 Eur. Atsakovas kelia kvalifikaciją Vilniaus universitete, nuo 2017 m. studijuoja VU filosofijos fakultete, mokslams išleidžia 1 569,54 Eur per metus. Taip pat atsakovas mokosi Vilniaus Geštalto institute, mokslai kainuoja 100 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad patiria 231,20 Eur darželio „(duomenys neskelbtini)“ vaiko lankymui, tačiau išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikia. Darželio lankymas nebuvo derintas su atsakovu, o patiriamos išlaidos darželiui yra akivaizdžiai per didelės ir nepagrįstos. Daugumą ieškovės nurodomų prekių (maistas, drabužiai, daiktai, higienos reikmenys) yra pirkęs ir atsakovas. Šias prekes vaikui perka ir toliau: 2019 m. gruodžio 6 d. pirko automobilinę kėdutę vaikui (115,00 Eur) ir 2019 m. gruodžio 8 d. maisto prekes (45,10 Eur). Ieškovė nurodo, kad per mėnesį išlaidžia 133,32 Eur medicininėms paslaugos, tačiau dukra nėra linkusi sirgti, o daugumą medicininių paslaugų išlaidų atlygina valstybė. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nurodo, kad ieškovė prašo nustatyti laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau su ieškinyje pateikta bendravimo tvarka nesutinka. Nurodo, kad dėl vykstančių studijų Vilniaus universitete ir Vilniaus Gelštato institute atsakovas negali matytis su vaiku ieškovės pasiūlyta tvarka, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką nurodytomis sąlygomis: Bendravimas savaitgaliais: 1) Tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį - 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžindamas jį motinai sekmadienį 19-20 val. į jo gyvenamąją vietą. Bendravimas darbo dienomis: 1) Tėtis su vaiku bendrauja dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra numatytas bendravimas savaitgalį, tėtis su dukra bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nenumatytas - antradienį ir penktadienį. Vaikas paimamas 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžinamas tą pačią dieną 20-21 val. į jo gyvenamąją vietą. Informacijos apie vaiko sveikatos būklę teikimas: 1) Mama įsipareigoja būti pasiekiama telefonu bei užtikrinti atsakovo teisę žinoti apie vaiko būklę. Vaiko ligos atveju tėvas turi būti informuojamas nedelsiant. Bendravimas su vaiku jam sergant: 1) Tėvas bendrauja su vaiku vaiko ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Bendravimas šventinėmis dienomis: 1) Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1- ąją (Visų Šventųjų diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžindamas šventinės dienos vakare nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką gruodžio 25-ąją nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 18 val. iki 19 val. 2) Tėvas bendrauja su vaiku neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. 3) Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. 4) Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. 5) Tėvas bendrauja su vaiku tėvo gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. 6) Mama bendrauja su vaiku tvarkoje nenurodytomis švenčių dienomis, taip pat kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki šios Šventinės dienos. Bendravimas su vaiku atostogų metu: 1) Tėvai savo atostogų metu su vaiku bendrauja be apribojimų, t. y. vieno iš tėvų atostogų metu netaikomi sutarties 1 ir 2 p. numatyta tvarka. Šalys susitaria, kad metinė atostogų trukmė negali viršyti 30 dienų ir ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės nepertraukiamai. Apie numatomą atostogų laiką šalys įsipareigoja informuoti likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomų atostogų pradžios. Planuojant atostogas yra būtina atsižvelgti į 5 - 7 p. numatytą bendravimo tvarką. Motina su vaiku gali keliauti į užsienį tik sutikus tėvui ir ne ilgiau kaip 7 dienoms iš eilės nepertraukiamai. 2) Šalys susitaria, kad Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios ar ugdymo vietos, o mama paima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti laikinąją bendravimo tvarką bei priteisti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą, jos interesams neprieštarauja, tačiau tiek ieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tiek prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, yra analogiškos, todėl teismui tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų patenkinta didžioji ieškinio reikalavimų dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. B. nepilnamečiui vaikui E. B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Nustatė laikiną atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamete dukra E. B. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, tvarką, pagal kurią: Bendravimas savaitgaliais: 1) V. B. bendrauja su vaiku E. B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), paimdamas vaiką šeštadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos vietos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Bendravimas šventinėmis dienomis: 2) Šv. Kalėdų pirmą dieną (2019 m. gruodžio 25 d.) atsakovas V. B. pasiima vaiką E. B. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos vietos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą 2019 m. gruodžio 26 d. nuo 13.00 val. iki 14.00 val.; 3) 2020 metų sausio 1 d. atsakovas V. B. pasiima vaiką E. B. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos vietos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) nuo 14.00 val. iki 15.00 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Informacijos apie vaiko sveikatos būklę teikimas: 4) I. G. susirgus vaikui E. B. apie tai turi nedelsiant informuoti tėvą V. B.. Bendravimas su vaiku jam sergant: 5) V. B. bendrauja su vaiku E. B. vaiko ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną.
6. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Atsižvelgęs į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, į nepilnamečio vaiko amžių (1 metai), kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies – iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisė laikiną išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas vertino, jog toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai būtų patenkinti.
7. Spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikino atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatė, kad savo prašymą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad šalims nepavyksta spręsti bendravimo su vaiku klausimų, kyla ginčų ir nesutarimų. Atsakovas sutiko, kad laikina jo ir dukters bendravimo tvarka turi būti nustatyta, nesutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, kadangi mokosi, pasiūlė nustatyti jo pageidaujamą laikiną bendravimo tvarką su dukra. Teismas nurodė, kad ieškovės siūloma laikina atsakovo ir dukters bendravimo tvarka yra analogiška ieškinio reikalavimui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo: bendravimas darbo dienomis, savaitgaliais, atostogų metu, švenčių dienomis. Vertino, jog pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovei, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta didesnioji dalis ieškovės reikalavimų, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės, taigi nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Kita vertus, nustatyta, kad šalys gyvena skyrium, abi šalys nesutaria dėl bendravimo su dukra, šalių santykiai yra konfliktiški bei įtempti, todėl siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaiko interesą matytis ir bendrauti su abiem tėvais, teismas iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, nustatė laikiną konkrečią šalių dukters bendravimo su tėvu tvarką. Teismas nurodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos darbo, švenčių dienomis ir atostogų metu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad artėja šventės, būtina nustatyti laikiną tėvo ir dukters bendravimą savaitgaliais bei per didžiąsias Šv. Kalėdų bei Naujųjų metų šventes. Laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką nustatė įvertinęs vaiko amžių, dienos režimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Ieškovė (apeliantė) I. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir panaikinti bendravimo tvarkos 5 punktą, kuriame yra nurodyta, jog V. B. bendrauja su vaiku E. B. vaiko ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatydamas atsakovui teisę lankytis ieškovės namuose, nežinojo aplinkybių, kurios tokį lankymąsi daro negalimu. Teikdama ieškinį ieškovė nedėstė teismui jos ir atsakovo santykių iširimo priežasčių, atsakovo santykio su ja ir jos sūnumis iš pirmosios santuokos, tačiau teismui nustačius atsakovui galimybę lankytis jos namuose, ieškovė pateikia papildomus paaiškinimu. Ieškovė turi du vaikus iš ankstesnės santuokos. Gimus dukrai atsakovas ėmė naudoti psichologinį smurtą šeimoje. Ieškovės nepilnamečių sūnų santykiai su atsakovu yra labai įtempti, vaikai jaučiasi nesaugiai, kai namuose būna atsakovas. Dėl atsakovo elgesio, terorizavimo, psichologinio smurto, ieškovė net gi kreipėsi į policijos pareigūnus.
8.2. Atsakovo lankymasis ieškovės namuose pažeidžia jos bei vaikų neturtinius interesus, privatų gyvenimą. Šalių santykiai yra konfliktiški, bendravimas įtemptas, todėl šalių susitarimas bendravimo su vaiku klausimu nėra įmanomas. Atsakovo lankymasis ieškovės namuose vaikui susirgus dėl galimų šalių konfliktų neatitiktų ne tik šalių dukros, tačiau ir ieškovės sūnų iš pirmosios santuokos interesų. Be to, atsakovo galimybės lankytis ieškovės namuose nustatymas pažeistų jos kaip turto valdytojos interesus.
