- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- A-822-2034-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- K. M.
- Trečiasis asmuo
- J. D., Klaipėdos
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Egidijui Šiaudikiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D. , Klaipėdos m. VPK viešosios policijos Patrulių rinktinės 2 kuopos vadui ir Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas savo skundu prašė panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 23 d. sprendimą 5-S-5518 nesuteikti pareiškėjui aukštesnio laipsnio ir įpareigoti Lietuvos policijos generalinį komisarą suteikti pareiškėjui komisaro inspektoriaus laipsnį.
Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas 2007 m. liepos 10 d. raštu Nr. 30-S-6993 kreipėsi į atsakovą – Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su teikimu dėl aukštesnių laipsnių suteikimo, tame tarpe ir dėl suteikimo pareiškėjui aukštesnio laipsnio.
Tačiau atsakovas savo 2007 m. liepos 23 d. raštu Nr. 5-S-5518 grąžino teikimą suteikti aukštesnius laipsnius ir konstatavo, kad pareiškėjui negali būti suteiktas aukštesnis laipsnis, neturint aukštojo išsilavinimo.
Su tokiais atsakovo argumentais pareiškėjas nesutinka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, aukštesnis vidurinės grandies laipsnis pareigūnui suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai pareigūnas ne mažiau kaip 2 metus ištarnauja vyresniuoju inspektoriumi. Pareiškėjo nuomone, jis visus įstatyme nurodytus kriterijus atitinka. Vidaus tarnybos statutas nesieja komisaro inspektoriaus laipsnio suteikimo su būtinu aukštojo universitetinio išsilavinimo turėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas savo atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 15-16). Atsiliepime nurodoma, kad aukštasis išsilavinimas, kaip laipsnio suteikimo sąlyga, nurodytas Vidaus tarnybos statuto 14 str. 5 dalyje, t.y., suteikiant leitenanto laipsnį. 6-8 dalyse įstatymų leidėjas nekartoja reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą, nes tai būtų perteklinis dubliavimas. Atsakovo nuomone, iš šios teisės normų sistemos matyti, kad majoro laipsniui įgyti reikalingas aukštasis išsilavinimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 5-S-5518 nesuteikti pareiškėjui aukštesnio vidaus tarnybos laipsnio. Pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Policijos generalinį komisarą suteikti pareiškėjui komisaro inspektoriaus laipsnį netenkino.
Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Vidaus tarnybos statuto, Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis.
Teismas atsižvelgė į Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad vidaus tarnybos aukštesnis vidurinės grandies laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir kai jis ne mažiau kaip 2 metus ištarnauja vyresniuoju inspektoriumi (pareiškėjo atveju). Aukštesnio laipsnio suteikimo Statutas nesieja su būtinu aukštojo universitetinio išsilavinimo turėjimu, numatytu Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte A lygio valstybės tarnautojo pareigybei užimti. Tokiu būdu, teismo nuomone, vidaus tarnybos komisaro inspektoriaus laipsnio gavimo teisės aktai nesieja su būtinumu turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šio laipsnio gavimui pareigūnas turi atitikti kriterijus, nurodytus Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas šiuos kriterijus pilnai atitinka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo kad atsakovo priimto skundžiamo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl jį nusprendė panaikinti.
Teismas nustatė, kad ginčijamu sprendimu apskritai nebuvo pradėta aukštesnių laipsnių suteikimo svarstymo procedūra motyvuojant, kad pretendentai neturi aukštojo išsilavinimo. Tačiau Vidaus tarnybos statute numatyti ir kiti reikalavimai, suteikiant aukštesnius vidaus tarnybos laipsnius. Ginčijamame sprendime jie nebuvo aptarti. Pareiškėjo atžvilgiu individualaus sprendimo dėl aukštesnio vidaus tarnybos laipsnio suteikimo (nesuteikimo) iš viso nebuvo priimta, o tokį sprendimą priimti atsakovas privalo. Teismas konstatavo, kad šiuo metu pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Policijos generalinį komisarą suteikti pareiškėjui komisaro inspektoriaus laipsnį teismas tenkinti negali.
