- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- AN2-241-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01003-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas 2020 m. rugpjūčio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. R. už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 1 d., 03.23 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šie M. R. veiksmai kvalifikuoti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 31-ANR_N-2688-2020 M. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino M. R. skundo ir policijos 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą nutarė palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį ir pakeisti policijos 2020 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą – vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo ir sumažinti paskirtos baudos dydį.
4.1. Mano, jog yra sąlygos ir pagrindai švelninti jo administracinę atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pagrindu. Jo padarytas administracinis nusižengimas savo pavojingumu tam tikrais atvejais gali būti netgi mažiau pavojingas nei kiti administraciniai nusižengimai, pavyzdžiui, ėjimas per pėsčiųjų perėją, nepasižiūrėjus į kairę ir dešinę puses. Remdamasis kasacinio teismo nutartyje Nr. 2AT-4-2014 pateiktu išaiškinimu, jog aktualios teisės normos esmė yra „<..>užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą)“, teigia, jog teisę vairuoti transporto priemonę turi jau gana ilgą laiką, važiavo mieste ir leistino 50 km/h važiavimo greičio neviršijo, be to, važiavo vietovėje, kurioje dirba, gyvena, o tai reiškia, kad jam žinomos eismo sąlygos šiame kelyje. Be to, kitų administracinių nusižengimų apeliantas nepadarė, važiavo su įjungtomis šviesomis, techninius reikalavimus atitinkančiu automobiliu. Nusižengimą padarė nakties metu, kai eismas gatvėse yra minimalus ir tuo metu kitų automobilių, nei pėsčiųjų nebuvo ir nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Visa tai mažina aktualaus nusižengimo pavojingumą ir rodo, kad jis jį padarė visiškai atsitiktinai. Skeptiško ar antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas neturi ir nėra padaręs analogiško teisės pažeidimo anksčiau. Dėl nusižengimo jaučia bei patyrė gėdą prieš aplinkinius, nes nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Todėl švelnesnė nuobauda, apelianto manymu, būtų pakankama jo perauklėjimo priemonė.
4.2. Nurodo, jog yra doras pilietis, mylintis savo šeimą ir artimuosius, dirbantis ir išlaikantis sunkiai sergančią sutuoktinę, mamą, nepilnametį vaiką. Šios aplinkybės tik teigiamai charakterizuoja jo bruožus: dirba, kad gautų pajamų mokesčiams sumokėti, vaikui išlaikyti, slaugyti ir rūpintis sutuoktine, teikti materialinę pagalbą mamai. Nuolat turi padėti žmonai nuvykti ir grįžti iš gydymo įstaigų, o vykti visuomeniniu transportu ar taksi yra sudėtinga bei nesaugu dėl COVID-19 grėsmės šalyje. Be to, planuoja vykti į Vokietiją, pas žmoną operavusius gydytojus, todėl netekus teisės vairuoti, šių būtinų ir reikalingų planų įgyvendinimas taptų neįmanomas. Mama gyvena sodyboje Šilutėje, jis nuolat jai padeda. Netekęs teisės vairuoti padėti pensininkei mamai negalės, nes nuvykti visuomeniniu transportu į Šilutę taip dažnai nebeturės galimybės. Apelianto valdomos bendrovės darbas yra susijęs su prekyba tam tikromis transporto priemonėmis, jų aptarnavimu, remontu, detalių tiekimu ir pan. Bendrovėje dirba nedaug žmonių, o vairuotojų, kurie vežiotų kitus darbuotojus, bendrovėje nėra. Praradęs teisę vairuoti, praras galimybę dirbti ir uždirbti pajamų pragyvenimui.
4.3. Apylinkės teismas neįvertino, jog egzistuoja dvi apelianto administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai) ir nėra sunkinančių. g sutuoktinei operacija buvo atliekama Vokietijoje, onkologijos klinikoje. Tiesiog išvakarėse nuvyko susitikti su kolegomis, pasikalbėti, nusiraminti ir bendraujant išgėrė alkoholinių gėrimų. Tačiau, galimai dėl pervargimo ir susiklosčiusios situacijos, užsibuvo susitikime, todėl nusprendė važiuoti į namus automobiliu, nes nesijautė negalėsiantis vairuoti. Tokį savo poelgį vertina kaip didžiulę klaidą ir labai gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Vairuotojo pažymėjimas iš apelianto yra paimtas nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o tai taip pat leido jam suprasti savo veiksmų pavojingumą ir pajusti neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Nurodo, jog apelianto motyvai, jog jis pripažįsta kaltę ir gailisi padaręs tokį nusižengimą, augina mažametį sūnų, jo žmona serga onkologine liga, teisė vairuoti reikalinga susisiekimui, darbinės veiklos vykdymui bei rūpinimuisi artimaisiais, nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties ir policijos nutarimo bei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažeidėjui. Apeliantui skirta nuobauda – minimali bauda ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones poveikio priemonė, yra individualizuota tinkamai ir pasieks jai keliamus tikslus. Naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarties nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Mažesnės ar švelnesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos prasme, yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė ar švelnesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus nusižengimo padarymą nuobauda ar administracinio poveikio priemonė negali būti skiriama. Taigi išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
6. Priešingai nei teigia apeliantas, jo padarytas administracinis nusižengimas – vairavimas neblaiviu padidinto pavojingumo šaltinio mieste yra šiurkštus ir tikrai didesnio pavojingumo laipsnio, nei pėsčiojo, kuris pažeisdamas taisykles kerta perėją. Nusižengimo padarymo vieta – H. Manto gatvė, t. y. viena iš judriausių Klaipėdos miesto gatvių, todėl net nakties metas nėra ta aplinkybė, kuri savaime eliminuoja bet kokį, juolab, neblaivaus asmens vairuojamo automobilio kontaktą su kitu eismo dalyviu. Kitos apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog jis važiavo su įjungtomis šviesomis, techninius reikalavimus atitinkančiu automobiliu, neviršijo važiavimo greičio, važiavo jam žinomu keliu ir dėl tokio važiavimo nekilo pasekmių, taip pat savaime nešalina apelianto padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.
