Utenos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Rimanto Jurkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04234-17 metu surinkta medžiaga, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėjui, R. Š. IĮ, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2017 m. sausio 27 d., apie 21.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilusio konflikto metu, sudavė ne mažiau 5 smūgius kumščiais sutuoktinei J. Š. į galvos sritį, kairiąją ranką, taip dėl kaktos kairės pusės, kairės akies vokų ir kairio dilbio kraujosruvų padarė nukentėjusiajai J. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais savo veiksmais sukėlė išgąstį nukentėjusiajam mažamečiui sūnui G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m.

Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-01-27 vakare, po 19.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su žmona J. Š. ir dviem mažamečiais vaikais G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., šiek tiek išgėrė degtinės. Vakaro metu sūnus G.Š. gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių, gal snūduriavo. Dukra norėjo atsigulti į tą pačią lovą prie G.Š., kambaryje prie televizoriaus. Sūnus gulėjo užėmęs visą lovą, todėl norėjo jį šiek tiek patraukti, kad būtų vietos atsigulti ir dukrai. Kai G.Š. norėjo gražiai pastumti, jis piktybiškai nenorėjo pasitraukti ir leisti į lovą paguldyti V.Š. Tada dar gražiai paprašė G.Š., kad šis būtų geras ir priimtų į lovą sesę, o jei ne, tai tuomet miegoti lai eina į kitą kambarį. Sūnus piktybiškai nereagavo į jo pastabas, todėl tarp jo ir G.Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu paėmė sūnui, gulinčiam nugara ant lovos, ties krūtine už drabužių ir ištempė jį iš lovos, jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo, tačiau tempiant iš lovos už drabužių įplyšo megztinis ties susiuvimu iš priekio. Sūnus pradėjo šaukti ant jo, kad jis turės jam nupirkti kitą megztinį. Sūnus paauglys, todėl dažnai maištauja ir jo neklauso. Sutuoktinė sūnų visuomet užstoja ir jį pateisina. 2017-01-27, apie 21.45 val., namų virtuvėje kilo žodinis konfliktas su sutuoktine J. Š. Jai einant į vonią, nesusivaldęs ir įsikarščiavęs sudavė sutuoktinei apie 5 smūgius abiejų rankų kumščiais į galvos sritį. Ji pradėjo šaukti, bandė dengtis nuo smūgių. Smūgius sudavė iškart vieną po kito, ir nieko nesakęs nuėjo į kambarį. Kadangi buvo susijaudinęs, tikslesnių aplinkybių papasakoti negali. Tiksliai nepamena, kur tuo metu buvo vaikai, vėliau jie sakė, kad konflikto nematė, tik G.Š. girdėjo barnį ir liepė motinai iškviesti policiją. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, supranta, kad tokiu elgesiu ne tik sukėlė žmonai fizinį skausmą, bet ir išgąsdino sūnų. Atsiprašė sutuoktinės ir vaikų, pažadėjo ateityje daugiau taip nesielgti, susitaikė su šeima (b. l. 43-44, 47-48).