9. Atsakovas (apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nustatyti laikiną bendravimo tvarką toliau nurodytomis sąlygomis: Bendravimas savaitgaliais: 1) Tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžindamas jį motinai sekmadienį 19-20 val. į jo gyvenamąją vietą. Bendravimas darbo dienomis: 2) Tėtis su vaiku bendrauja dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra numatytas bendravimas savaitgalį, tėtis su dukra bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nenumatytas - antradienį ir penktadienį. Vaikas paimamas 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžinamas tą pačią dieną 20-21 val. į jo gyvenamąją vietą. Informacijos apie vaiko sveikatos būklę teikimas: 3) Mama įsipareigoja būti pasiekiama telefonu bei užtikrinti atsakovo teisę žinoti apie vaiko būklę. Vaiko ligos atveju tėvas turi būti informuojamas nedelsiant. Bendravimas su vaiku jam sergant: 4) Tėvas bendrauja su vaiku vaiko ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Bendravimas šventinėmis dienomis: 5) Tėvas bendrauja su vaiku porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena) pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžindamas šventinės dienos vakare nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką gruodžio 25-ąją nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 18 val. iki 19 val. 6) Tėvas bendrauja su vaiku neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val. 7) Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. 8) Tėvas bendrauja su vaiku vaiko gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. 9) Tėvas bendrauja su vaiku tėvo gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. 10) Mama bendrauja su vaiku tvarkoje nenurodytomis švenčių dienomis, taip pat kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaiką į gyvenamąją vietą iki šios Šventinės dienos. Bendravimas su vaiku atostogų metu: 11) Tėvai savo atostogų metu su vaiku bendrauja be apribojimų, t. y. Vieno iš tėvų atostogų metu netaikomi sutarties 1 ir 2 p. numatyta tvarka. Šalys susitaria, kad metinė atostogų trukmė negali viršyti 30 dienų ir ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės nepertraukiamai. Apie numatomą atostogų laiką šalys įsipareigoja informuoti likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomų atostogų pradžios. Planuojant atostogas yra būtina atsižvelgti į 5 - 7 p. numatytą bendravimo tvarką. Motina su vaiku gali keliauti į užsienį tik sutikus tėvui ir ne ilgiau kaip 7 dienoms iš eilės nepertraukiamai. 12) Šalys susitaria, kad Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios ar ugdymo vietos, o mama paima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį apribojo tiek vaiko interesus, tiek atsakovo teisę matytis su dukra. Teismas nesivadovavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. 1SD-9110-(8.1.27) dėl E. B., kurioje akcentuojama, kad vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas. Apelianto nuomone, šiuo atveju turi būti užtikrinta nepilnametės dukros teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei turi būti sudaromos sąlygos tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
9.2. Apeliantas teigia, kad ieškovė stengiasi apriboti jam priklausančią teisę bendrauti su vaiku mažindama bendravimo dienas bei laiką, stengiasi nustatyti jai palankią, patogią bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgdama į vaiko interesus. Ieškovė taip pat neteikia informacijos apie vaiko ugdymą, apelianto kontaktinį telefono numerį blokuoja, todėl jis neturi galimybės susisiekti su ieškove bei gauti svarbią informaciją apie nepilnametę dukrą. Apeliantą su dukra sieja itin glaudus ir tvirtas ryšys, jis stengiasi kuo prasmingiau praleisti laiką kartu, žaidžia įvairiausius žaidimus, eina pasivaikščioti, tyrinėja gamtą. Tam, kad vaikas užaugtų atsakinga ir išauklėta asmenybe, reikalinga abiejų tėvų priežiūra, rūpestis ir pastangos prisidėti prie vaiko ugdymo. Dėl šios priežasties, turi būti užtikrinamas maksimalus, o ne minimalus atsakovui priklausantis laiko leidimas su dukra.
