- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-440/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-622/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medrana“ ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 95 160,41 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog po bankroto bylos iškėlimo UAB „Medrana“ turto vertė sudarė 148 410,96 Lt. Iš turto atėmus debitorinius įsiskolinimus, UAB „Medrana“ direktorius R. G., vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį, turėjo perduoti įmonės bankroto administratoriui turto už 95 160,41 Lt, tačiau neperdavė ir sukėlė žalą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš dalies atsisakė nuo ieškinio reikalavimų. Atsakovas perdavė dalį turto, kurio vertė 21 044,50 Lt. Todėl nuo šios ieškinio dalies ieškovas atsisakė ir prašė bylą dėl minėtų reikalavimų nutraukti. Likusią ieškinio dalį, t. y. dėl 74 115,91 Lt, prašė tenkinti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog UAB „Medrana“ turto balansas neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties. Administratorius jam darė spaudimą ir primygtinai reikalavo pasirašyti balansą, todėl jis balansą pasirašė, nors administratorius buvo informuotas apie galimus netikslumus. Vėliau jis teikė patikslintą balansą, tačiau ieškovas jį priimti atsisakė. 2008 m. spalio 20 d. bankroto administratorius, jam nesant, paėmė įmonės dokumentus, todėl tinkamai parengti dokumentacijos dėl perduotino turto realios vertės jis neteko galimybės. Remiantis vien tik abstrakčiu įmonės balansu, o ne konkrečiomis ūkinėmis – finansinėmis operacijomis, konkretaus turto būklę patvirtinančiais dokumentais, negalima nustatyti nei žalos dydžio, nei jo kaltės. Būdamas įmonės direktoriumi veiklą vykdė sąžiningai ir protingai. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog jis būtų atlikęs veiksmus, prieštaraujančius įmonės tikslams. Prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė, civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Medrana“ ieškinį atsakovui R. G. dėl 21 044,50 Lt žalos atlyginimo nutraukė, kitą ieškinio dalį patenkino visiškai.
Nurodė, kad ieškovo pateiktas UAB „Medrana“ turto balansas patvirtina, jog bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Medrana“ balansinė turto vertė buvo 148 410,96 Lt, kad iš šios sumos atėmus per vienerius metus gautinas sumas gautina 90 160,01 Lt suma ir kad atsakovas turėjo perduoti UAB „Medrana“ 5 000,40 Lt už automatines stakles. Vertino, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog turto balansą atsakovas pasirašė dėl bankroto administratoriaus spaudimo ir kad jame esantys duomenys būtų neteisingi. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog dalį turto atsakovas grąžino tik patvirtina, jog kreipiantis į teismą atsakovas nebuvo perdavęs bankroto administratoriui UAB „Medrana“ turto. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, darė išvadą, jog atsakovas nėra perdavęs bankroto administratoriui turto už 74 115,91 Lt. Atkreipė dėmesį, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo veiksmų teisėtumą, tačiau atsakovas nenuginčijo ieškovo išdėstytų faktinių aplinkybių. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus teismas darė išvadą, jog atsakovo veikoje yra visi civilinės teisės pažeidimo sudėties elementai, kas lemia ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius pagrįstumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo BUAB „Medrana“ ieškinį atsakovui R. G. atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo jo veikoje civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimą, neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus ir raštu išdėstytus motyvus, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, formaliai nurodė, kad jis nepaneigė ieškovo teiginių teisingumo. Konkrečiai teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad atsakovas bendradarbiavo su administratoriumi, nurodė administratoriui, jog įmonės turtas yra neteisėtai valdomas trečiųjų asmenų, ir kad atsakovas neturi galimybės perduoti administratoriui minėto turto. Be to, apelianto nuomone, ne jam, o būtent administratoriui tenka pareiga išreikalauti įmonės turtą ir trečiųjų asmenų, kas lemia, jog atsakovas nėra kaltas dėl atsiradusios žalos ir jog ieškinio reikalavimas priteisti žalą būtent iš atsakovo yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
BUAB „Medrana“ administratorius A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia iš esmės tapačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą. Papildomai nurodo, kad administratoriui kyla pareiga turtą išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo tik tuo atveju, jei įmonė turto būtų netekusi be savo valios. Tuo tarpu dalis neperduoto turto yra atsakovo valia perduota tretiesiems asmenims, o kitos neperduoto turto dalies buvimo vieta ir priežastys, dėl kurių minėtas turtas nebuvo perduotas, nėra žinomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą nepažeisdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
2008 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apygardos teismas UAB ,,Medrana“ iškėlė bankroto bylą. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. įmonės valdymo organai per teismo nustatytą 15 dienų terminą privalėjo perleisti administratoriui įmonės turtą pagal balansą. Bankrutuojančios įmonės dokumentai bankroto administratoriui realiai buvo perduoti tik 2008 m. spalio 20 d., o turtas pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. balansą buvo perimtas ne visas (b. l. 5, t. 1).