III.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė apeliacinį skundą (b. l. 55 – 57), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog komisaro inspektoriaus laipsnio gavimui pareigūnai turi atitikti kriterijus, nurodytus Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 14 str. 6 dalyje, o pareiškėjas šiuos kriterijus pilnai atitinka. Teismas nurodė, kad komisaro inspektoriaus laipsnio gavimą teisės aktai nesieja su aukštojo universitetinio išsilavinimo turėjimu, neįvertindamas teisinio reguliavimo, pagal kurį aukštasis išsilavinimas yra ne tik universitetinis, bet ir neuniversitetinis. Tai, kad Statutas nereikalauja aukštojo universitetinio išsilavinimo, nereiškia, kad nereikalauja aukštojo išsilavinimo. Statuto 13 str. nustatyta, kad pareigūnų tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai, kurie pagal aukštumą skirstomi į grandis ir išvardijami minėtame straipsnyje, o Statuto 14 str. nustatomos šių laipsnių suteikimo sąlygos ir tvarka. Pagal Statuto 14 str. 4 dalį aukščiausiam pirminės grandies pareigūnui – vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik kai jis pakelia kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriamas į atitinkamas pareigas, o pagal to paties straipsnio 5 dalį vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Vidaus tarnybos statuto 14 str. 4, 6, 8 ir 9 dalys nustato, kad aukštesnis atitinkamai pirminės, vidurinės ir aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas, atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas ir ištarnavus, turint atitinkamą laipsnį, tam tikrą metų skaičių. Vertinant pirmiau nurodytas Vidaus tarnybos statuto 14 str. normas ir atsižvelgiant į teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią bet kuri teisės norma gali būti tinkamai aiškinama tik jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, darytina išvada, kad aukštesnis laipsnis pareigūnui gali būti suteikiamas tik įgijus jam atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, t.y. norint gauti aukštesnį laipsnį, reikalavimas įgyti aukštąjį išsilavinimą yra privalomas, pradedant aukščiausiu pirminės grandies pareigūnų, o pagal sisteminį ir loginį minėtų normų aiškinimą, toks reikalavimas taikytinas ir visiems vidurinės, aukštesniosios ir aukščiausios grandies pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, įstatymų leidėjas Statuto 14 straipsnio 4, 5, 6 dalyse siekia nustatyti tokį reguliavimą, pagal kurį pareigūnai siektų aukštojo išsilavinimo ir kvalifikacijos.
2. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, ji turi sugebėti atlikti jai keliamas užduotis, o tai suponuoja gana aukštus (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams. Pripažinus teismo sprendime pateiktą Statuto normų aiškinimą pagrįstu, būtų sukuriama tokia teisinė situacija, kai žemesnės grandies pareigūnams, siekiantiems gauti vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnį, būtų taikomi aukštesni reikalavimai išsilavinimui bei kvalifikacijai, negu siekiantiems gauti aukštesnį laipsni aukštesnės grandies pareigūnams, tuo paneigiant racionalaus įstatymo leidėjo prezumpciją, kad įstatymo leidėjas yra racionalus ir priimdamas įstatymus nesiekia absurdiškų tikslų (pvz., vyresniojo inspektoriaus laipsnis būtų suteikiamas pareigūnams, turintiems vidurinį, aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, o inspektoriaus laipsnis būtų suteikiamas pareigūnams, tik kai jie įgyja aukštąjį išsilavinimą). Atkreipia dėmesį, kad Aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatyta, jog aukštasis išsilavinimas yra įgyjamas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje.