9.3. Apelianto nuomone, teismas nepasisakydamas dėl bendravimo tvarkos darbo dienomis bei atostogų metu, savo sprendimo nemotyvavo. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku darbo dienomis bei atostogų metu, nei ieškovė, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba neprieštaravo. Teismo nustatyta tvarka riboja jam priklausančias teises leisti laiką kartu su vaiku, tuo pačiu neužtikrina vaiko teisės matyti tėvą. Apeliantas prisideda prie vaiko išlaikymo materialiai, rūpinasi vaiko būtiniausiais poreikiais, prisideda prie jo auklėjimo, lavinimo, todėl matymasis su vaiku tik kas antrą savaitgalį pažeidžia prioritetinius vaiko interesų principus, taip pat tėvo teisę dalyvauti vaiko gyvenime.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisingos ir pagrįstos, o atsakovo noras bendrauti kitokia nei teismo nustatyta laikina tvarka yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Nesutinka su atsakovo prašymu bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio. Nepilnametei dukrai yra 1 metai, ji nuo gimimo gyvena su mama, be mamos jaučiasi nesaugiai, jai reikia mamos priežiūros ir artumo. Kai vaikas toks mažas, daugiau nei dviejų parų buvimas be mamos vaikui yra per ilgas laiko tarpas, tai gali tokio amžiaus vaikui turėti neigiamą psichologinį poveikį tolimesniam jo vystymuisi. Nurodo, kad niekada nedraudė ir netrukdė atsakovui bendrauti su dukra, nesutarimai kyla tik tada, kai atsakovas pradeda reikšti neadekvačius reikalavimus, t. y. jog ieškovė dukrą jam atvežtų į jo namus, ar pasiimtų. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo tvarka, turi būti orientuota į mažamečio vaiko, o ne į atsakovo interesus ir norus. Šiuo atveju atsakovas pageidauja po bendravimo darbo dienomis vaiką grąžinti į namus 20-21 val. Atsakovui toks laikas gal ir patogus, tačiau vienerių metų vaikas tokiu laiku jau miega ir turi būti savo namuose. Vaikas namo turėtų būti parvežtas 19-20 val., kad nesutriktų jo miego rėžimas. Nurodo, kad atsakovo siekis nustatyti nuolatinį kontaktą su ieškove yra perteklinis ir neproporcingas, nes tėvas turi pats teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš visų institucijų. Atsakovo prašymas riboti ieškovės ir vaiko atostogas užsienyje ne ilgiau kaip 7 dienas iš eilės yra nepagrįstas, neatitinka geriausių vaiko interesų ir yra susijęs tik su atsakovo ambicijomis ir noru kuo daugiau kontroliuoti ieškovę. Taip pat nesutinka dėl bendravimo tvarkos 12 punkto, kuriame nurodyta, kad tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o mama paima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos, nes ieškovei neturėtų būti užkraunama atsakomybę už tai, kad ji tiek materialiąja, tiek psichologine prasme vaiką paruošti bendravimui ar net pristatyti vaiką į susitikimo su tėvu vietą.
11. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties bendravimo tvarkos 5 punktą galioti. Nurodo, kad teiginiai, jog atsakovas daro neigiamą poveikį vaikams yra neteisingi. Smulkūs buitiniai nesutarimai dažniausiai kildavo dėl skaitmeninių žaidimų, saldumynų po aštuonioliktos valandos, darbo dienomis miego režimo ar skatinimo susitvarkyti. Tačiau tai nėra susiję su neigiamu vaikų elgesiu ar neigiamu poveikiu vaikams. Pagrindinės nesutarimų priežastys buvo materialiai klausimai. Neigiamas pokytis vaikų elgesyje, kaip piktybinis neklausymas, provokaciniai veiksmai, buvo pastebėti maždaug tuo metu, kai ieškovė pradėjo reikšti priekaištus dėl materialinių klausimų, dėmesio jai stygiaus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas elgiasi agresyviai, priešiškai jos vaikų interesams bei nepagrindė jo kaltę dėl netinkamo elgesio su ieškovės vaikais. Ieškovė melagingai pranešė apie neva jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Taip pat ir kreipdamasi į teismą, ieškovė šmeižia atsakovą, bando įtikinti teismą ir tokiu būdu apriboti jo teisę matytis su dukra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
13. Ieškovė nesutinka su teismo nutartimi nustatytu laikino bendravimo tvarkos 5 punktu, kuriame nurodyta, jog V. B. bendrauja su vaiku E. B. vaiko ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Nurodo, kad atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovės vaikus iš pirmosios santuokos. Ieškovės nepilnamečių sūnų santykiai su atsakovu yra labai įtempti, vaikai jaučiasi nesaugiai, kai namuose būna atsakovas. Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo elgesio, terorizavimo, psichologinio smurto kreipėsi į policijos pareigūnus. Atsakovo lankymasis ieškovės namuose pažeidžia jos bei vaikų neturtinius interesus, privatų gyvenimą.