Įstatymas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kuris turi verslą, privalo tvarkyti savo turtą ir visą kitą, kas susiję su jo verslu, saugoti turimus dokumentus tokiu būdu, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas (CK 2.4 sk. 3 d.). Atsakovas iki UAB ,,Medrana“ bankroto buvo šios bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos CK 2.82 str. 3 d. nurodo, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, nagrinėjamu atveju atsakovas R. G. buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, šių dokumentų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Pats atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB ,,Medrana“ finansiniai dokumentai nebuvo tvarkingi ir kad UAB ,,Medrana“ balansas, kuris pateiktas bankroto administratoriui, neatitiko tikrovės, tačiau pagal bankroto administratoriaus nurodytus duomenis, patikrinus perduotus apskaitos registrus ir pirminius buhalterinius dokumentus, balanse duomenys yra teisingi. Nustatyta, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui turto už 95 160,41 Lt. Bylos nagrinėjimo metu jis grąžino dalį turto, kurio vertė 21 044, 50 Lt. Neperduoto turto vertė sudaro 74 115, 91 Lt.
Pagrindinis perduotino ir atsakovo ginčytino turto objektas yra miškovežis ,,Volvo“. Pagal įmonės veiklos dokumentus ši transporto priemonė 2007 m. spalio 9 d. buvo parduota UAB ,,Urfas“ (b. l. 101-104, t. 1). Iš įmonės finansiniuose dokumentuose pateiktos miškovežio pardavimo sutarties turinio seka, kad pirkėjas įsipareigojo sutartus 59 tūkstančius litų (kartu su PVM mokesčiu) sumokėti grynaisiais arba pervesti į pardavėjo sąskaitą: 11 800 Lt turėjo būti sumokėta avansu, likusi suma 47 200 Lt per 24 mėn. po 1996,66 Lt kas mėnesį (b. l. 101-103, t. 1).
Pagal valstybinės įmonės ,,Regitra“ duomenis visos tuometinės UAB ,,Medrana“ transporto priemonės sutarties sudarymo momentu nuo 2006 m. lapkričio 10 d. buvo areštuotos (b. l. 7-8, t. 1), todėl negalėjo būti parduotas ir minėtas miškovežis, areštas išregistruotas 2007 m. gruodžio 14 d. (b. l. 123-125, t. 1), todėl sandoris, kaip nurodo atsakovas, buvo įvykdytas, transporto priemonė perduota pirkėjui. Atsakovas R. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dalis pinigų buvo įnešta į bendrovės sąskaitą, dalį atidavė skolininkams, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Šių duomenų nėra ir įmonės finansiniuose dokumentuose.
R. G. taip pat neperdavė sukauptų kuro atsargų: benzino, kurio vertė 1 123,43 Lt; dujų 1 290,15 Lt sumai ir dyzelino už 1 338,46 Lt, šios vertybės įsigytos 2008 m. sausio 17 d. – 2008 m. rugsėjo 19 d. laikotarpiu, atsakovas tuo metu neturėjo transporto priemonių, jo pateikta automobilio Audi A6 panaudos sutartis sudaryta 2008 m. spalio 3 d. (b. l. 131, t. 1). Atsakovas nurodo, kad medienos atsargos: 1 889,10 Lt vertės eglės ir 12 764,40 Lt padarinės medienos buvo pavogtos, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Iš 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atliktas tyrimas nėra susijęs su atsakovo nurodyta vagyste (b. l. 159-167, t. 1).
Apeliantas nepateikė paaiškinimų ir dokumentų dėl 323,49 Lt kompiuterio ir 386,57 Lt kasoje buvusio likučio dingimo.
Visos išvardytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nenuginčijo ieškovo išdėstytų faktinių aplinkybių, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 2.87 str. 7 d.).
Nėra pagrįstas ir apelianto skundo motyvas, kad būtent bankroto administratorius privalėjo išreikalauti įmonės turtą iš trečiųjų asmenų, nes akivaizdu, kad įmonės turtas prarastas dėl atsakovo R. G. kaltės.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog bylos rezultatas nėra palankus apeliantui, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.