Kaltinimas R. Š. grindžiamas ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. Š. yra susituokę 13 m. 2017-01-27, nuo 19.30 val., ji su sūnumi buvo namuose. Grįžęs iš WINTER RALLY varžybų su dukra ir sūnumi vyras užsidarė kambaryje. Vyras žiūrėjo televizorių, sūnus gulėjo lovoje, buvo ką tik pabudęs, dukra sėdėjo ant lovos. Tada su vaikais ėjo vakarieniauti, vyras vakarienės atsisakė, sakė esąs nealkanas. Apie 21.00 val. išėjo į lauką, šeima liko namuose. Greitai grįžusi pamatė sūnų sėdintį virtuvėje ant kėdės, jis buvo apsiašarojęs. Paklausė jo, kas atsitiko. Sūnus pasakė, kad tėtis suplėšė jo džemperį. Garsiai pasakė sūnui, kad girdėtų vyras: „tai nieko, nupirks naują“. Daugiau sūnaus apie tai neklausinėjo, jis liko sėdėti virtuvėje, vyras grįžo į kambarį. Būdama virtuvėje girdėjo, kaip jis pradėjo priekaištauti, neva sūnus 2017-01-21 sužalojo savo seserį. Vaikai buvo virtuvėje, vyras savo kambaryje garsiai šnekėjo, kad visi girdėtų. Ji vėl išėjo į lauką, netrukus išgirdo sūnaus ir vyro balsus, jie ginčijosi. Po kelių minučių grįžusi pamatė, kad vyras įsikarščiavęs, atrodė susinervinęs, neramus. Tai pamačiusi pasikvietė vaikus į virtuvę, nieko nelaukusi paskambino anytai, norėjo pasiguosti dėl vyro elgesio. Kalbantis telefonu, jai einant iš virtuvės į vonios kambarį, pajuto apie 5 smūgius kumščiu į galvos sritį. Vyras smūgiavo iš nugaros, kuria ranka jis sudavė smūgius, nematė, buvo nusisukusi. Tai jai buvo labai netikėta, nematė ir negirdėjo, kaip vyras prisiartino, ji dengėsi galvą rankomis. Nuo smūgių nepargriuvo, atsisukusi vyro prie savęs nebematė, jis buvo grįžęs į kambarį. Suduodamas smūgius vyras nieko nesakė, ji taip pat jam nieko nesakė, patyrė šoką. Vaikai konflikto nematė, jie abu buvo virtuvėje, tačiau verkti nepradėjo, išgąsdinti nebuvo. Kodėl vyras smurtavo, paaiškinti negali, tai pirmas kartas, kada jis sukelia jai fizinį skausmą. Tada ji vėl išėjo į lauką, išgirdo, kad vyras su sūnumi vėl aiškinasi tą pačią situaciją, sūnus sakė: „ne, aš nieko nedariau“. Įėjusi į namus pamatė, kaip sūnus laiko virtuvės duris suėmęs už rankenos, kad tėtis neįeitų. Tada ji paėmė už rankenos vietoje sūnaus ir toliau laikė duris, vyras bandė jas atidaryti ir patekti į virtuvę. Tai truko apie minutę-dvi laiko. Pasisukus į vaikus, sūnus jai pasakė, kad kviestų policiją. Tada paskambino greituoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtaujantį sutuoktinį. Policiją kvietė ne dėl savęs, o dėl vaikų saugumo. Kaip buvo suplėšytas sūnaus megztinis, nežino, šito nematė ir sūnus jai nepasakojo, prie kokių aplinkybių vyras tai padarė. Po patirto smurto jaučia skausmus galvos srityje - kairiame smilkinyje, kairėje akyje, dešinėje galvos pusėje. Dengiantis nuo smūgių rankomis, vyras pataikė jai į kairę ranką ir ją užgavo. Kai po šio įvykio kalbėjosi su vaikais, jie sakė, kad tėtis prieš juos fizinio smurto nenaudojo, visas konfliktas kilo dėl vaikų tarpusavio žaidimų, kurio metu užsigavo jų dukra. Vyras dėl to kaltina sūnų, nors jis pats matė, kad dukra užsigavo pati. Šio įvykio metu nukentėjo tik fiziškai, nei turtinė, nei moralinė žala jai nepadaryta, todėl pretenzijų vyrui neturi ir civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 11, 13-14).

2017-02-10 pas Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją Vilmą Stukaitę buvo apklaustas mažametis G. Š., kuris parodė, kad dėl to, jog jam išdykaujant su seserimi tėtis R. Š. liepė jam lipti iš lovos, šis jo nepaklausė ir tėtis suplėšė jo megztinį, tačiau fizinio skausmo nejuto, jis jautėsi nemaloniai, bet jam neskaudėjo. Girdėjo triukšmą, suprato, kad tėtis konfliktuoja su mama, ji rėkė, tačiau muštynių nematė (b. l. 33-34).

2017-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. Š. padaryti sužalojimai: kaktos kairės pusės, kairės akies vokų ir kairio dilbio kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais ir priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 17).

2017-01-27 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, nerasta (b. l. 6-8).

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. Š., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją J. Š., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl šios baudžiamosios bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68).

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. Š. taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, neteistas (b. l. 64), administracine tvarka nebaustas (b. l. 85), priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas (b. l. 55), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b. l. 57), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam bausmę – viešuosius darbus (BK 46 str.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (b. l. 51), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam viešuosius darbus šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam viešuosius darbus keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-27, 22.15 val. iki 2017-01-27, 17.00 val.

Nuteistajam R. Š. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.