14. Atsakovas teigia, kad nedaro neigiamą poveikį vaikams, priešingai, jo dėka, vaikai tapo savarankiškesni, atrado pasitikėjimą savimi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas elgiasi agresyviai, priešiškai jos vaikų interesams bei nepagrindė jo kaltę dėl netinkamo elgesio su ieškovės vaikais. Ieškovė melagingai pranešė apie neva jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
15. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, kad tėvo teisė bendrauti su vaiku ligos atveju neturi ir negali būti apribota bei suvaržyta. Ieškovė nesutikdama su nustatyta laikina bendravimo tvarka nenurodo jokių kitų būdų, kaip galima būtų užtikrinti vaiko ligos atveju teisę bendrauti su tėvu. Nors ieškovė su atsakovu nesugeba išspręsti tarpusavio konfliktų taikiai, tačiau dėl to neturi nukentėti vaiko interesai, kurie yra svarbesni nei ieškovės interesas į privatumą. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas jaustų, jog abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko ligos atveju yra teisinga, nes tokia tvarka nepažeidžia vaiko tėvo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu ir paties vaiko interesų.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
16. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka. Nurodo, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka apribojo tiek vaiko interesus, tiek atsakovo teisę matytis su dukra. Šiuo atveju turi būti užtikrinta nepilnametės dukros teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei turi būti sudaromos sąlygos tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime.
17. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
18. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas apribodamas atsakovo teisę matytis su vaiku darbo dienomis pažeidė prioritetinius vaiko interesų principus, taip pat tėvo teisę dalyvauti vaiko gyvenime.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis numato, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi įstatymas vienareikšmiškai įtvirtina tėvų pareigų vaiko atžvilgiu lygybę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka tik kas antrą savaitgalį pažeidžia tėvų valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu lygybės principą ir vaiko teisę matytis ir bendrauti su abiem tėvais vienodai, todėl ši tvarka keistina, nustatant, kad atsakovas su vaiku E. B. papildomai bendrauja dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių, tą savaitę, kai yra numatytas bendravimas savaitgalį, tėtis su dukra bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nenumatytas - antradienį ir penktadienį. Atsakovas prašo po bendravimo darbo dienomis leisti vaiką grąžinti į namus 20-21 val., tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, t. y. vaikui 1 metai ir siekiant nesutrikdyti miego rėžimo, nes paprastai mažametis vaikas tokiu laiku miega, nustatoma, jog vaikas paimamas 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžinamas tą pačią dieną 19-20 val. į jo gyvenamąją vietą.
20. Apelianto prašymas nustatyti, kad jis su dukra savaitgaliais bendrauja nuo penktadienio 16-17 val. iki sekmadienio 19-20 val., atsižvelgiant į vaiko amžių, netenkintinas ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, jog apeliantas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), paimdamas vaiką šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. iš jo gyvenamosios vietos arba kitos vietos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą.
21. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai nenustatė jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos kitomis švenčių dienomis bei atostogų metu ir taip apribojo jam priklausančias teises leisti laiką kartu su vaiku. Pasak apelianto, nei ieškovė, nei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dėl to neprieštaravo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu netikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos visų švenčių dienomis, kurių jis dar nesuvokia ir atostogų metu, nes vaikas yra per mažas būti ilgam laikui atskirtas nuo mamos, dėl šios bendravimo tvarkos teismas nuspręs bylą išnagrinėjęs iš esmės.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o atsakovo atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti, papildomai nustatant atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką darbo dienomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės I. G. atskirąjį skundą atmesti, atsakovo V. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti.
Papildomai nustatyti laikiną atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo dienomis tvarką, pagal kurią:
V. B. su vaiku E. B. bendrauja dvi darbo dienas per savaitę be nakvynių. Tą savaitę, kai yra numatytas bendravimas savaitgalį, V. B. su dukra E. B. bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nenumatytas - antradienį ir penktadienį. Vaikas E. B. paimamas 16-17 val. iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžinamas tą pačią dieną 19-20 val. į jo gyvenamąją vietą.
Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.