Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-05 · Civilinė byla Nr. 2-1441/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-05
Bylos Nr.
2-1441/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
Atsakovas
Kaliningrado įmonei ribotos atsakomybės bendrovei „Rondo“
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1441/2011Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Versoria“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2033-264/2011 pagal ieškovo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Versoria“ ieškinį atsakovui Kaliningrado įmonei ribotos atsakomybės bendrovei „Rondo“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Likviduojama dėl bankroto UAB „Versoria“ 2011 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2009 m. vasario 2 d. RAB „Rondo“ 100 % akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Versoria“ ir RAB „Rondo“, 2) taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo ieškovui (pirkėjui) sumokėtą dalį kainos - 345 280 Lt; 3) iš atsakovo priteisti ieškovui 6 % metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistinos 345 280 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 3-11).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi (b. l. 48-49) atsisakė priimti ieškinį kaip teismingą kitam (atitinkamam Kaliningrado srities) teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas – Rusijos Federacijos juridinis asmuo. Pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnį kiekvienos šalies teismai yra kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė ar filialas. Analogiškai numato bendrosios nacionalinio teismingumo ginčo teisena taisyklės: Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinos bylos, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės (CPK 787 str. 1 d. 2 p.). Pagal dvišalės sutarties 38 straipsnio 3 dalį nuosavybės teisės ir kitokios daiktinės teisės į turtą, kuris yra sandorio dalykas, atsiradimas ir pasibaigimas nustatomas pagal sandorio sudarymo vietos įstatymus, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas Lietuvos teritorijoje turi filialą, valdymo įstaigą ir pan. Sutarties sudarymo vieta - Kaliningradas, ginčo dalykas - akcijos, kurių perleidimas turėjo būti įformintas pagal Rusijos Federacijos įstatymus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, taigi ir Kauno apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas LUAB „Versoria“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui (b. l. 51-56). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 781 straipsnio 2 dalį, CK 1.5 straipsnio 3-4 dalis, ĮBĮ 1 straipsnį, 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 20 punktus. Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. Šios civilinės bylos iškėlimas susijęs su LUAB „Versoria“ bankrotu. Pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo teisminės gynybos prieinamumą, nes kreipiantis į užsienio valstybės teismus išaugtų bylinėjimosi išlaidos. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 781 straipsnio 2 dalimi, nustatančia nacionalinio teismingumo prioritetą; netaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 4 straipsnio 1 dalį, 2 dalies b ir e punktus, reglamentuojančius taikytiną teisę.

3. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant tarptautinės privatinės teisės normas“ (toliau - Nutarimo) 14 punktą. Nutarimo 14 punktas nustato, kad teismas, spręsdamas, ar byla su tarptautiniu (užsienio) elementu yra teisminga Lietuvos teismams, turi atsižvelgti į šalių ir įrodymų buvimo vietą. Dauguma įrodymų (kasos išlaidų orderių) yra Lietuvos Respublikoje, administratoriaus žinioje. Ši faktinė aplinkybė, apelianto nuomone, daug svarbesnė už tą formalią aplinkybę, kad ginčijama sutartis sudaryta Kaliningrade.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo bylos teismingumo klausimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalys 2009 m. vasario 2 d. pasirašė dalies RAB „Rondo“ įstatiniame kapitale nusavinimo sutartį (toliau - Sutartį) (b. l. 15-22). Ieškovas (pirkėjas) ginčija minėtą Sutartį, kaip nuostolingą įmonei ir jos kreditoriams (actio Pauliana). Sutarties 6.1-6.2 punktuose nustatyta, kad visi ginčai ar nesutarimai, kurie gali kilti tarp šalių dėl Sutarties, bus sprendžiami derybų būdu, o deryboms nepavykus – Kaliningrado m. teisme. Tai reiškia, kad bylos šalys nustatė sutartinį bylų, susijusių su Sutartimi dėl dalies RAB „Rondo“ įstatiniame kapitale nusavinimo, teismingumą. Kadangi ginčijamų materialinių santykių vienas subjektas (atsakovas) ir santykių objektas (atsakovo akcijos) yra užsienio valstybėje, vadinasi, byla yra susijusi su užsienio (tarptautiniu) elementu. Bylų su užsienio elementu teisminis priklausymas nustatomas atsižvelgiant ne į bendrąsias nacionalines teismingumo taisykles, įtvirtintas CPK VII dalies LIX skyriuje, o pagal tarptautinę dvišalę teisinės pagalbos sutartį.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad susitariančių šalių (atitinkamai Lietuvos Respublikos arba Rusijos Federacijos) teismai nagrinėja bylas esant raštiškam šalių susitarimui (sutartinis teismingumas). Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.

Sudarius ginčijamą Sutartį pasikeitė vienos iš šalių teisinė padėtis – ieškovas įgijo nemokios (bankrutuojančios, likviduojamos) įmonės statusą. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įstatymų leidėjas, priimdamas specialų įstatymą, kuris reglamentuotų bankroto teisinius santykius, kartu nustatė ir specialią tvarką, pagal kurią turi būti keliamos bei nagrinėjamos bankroto bylos ir bankroto administratoriaus, ginant nemokios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, inicijuojamos bylos. Pagal bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę bankroto bylas nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 4 p.). ĮBĮ 5 straipsnio 3 dalyje konkretizuota, kad tokias byla nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas (teritorinis teismingumas). Siekis kuo operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti ginčus, susijusius su įmonės bankroto teisiniais santykiais, suponavo apėmimo principą, kuris lemia, kad visos su bankroto teisiniais santykiais susijusios bylos turėtų būti nagrinėjamos arba bankroto byloje, arba teisme, nagrinėjančiame bankroto bylą (t. y. tame pačiame apygardos teisme). Tokia išvada išplaukia iš ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto, 14 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 4 dalies nuostatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. J. A. H. M. B. v. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir BUAB „BST Baltic“, bylos Nr. 2-1670/2011).

Specialios teisės normos turi prioritetą prieš bendrąsias taisykles (lot. lex speciali derogat generali), tiek dispozityvias, tiek imperatyvias, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumą, turėjo tai įvertinti. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinį įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir/ar galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Į ieškovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą – Kauno apygardos teismą (b. l. 12) ieškovas ir kreipėsi.

Apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“, nepagrįsti. Rusijos Federacija, skirtingai nei Lietuvos Respublika, nėra viena iš Europos Sąjungos valstybių narių, todėl Rusijos Federacijos subjektų santykiuose su kitais subjektais minėtas Tarybos reglamentas netaikytinas. Be to, normos, reglamentuojančios ginčo materialiniams teisiniam santykiams taikytiną teisę (kolizinės normos) (pvz.., dvišalės sutarties 38 str.), neturi įtakos sprendžiant procesinius (pvz., jurisdikcijos) klausimus.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė Senato nutarimo 14 punktą Atkreiptinas dėmesys, kad Senato nutarimai yra metodinė medžiaga, o teismai, aiškindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus nutartyse, priimtose nagrinėjant bylą kasacine tvarka (CPK 4 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011 ir kt.). Šie skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, kuriuos teismas turėtų analizuoti (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 331 str. 4 d. 4 p.).

Kiti skundo argumentai nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, netinkamas taikė teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d.), o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas priimti (nepriimti) ieškinį ir iškelti (atsisakyti iškelti) bylą (CPK 137 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas