Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Jonavos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. kovo 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio pagrindu 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2017 m. rugsėjo 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2018 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2018 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) 2018 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalį 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio l dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2018 m. kovo 9 d. apie 21.00 val., Mokyklos g. prie namo Nr. 14, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją A. A., dėl ko ji veidu atsitrenkė į medį ir griuvo ant žemės, tuo padarė nukentėjusiajai A. A. odos nubrozdinimus viršugalvyje, kaktoje ir dešiniajame skruoste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvas dešinės akies obuolio junginėje, muštines žaizdas dešiniajame antakyje bei nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, A. L. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad tai galėjo būti 2018 m. kovo 9 d. apie 21 val. Jis tą vakarą telefonu susisiekė su nukentėjusiąja A. A.. Jie prieš tai kelis kartus yra susirašinėję, buvo pažįstami apie du mėnesius. Jis avažiavo prie Mokyklos g. 14-to namo ir jie abu susitiko. Pakalbėjo, kažkas tarp jų įvyko ir jis netyčia ją pastūmė. A. A. nukrito. Atsikėlusios paklausė, ar viskas gerai, A. pasakė, kad gerai ir nuėjo link vaikų namų. Jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Praėjus kelioms dienoms per Facebook parašė jai žinutę, paklausė, kaip ji jaučiasi. Ji pasakė, kad blogai, sakė, kad pretenzijų jam neturi. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Nežino, ar būdamas blaivus būtų taip elgęsis. Dėl ko jie susipyko, nepamena dėl girtumo. Pastūmė nukentėjusiąją netyčia delnu į petį. Matė, kad po pastūmimo nukentėjusiosios koja užkliuvo už bordiūro, krisdama trenkėsi į medį ir nugriuvo ant žemės. Tuo metu buvo tamsu ir jis nepastebėjo, ar A. buvo susižalojusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85-86), jog stūmė tyčia, tačiau nenorėjo tokiu būdu merginos sužaloti, kaltinamasis patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi. Tęsdamas parodymus kaltinamasis paaiškino, kad, susisiekęs su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, paklausė, kaip jaučiasi. Ji sakė, kad skauda veidą. Gailisi padaręs nusikaltimą, savo elgesį vertina blogai, suprato, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai skausmą, ją sužaloti. Su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu 447,42 eurų sumai sutinka.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė bei gynėjas sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą E. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. A., gimusi (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. gegužės 26 d. Jonavos r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu apgyvendinta Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centre, jai nustatyta laikinoji globa. Mergaitė turėjo žalingų įpročių, t. y. vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas, todėl keletą mėnesių praleido Ukmergės rajone reabilitacijos centre „Apsisprendimas“. Kadangi centras neturėjo licencijos teikti paslaugas nepilnamečiams asmenims, 2018 m. rugpjūčio pradžioje mergina grįžo į vaiko ir šeimos gerovės centrą. A. A. dažnai savavališkai pasišalina iš centro patalpų. 2018 m. kovo mėnesį, datos nepamena, vakaro metu ji taip pat savavališkai buvo išėjusi. Mokyklos gatvėje, Jonavoje pažįstamas jaunuolis prieš ją smurtavo. A. A. buvo reikalinga medikų pagalba. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 69).

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 447,42 eurų dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos (1 t., b. l. 52-53).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie yra įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, A. L. kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, pastumdamas nukentėjusiąją, suprato, kad kelia pavojų jos sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir nors galbūt nenorėjo jos sužaloti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. Kaltinamojo tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už nesunkų nukentėjusiosios A. A. sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2018 m. liepos 20 d. pagal ANK 446 straipsnio 5 dalį (1 t., b. l. 139-141), psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 124), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant teisingai nubausti kaltinamąjį, atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, paveikti jį keisti savo elgesį, o taip pat apriboti jo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, smurtauti, būtinas realus kaltinamojo, kaip recidyvisto, izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, teismas sutinka su prokurorės pozicija, kad šioje byloje nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, nei numato BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmė gali padėti koreguoti kaltinamojo elgesį ir įpročius. Švelnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sąlygas formuoti nebaudžiamumo įspūdį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis nereaguojant į teismo ir valstybės sprendimą dėl jo veiksmų.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad, nukentėjusioji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant laisvės atėmimo bausmę žemesnę už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies, šią baudžiamąją bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L. paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo 2018 m.spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 64¹ straipsnį – 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, paskirta keturiasdešimties parų arešto bausmė pakeista keturiasdešimties dienų laisvės atėmimo bausme ir subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes sudedant iš dalies, t. y. prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta dalis 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta A. L. galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką A. L. padarė iki 2018 m spalio 25 d. nuosprendžio pirmojoje byloje, todėl, minėtu nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu. Parinkdamas bendrinimo būdą ir pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nuosprendžiais nustatytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, kad prie griežtesnės 2018 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, pridedama šiuo nuosprendžiu paskirta artima minimaliai bausmės dalis – 4 mėnesiai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį A. L. dėl turėtų 447,42 eurų nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 52-53), abejoti dėl ieškinio dydžio nėra pagrindo, ieškinio pagrindas patvirtintas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Kadangi kaltinamasis yra kaltas dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsniu, 6.263 straipsniu, BPK 117 straipsniu, tenkintinas visiškai.

Kaltinamajam 2018 m. spalio 1 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po nuosprendžio paskelbimo panaikintina (1 t., b. l. 87-88).

Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė –suėmimas neskirtina.

Kompaktiniai diskai (iš viso 2 vnt.) su vaizdo įrašais, esančiais vokuose (prisegtuose prie bylos), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2018 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendį.

Bausmės pradžios laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. sausio 18 d.)

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. L. 447,42 (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 42 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, įmonės kodas 191351679).

A. L. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - po nuosprendžio paskelbimo panaikinti.

Kompaktinius diskus (iš viso 2 vnt.) su vaizdo įrašais, esančiais vokuose, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.