3. Mano, kad šiuo atveju pareiškėjui nėra galimybės suteikti komisaro inspektoriaus laipsnį, nes jis neturi jo pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, kurios dalis, yra aukštasis išsilavinimas. Policijos departamentas savo sprendimą taip pat grindžia Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Personalo departamento direktorės 2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2D-915 (kopija pateikta), VRM 2006 m. spalio 10 d. raštu Nr. 1D-7558(2) „Dėl specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir aukštesnės ar žemesnės pakopos sąvokos“ (kopija pateikta), VRM 2007 m. spalio 11d. raštu Nr. 1D-7896-2 „Dėl aukštesnių specialių nekarinių laipsnių suteikimo“ (kopija pateikta), kuriuose išdėstyta VRM bendra žinybinė (Teisės, Viešojo saugumo ir Personalo departamentų) pozicija. Minėtame VRM rašte išdėstyta nuomonė, kad pareigūnui suteikiant aukštesnį laipsnį, pagal Statuto 14 str. 6 ir 9 dalis, yra būtina sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą. Taip pat atsakovas pažymi, kad ši žinybinė nuomonė pagrįsta Statuto 14 str. nuostatomis, o ne VRM 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtinta „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo taisyklių“ sena redakcija. VRM 2006 m. spalio 10 d. rašte Nr. 1D-7558(2) pareigų paaukštinimo sąvoka nesiejama su aukštesnio laipsnio suteikimo sąvoka, ir apie šią sąvoką yra pateikiama tik žinybinė nuomonė kaip apie atskirą institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo Nr. 5-S-5518, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti aukštesnį policijos laipsnį (komisaro inspektoriaus), motyvuojant tuo, jog jie neturi tam reikalingo aukštojo išsilavinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo suteikti pareiškėjui minėtą policijos laipsnį.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. M. neturi aukštojo išsilavinimo ir siekia įgyti aukštesnį, t. y. komisaro inspektoriaus laipsnį.
Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 nustatyta, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų, tuo tarpu kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Pareigūnų specialius laipsnius nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o jų suteikimo tvarką reglamentuoja Statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklės.
Statuto 13 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatomi specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai, kurie, pagal to paties straipsnio 3 dalį, skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius.
Statuto 14 straipsnio 5 dalis nustato, kad vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, to paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis ištarnauja: 1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus; 2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus, o pagal to paties straipsnio 7 dalį, aukštesnį vidurinės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovas.
Pareiškėjai nesutinka su atsakovo pozicija, kad, siekiant įgyti komisaro inspektoriaus laipsnį, yra būtina turėti aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog aukštesnio vidurinės grandies policijos laipsnio suteikimo Statutas nesieja su būtinu aukštojo išsilavinimo turėjimu, todėl pareiškėjai atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas.
Statuto 13 straipsnio 11 dalis nustato keturių lygių (grandžių) policijos laipsnius (pirminės grandies pareigūnų, vidurinės grandies pareigūnų, aukštesniosios grandies pareigūnų ir aukščiausiosios grandies pareigūnų), kurių aukštesnio (tiek aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsnio, tiek ir to paties lygio (tos pačios grandies) aukštesnio policijos laipsnio) įgijimas, kaip matyti iš atitinkamų Statuto 14 straipsnio nuostatų, yra sąlygojamas žemesnio policijos laipsnio (žemesnio lygio (grandies) policijos laipsnio arba to paties lygio (tos pačios grandies) žemesnio policijos laipsnio) turėjimo, o tuo pačiu – ir tokiam laipsniui įgyti reikalaujamų sąlygų atitikimo.
Statuto 14 straipsnio 5 dalis nustato, kad vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Statuto 13 straipsnio 13 dalį inspektoriaus laipsnis laikytinas žemiausiu vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniu, o K. M. siekia įgyti aukštesnį, t. y. komisaro inspektoriaus laipsnį.
Aiškinant Statuto 14 straipsnio nuostatas loginiu-sisteminiu būdu, akivaizdu, jog aukštesnio lygio policijos laipsniai (to paties lygio (grandies) aukštesni policijos laipsniai suteikiami tik tiems pareigūnams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. A502-1822/2008).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog jie atitinka Statuto 14 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir panaikino sprendimą Nr. 5-S-5518.
Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog aukštasis išsilavinimas – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje, to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia, jog aukštoji mokykla yra studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu šio įstatymo nustatyta tvarka. Aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis įtvirtina, jog pagrindinės studijos – tai pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos, o pagal to paties straipsnio 13 dalį, neuniversitetinės studijos – tai pagrindinės, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse inter alia nustatyta, kad aukštojo mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos, t. y. universitetai ir kolegijos ir kad baigus aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija.
Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą ir remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 143 straipsniu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Statuto 14 straipsnio 6 dalį). Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: toje dalyje, kurioje buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas, naikintinas, o toje dalyje, kurioje atitinkamas pareiškėjo reikalavimas atmestinas, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 23 d. sprendimą 5-S-5518 „Dėl teikimų aukštesniems laipsniams suteikti“. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.