7. Remdamasis kasacinio teismo nutartyje Nr. 2AT-4-2014 pateiktu išaiškinimu, apeliantas nutyli, jog toje byloje faktinės aplinkybės nėra analogiškos aktualiam kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejui. Toje byloje automobilį vairavęs asmuo buvo nubaustas už tai, kad nakties metu, Vilniuje vairavo automobilį „Mazda 6“ būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 promilės girtumas). Pastarojo apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo, kuriuo jam buvo skirta už tokį pažeidimą 1 000 Lt dydžio bauda (pažeidimas padarytas 2013 m. vasario 23 d.) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, apygardos teismo buvo atmestas. Kasacinis teismas pareiškėjo prašymą pakeisti ar panaikinti minėtų teismų sprendimus atmetė. Be to, nurodytoje kasacinėje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčijo policijos patikrinimo, kurio metu jam buvo nustatytas lengvas girtumas, rezultatus, o jokių argumentų dėl mažesnės ar švelnesnės nuobaudos jam skyrimo neteikė, o apskritai prašė administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
8. Apelianto nurodomos šeiminės, rūpinimosi žmonos sveikata, pagalbos mamai teikimo aplinkybės, jo darbo pobūdis, materialinių-finansinių nuostolių perspektyvos netekus teisės vairuoti, taip pat nesudaro pagrindo jas vertinti kaip išskirtines ANK 34 straipsnio 6 dalies normos prasme. Apeliantas neįvertina to, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki aptariamo administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, apeliantas privalėjo numatyti tokio veikimo galimas neigiamas pasekmes tiek jo, tiek artimų žmonių gyvenimo kokybei. Galiausiai apelianto teiginiai, jog liko neįvertintos dvi jo administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių, yra nepagrįsti, nes būtent šios aplinkybės ir įvertintos policijos parenkant jam vos minimalią sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytą baudą ir kartu skiriant minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Beje, ANK 422 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
9. Kritiškai vertinama apelianto pozicija, jog nagrinėjamas vairavimo neblaiviu atvejis tėra atsitiktinis ir nėra šiurkštus. Byloje neginčijamai nustatyta ir įrodyta, jog apeliantas vairavo automobilį kai jam nustatytas net 1,37 promilių neblaivumas (girtumas). Toks neblaivumas yra itin artimas baudžiamajai atsakomybei taikyti aktualios 1,51 promilių ribos (Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnis). Todėl apelianto argumentai dėl neva atsitiktinio nusižengimo pobūdžio, atmestini kaip bandymas sumenkinti šiurkštaus elgesio kelyje pavojingumą. Toks apelianto elgesys kelyje parodo, kad jis stokoja atsakingumo, elgiasi lengvabūdiškai ir kartu pavojingai. Apeliantas sureikšmindamas savo vairavimo patirtį, nutyli, jog 2020 m. jau yra baustas du kartus (suko į kairę pusę pažeisdamas ištisinės kelio ženklinimo reikalavimus; pažeidė nurodomojo kelio ženklo Nr. 540 reikalavimus; baudos nesumokėtos), 2019 m. – tris kartus (automagistralėje viršijo leistina važiavimo greitį 22 km/h; viršijo leistiną važiavimo greitį gyvenvietėje 14 km/h; vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu; skirtos baudos sumokėtos) (b. l. 33-36). Taigi apeliantas nėra drausmingas ir pavyzdingas vairuotojas. Aplinkybė, jog jis nusprendė vairuoti automobilį iš karto po to, kai baigė naktį su draugais vartoti alkoholį, tikrai neleidžia patikėti jo deklaruojamais išgyvenimais dėl žmonos onkologinės ligos bei jo kaip sutuoktinio ir vaiko tėvo nuoširdumu bei sąžiningumu. Anksčiau paskirtos nuobaudos apelianto nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, neturi poveikio jo elgesiui ir rodo neatsakingą jo požiūrį į įstatymus ir visuomenės saugumą.
10. Apeliantas nuobaudos vykdymo metu objektyviai patirs nepatogumų, tačiau tai yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, būtina nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.