Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-10-26 · Administracinė byla Nr. A-438-281-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-26
Bylos Nr.
A-438-281-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
F.Š.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A8 – 281/2007Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

sekretoriaujant Loretai Česnavičieneiatsakovo atstovui A.R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F.Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F.Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymų panaikinimo, švelnesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas F.Š. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas:

Panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. Pl-158, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų;Panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. Pl-159, kuriuo jis atleistas iš pareigų;Paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą - papeikimą;Priteisti iš atsakovo pareiškėjui priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;Priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2006 m. sausio 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, 2006 m. sausio 2 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo pateikta atsakovui - Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. PI-122 sudaryta komisija atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir, vadovaujantis 2006 m. balandžio 13 d. tarnybinio nusižengimo išvada Nr. l, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. Pl-158 pripažino, jog buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ir skyrė tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų. Iš pareigų pareiškėjas buvo atleistas nuo 2006 m. balandžio 20 d.

Pareiškėjo nuomone, jam paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - yra per griežta, todėl neteisinga ir neteisėta. Pareiškėjo teigimu, atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tai yra dispozityvi teisės norma, reiškianti, kad tuo atveju, jei padaryta veika atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą atleisti darbuotoją iš jo užimamų pareigų. Kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti

skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą bei nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo asmenines savybes, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, t.y. nuobaudos griežtumas turi atitikti nusižengimo mastą. Pareiškėjas pripažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir tuo pažeidė valstybės tarnautojo pavyzdingumo bei dorovinio principingumo principus, tačiau mano, kad paskirta drausminė nuobauda yra per griežta. Pasak pareiškėjo, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad materialinės žalos, kurią galėtų atlyginti, nepadarė, išklausė mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, sumokėjo paskirtą 2000 litų baudą. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Visi šie įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pareiškėjas savo skunde atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju yra visos Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekse išvardintos tarnybinį nusižengimą lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių, kurių sąrašas pateiktas to paties kodekso 35 punkte, nėra. Todėl Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai skyrė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Šiuo atveju pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu, kadangi nors pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau apie tai, kad yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojas, nežinojo nė vienas iš jį mačiusių pašalinių asmenų. Pareiškėjo manymu, grąžinus jį į ankstesnes pareigas, iš atsakovo turėtų būti priteistas priklausantis vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų dienos (t.y. nuo 2006 m. balandžio 20 d. ) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas F.Š., būdamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vidaus audito tarnybos vadovu, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, nusižengė valstybės tarnautojo padorumo, pavyzdingumo ir dorovinio principingumo principams. Atsakovo teigimu, F.Š. būdamas valstybės tarnautoju užėmė atsakingas Vidaus audito tarnybos vadovo pareigas. Asmuo, užimantis šias pareigas, pagal pareigybės aprašymą turi padėti vadovybei didinti inspekcijos veiklos efektyvumą, organizuoti ir atlikti struktūriniuose padaliniuose patikrinimus. Šios pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu ir saugojimu. Asmuo, dirbantis tokį darbą turi būti nepriekaištingos reputacijos, rodyti pavyzdį visiems darbuotojams. Atsakovas taip pat nurodė, kad F.Š., vairuodamas automobilį neblaivios būklės, elgėsi neatsakingai, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir vidaus auditoriaus profesiją. Todėl F.Š. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytai veikai.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į lengvinančias aplinkybes numatytas Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 34 straipsnyje nebuvo atsižvelgta, nes F.Š. pažeidė šio teisės akto dvi nuostatas - dorovinio principingumo ir padorumo bei pavyzdingumo principus. Vadovaujantis šio kodekso 35 straipsniu, tai laikytina sunkinančia aplinkybe, todėl į lengvinančias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvada motyvuota, joje nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ši išvada atitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos 10 punkto reikalavimus. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų. Tačiau pareiškėjas nesilaikė padorumo ir pavyzdingumo principų, kuriais vadovaujantis kiekvienas valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepriekaištingos reputacijos (2 dalies 4 ir 8 punktai). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.V-141 patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodeksas reglamentuoja valstybės tarnautojo veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą. Pareiškėjas F.Š. 2005 m. rugsėjo 16 d. susipažino su šiuo kodeksu ir įsipareigojo laikytis jo reikalavimų. Tačiau pareiškėjas nesilaikė Kodekso 13 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo, reikalaujančio nepiktnaudžiauti alkoholiu, nesirodyti neblaiviam viešoje vietoje.

Teismo nuomone, surinkta faktinė bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo byla, pareiškėjo paaiškinimas ir kt.) įrodo, kad 2006 m. sausio 2 d. apie 17.15 val. pareiškėjas viešoje vietoje buvo neblaivus. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, jog jis neblaivus buvo parduotuvėje, lydėjo draugą, o po to vairavo transporto priemonę. Artūro Gaidausko - pareigūno, surašiusio F.Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apie neblaivų asmenį, vairuojantį transporto priemonę, pranešė pašaliniai asmenys. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai galėjo stovėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo juridinio asmens, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117, 2.6 punktas vidaus auditoriui draudžia imtis veiksmų, kurie diskredituoja vidaus auditoriaus profesiją arba patį viešąjį juridinį asmenį. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr.Pl-361 patvirtinto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės aprašymo 3.8 punktas įpareigoja šį asmenį laikytis Finansų ministerijos patvirtintų vidaus audito profesinės etikos principų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje taip apibrėžiama šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka: tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Pagal šio straipsnio 6 dalį šiurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą (6 dalies l punktas) bei kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo etikos principams (6 dalies 8 punktas). Diskredituoti - tai griauti pasitikėjimą, autoritetą, kompromituoti (Tarptautinių žodžių žodynas, Alma Littera, Vilnius, p. 173). Kaip nurodė teismas, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu, nes, būdamas sunkaus girtumo laipsnio būsenoje viešoje vietoje ir vairuodamas transporto priemonę diskreditavo valstybės tarnybą ir šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos - padorumo ir pavyzdingumo principams.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato, jog tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir atsižvelgiant į 2006 m. balandžio 13 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. l, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu PI-158 pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Pl-159 jis atleistas iš užimamų pareigų nuo 2006 m. balandžio 20 d. Teismo manymu, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, tiek įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nurodyti faktiniai pareiškėjo veiksmai, tapę atleidimo pagrindu. Tarnybinę nuobaudą paskyrė pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo, ji paskirta nepažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų - paskirta pagrįstai. Aukščiau aptartais motyvais teismas pripažino teisiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad jam paskirta nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Kadangi, teismo nuomone, skirti pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo, jo skundas netenkintinas. Teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl 1180 litų skundo surašymo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes šios išlaidos atlyginamos tik proceso šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio l, 2, 6 dalys).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos matyti, kad vienas iš teisinių pagrindų atleisti pareiškėją iš tarnybos buvo tai, jog jis galimai pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 13 punktą.

Duomenų, kad šis teisės aktas, kuriuo grindžiamas 2006 04 13 atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo, yra publikuotas nustatyta tvarka, nėra. Todėl jis nėra viešai prieinamas. Šio teisės akto nuorašas į bylą nepateiktas tai pat.

Dėl šių priežasčių nėra galimybės pilna apimtimi patikrinti ginčijamo byloje įsakymo pagrįstumo.

Tikslu pašalinti šią kliūtį bylos nagrinėjimas yra atnaujinamas, išreikalaujant iš atsakovo minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso nuorašą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atnaujinti bylos nagrinėjimą. Įpareigoti atsakovą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekciją iki sekančio teismo posėdžio pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso nuorašą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius