Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Arlauskienės ir Arūno Kaminsko, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Cirtautienei, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 62), todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (10.1)3-145818 ir VSDFV 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (6.5) I-811 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 11-17-23314 skyrė 930,73 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. iki gyvos galvos (b. l. 23).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės (toliau–senatvės) pensijas, kurios viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, t. y. 650 Lt, kuris nustatytas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka buvo nustatyta Laikinojo įstatymo 6 straipsnyje. Pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta mokėti ne visą perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos pensijos dydis buvo perskaičiuotas ir skirta 960,60 Lt dydžio per mėnesį pensija (b. l. 26). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, perskaičiavus pareiškėjos pensijos dydį, skirta 988,69 Lt dydžio per mėnesį pensija (b. l. 29).

2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pareiškėja 2012 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 30). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu atsisakė išmokėti negautą 2010 ir 2011 metais senatvės pensijos dalį (b. l. 31–33). Pareiškėja nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu ir su skundu kreipėsi į VSDFV dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 40). VSDFV 2013 m. vasario 8 d. sprendimu atsisakė pareiškėjos prašymą tenkinti (b. l. 41).

1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 str., ir priedas už šiuos stažo metus. Šio straipsnio 2 d. nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).

Per laikotarpį nuo 2010 01 01 iki 2011 121 31 d. pareiškėjai buvo mokama laikinojo įstatymo 8 str.2d. pagrindu sumažinta pensija. (b.l. 32-33).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija, būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Taip pat Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., o pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. apibrėžtą pensijų gavėjų sąvoką pensijų gavėjais yra laikomi ir senatvės pensijų gavėjai, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai buvo neišmokėta senatvės pensijos dalis dėl jos turėtų draudžiamųjų pajamų.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina ne iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, o iš Lietuvos valstybės.

Pareiškėjai paskirtos pensijos dydis buvo mažintas taikant Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. pagrindu, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pareiškėjai, pritaikius Laikinojo įstatymo 2 priedo koeficientą, buvo perskaičiuota ir dar kartą sumažinta senatvės pensija.

Kaip matyti iš atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. rašte pateiktų skaičiavimų (b. l. 31–33), pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 6, 7 straipsnio nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo būti išmokėta 21 348,51 Lt, tačiau pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjai faktiškai išmokėta 8027,78 Lt senatvės pensijos (b. l. 32–33), taigi pareiškėjai priteistinas susidaręs skirtumas – 13 320,73 Lt (21 348,51 Lt – 8027,78 Lt) senatvės pensijos nepriemokos suma. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžio ginčo nėra.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje prašė priteistinos sumos išmokėjimą išdėlioti dalimis. Įvertinus tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, kad šiuo pokriziniu laikmečiu valstybės padėtis yra sudėtinga, teismas laiko pagrįstu trečiojo suinteresuoto asmens atstovo prašymą ir priteistos sumos išieškojimą išdėsto keturiems mėnesiams.

Pareiškėja prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (10.1)3-145818 ir VSDFV 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (6.5)1-811. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius yra VSDFV Vilniaus skyriaus struktūrinis padalinys, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra juridinis asmuo, todėl senatvės pensijos nepriemokos suma priteistina iš VSDFV Vilniaus skyriaus.

Pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tik tas VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (10.1)3-145818 ir VSDFV 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-811 dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos nepriemokas, susidariusias dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta 6 mėnesių terminą sprendimo apskundimo terminą. Pažymėtina, kad pareiškėja procedūrą dėl pensijos dalies išmokėjimo pradėjo ir su prašymu kreipėsi 2012 m. gruodžio 7 d. (b. l. 30). Tuo metu galiojo Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti kreipimosi į instituciją dėl skirtos ir mokamos pensijos 3 metų terminą nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, todėl šie dėl pareiškėjos praleistų kreipimosi terminų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja skunde prašė teismo priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo dienos įrodymų pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, taip pat pateikiant atitinkamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos I. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai I. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, 13320,73 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus dvidešimt litų ir septyniasdešimt tris centus) senatvės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, išmokėti pareiškėjai 13320,73 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoką lygiomis dalimis per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. (10.1)3-145818 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (6.5)I-811 dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjai išmokėti pensijos nepriemokas, susidariusias dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.