Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2015-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-174/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
1A-119-174/2015
Teisminio proceso Nr.
1-29-1-00095-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Raimonda Pauparienė Baudž. byla Nr. 1A-119-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-29-1-00095-2014-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUtartis

Lietuvos respublikos vardu

2015 m. vasario 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,nuteistajam M. P.,nuteistojo gynėjui advokatui J. K. (J. K.),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 27 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta nekeisti.

Daiktinį įrodymą – betono gabalą, saugomą Tauragės AVPK, pagal kvitą B, serija BBB Nr. 0039965, nuspręsta sunaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 30 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Pagėgiai, išdaužęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės durų lango stiklą, įsibrovė į patalpas ir pagrobė 3 vnt. bendros 71,52 litų vertės 0,7 litro talpos butelių degtinės „Lithuania auksinė‘ (vieno butelio vertė 23,84 Lt), 2 vnt. bendros 35,36 litų vertės 0,5 litro talpos butelių degtinės „Lithuania auksinė‘ (vieno butelio vertė 17,68 Lt), 2 vnt. bendros 65,78 litų vertės 1 litro talpos butelių degtinės „Lithuania originali“ (vieno butelio vertė 32,89 Lt), 2 vnt. bendros 45,96 litų vertės 0,7 litro talpos butelių degtinės „Lithuania originali“ (vieno butelio vertė 22,98 Lt), 5 vnt. bendros 94,20 litų vertės 0,5 litro talpos butelių degtinės „Dudka“ (vieno butelio vertė 18,84 Lt), 6vnt. bendros 95,70 litų vertės 0,5 litro talpos butelius degtinės „Svajek“ (vieno butelio vertė 15,95 Lt), tuo UAB „Dalia“ padarydamas 408,52 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo pobūdį bei į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, nuteistasis M. P. prašo iškviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą, nes nori atsiprašyti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas J. K. prašo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistasis M. P. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolat, anksčiau septynis kartus buvo teistas, iš jų ne kartą už analogiškų, tik skirtingos apimties nusikaltimų nuosavybei padarymą, baustas administracine tvarka, tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Tai rodo, kad M. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl pirmosios instancijos teismas už naują nusikalstamą veiką skirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas M. P. už tyčinį savanaudišką nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad M. P. anksčiau baustas administracine tvarka, yra recidyvistas. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį M. P. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. P., kaip recidyvistui, griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam M. P. už nusikalstamą veiką paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. M. P. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad jis nori atsiprašyti nukentėjusiosios ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą vertintina kaip siekis sušvelninti teisinę padėtį, bet ne pagrindas sumažinti bausmę, juolab, kad tai jis galėjo padaryti ir anksčiau.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. P., kaip recidyvistui, už tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą paskirta mažesnės nei jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijose numatytas bausmės vidurkis bausmė yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytai veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, taip pat nuteistojo asmenybė (recidyvistas) akivaizdžiai neduoda pagrindo paskirti švelnesnę bausmę apeliantui.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes M. P. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Nuosprendyje pateikti bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam M. P. gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, šioje byloje nenustatė. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės parinkimo pagrįstumu. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Eduardas MaškevičiusDalius Jocys