Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, 11 klasių išsilavinimo, teistas:

1) 2002-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2002-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2004-08-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d., 8 p., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;

4) 2006-09-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;

5) 2011-02-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2011-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

7) 2011-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. tyčia nužudė žmogų: 2011 m. nuo vasario 9 d. 17 val. 15 min. iki vasario 10 d. 15 val. 54 min., būdamas girtas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas V. V., iš jų ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Dėl dviejų smūgių į galvą V. V. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas, tai sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, taip nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to išsivysčius trauminei sunkios formos smegenų ligai, difuzinei smegenų komocijai, pasireiškusiai aksono pažeidimo klinika, V. V. 2011 m. gegužės 5 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad virtuvėje kartu su V. V., V. B. ir savo broliu A. gėrė alų. Pamatė, kad tarp V. B. ir V. V. kilo konfliktas, V. B. porą smūgių sudavė V. V. į veidą, jis norėdamas juos apraminti sudavė V. B. į krūtinę. V. B. supykęs išėjo namo. Dar bandė vytis, bet jis nebeatėjo. Po to toliau gėrė su V. ir jis priekaištavo dėl V. B. suduoto smūgio, dėl cigarečių, todėl jie susiginčijo. Sudavė kelis smūgius V. V. į galvą, nukrito ant žemės, vartėsi, dar spyrė V. V. į ranką. V. V. atsikėlė, atsisėdo prie spintelės, o jis nuėjo į kambarį. Po grumtynių alaus „bambalį“ buvo padėjęs ant spintelės, o V. V. siekė to butelio ir dar nukrito. Jis nuėjo miegoti, o ryte V. V. gulėjo verandoje. Jį pradėjo judinti, kelti. Jis kažką nerišliai tarė ir nesikėlė. Pagalvojo, kad miega, tai paėmęs antklodę jį užklojo. Su sugyventine nuvažiavo į paštą, pasiėmė pinigų, dar užsuko į parduotuvę ir grįžo apie 15 val. V. V. kėlė, bet jis nesikėlė, iškvietė greitąją pagalbą.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad ji yra mirusiojo V. V. sesuo. Paskutinį kartą brolį matė sausio mėnesį, kai jis buvo išleistas iš pataisos namų ir buvo atvažiavęs pas mamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Su broliu nebuvo labai didelio bendravimo. Šių metų vasario 15 d. iš V. B. sužinojo, kad brolis yra ligoninėje. Brolį palaidojo ji ir laidotuvės kainavo 2830 Lt. Neturtinės žalos parašo priteisti 30000 Lt.

Liudytoja A. V. D. (med. felčerė) parodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini), ten juos pasitiko jaunuolis ir sakė, jog grįžo iš miesto, o verandoje guli sumuštas vaikinas. Verandoje, po stalu, rado gulintį vaikiną, kuris jau buvo komos būsenos. Tas vaikinas, kuris juos pasitiko, sakė, kad jo nepažįsta ir grįžęs iš miesto jį surado. Dar sakė, kad gėrė su motina, kuri yra antrame aukšte. Dar buvo kažkokia mergina, ji sakė, kad to vaikino nepažįsta, bet jis labai blogas.

Nukentėjusysis buvo neblaivus, nes jautėsi alkoholio kvapas.

Liudytojas V. B. parodė, kad vakare gėrė alų K. namuose. Be jo, buvo V. V., A. K., A. K., D. K. ir D. L., bet ji alaus negėrė, nes turėjo mažą vaiką. Su V. jis nekonfliktavo, nes tarp jų santykiai buvo puikūs. V. V. jis nesudavė. Iš buto pasišalino, kai gavo smūgį į galvą, bet dėl ko, negali pasakyti, nes buvo stipriai girtas. Jam smūgį į galvą sudavė kažkuris iš K. Išėjęs iš to buto laukė V. V., bet jis neišėjo. A. K. buvo sutikęs jau po to, jis klausė, kaip laikosi V., sakė, kad guli ligoninėje ir komoje. A. K. siūlė policijai pasakyti, kad kartu su V. V. išėjo iš jų sveiki, o po to V. grįžo pas juos jau sumuštas.

Liudytoja D. L. parodė, kad su A. K. kartu gyvena apie 2 metus, turi bendrą vaiką. A. K., V. B., V. V. susitiko prie „Maxima“ parduotuvės ir visi parvažiavo į namus. Jau buvo vakaras, apie 19–20 val., jie atsisėdo virtuvėje ir gėrė alų. Ji tuo tarpu su vaiku buvo kambaryje. A. K. pasiėmė šuniuką ir išėjo prie jūros. Negirdėjo, apie ką jie kalbėjosi, buvo užėjusi į virtuvę, vyrai gėrė alų ir nesistumdė. Tuo metu kaip tik V. B. ruošėsi išeiti. Ryte ji atsikėlė, pamaitino vaiką, tada verandoje pamatė gulintį V. V. ir apie tai pasakė A. K., nes jis dar miegojo. Tada su A. K. iškvietė greitąją.

Kaltinamasis A. K. pripažįsta, kad sudavė V. V. keletą smūgių į galvą ir kitas kūno vietas, bet mano, kad nukentėjusysis mirė ne nuo jo suduotų smūgių, be to, nurodo, jog ir V. B. smogė nukentėjusiajam. Kaip jau buvo minėta, liudytojas pareiškė, jog įvykus konfliktui, A. K. kelis kartus jam smogė, dėl to V. B. pasišalino iš patalpos, kurioje buvo girtaujama. Pastarąją aplinkybę patvirtino liudytoja D. L., be kita ko, ji jokio konflikto būdama gretimame kambaryje negirdėjo. V. B. dar nurodė, kad vėliau A. K. prašė nepasakoti policijai apie sumušimą bei įvykusį konfliktą, taigi A. K., įkalbinėdamas V. B. bandė išvengti gresiančios atsakomybės. Netikėti V. B. parodymais nėra pagrindo, juo labiau pats kaltinamasis nėra visai nuoseklus, antai apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad sudavė net daugiau smūgių V. V. (t. 2,b. l.102–105). Kaip nustatyta specialisto išvada (b. l. 33–34, t. 1), visi nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai buvo vienodo senumo, padaryti prieš nepilną savaitę iki objektyvios apžiūros. Taip pat specialistas savo išvadoje nurodė, kad galvoje sužalojimai atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietais daiktais, tikėtina, kad sudavus daugybinius smūgius, o dešinės pusės sužalojimas atsirado nuo tiesioginio trauminio slystamojo poveikio. Teismo posėdžio metu ekspertas R. P. paaiškino, jog kaltinamojo keliama versija, jog sužalojimai galvoje galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant, yra atmestina: griūnant nustatyti sužalojimai galvoje negalėjo atsirasti. Papildomoje specialisto išvadoje konstatuota, kad mirtis buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su anksčiau patirta trauma (b. l. 42–43, t.1). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ne kas kitas, o kaltinamasis A. K. sudavė visus specialisto išvadoje nurodytus smūgius, tiek į kitas kūno vietas, tiek V. V. į galvą, nuo kurių nukentėjusysis vėliau ligoninėje mirė.

Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu, atsiradus padariniams, t. y. mirus nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas neatsitiktinis kaltinamojo veikos padarinys. Nužudymo sudėčiai visai reikšmės neturi, po kiek laiko nuo veikos padarymo nukentėjusysis mirė, svarbu, kad tai įvyko dėl kaltininko veikos. Nukentėjusysis mirė po kelių mėnesių, tačiau mirties priežastis buvo nuo A. K. suduotų smūgių patirta sunki galvos trauma. A. K. po V. V. padarytų sužalojimų, matydamas pastarąjį gulintį be jokių gyvybės ženklų, nejudantį, nesidomėjo pastarojo sveikatos būkle. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius, buvo abejingas V. V. gyvybės atėmimui. A. K. nužudydamas V. V. veikė netiesiogine tyčia, nes smūgiuodamas kumščiais kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad atims gyvybę ir jei jos nenorėjo atimti, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamojo veika atitinka tyčinį nužudymą, kvalifikuojamą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Nukentėjusioji V. B. pareiškė 2830 Lt civilinį ieškinį, prašydama atlyginti laidojimo išlaidas. Laidojimo išlaidos yra realios, netgi kuklios, jas turi atlyginti kaltas asmuo – A. K. (CK 6.263 str., 6.291 str.).

Nukentėjusioji prašo priteisti ir 30000 Lt, prašydama atlyginti ir neturtinę žalą. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis A. K.. Tačiau teismas mažina atlygintinos neturtinės žalos dydį, kadangi ir pats V. V. elgėsi ne visai tinkamai: jis, norėdamas girtauti, nuėjo pas mažai pažįstamus asmenis, nukentėjusiosios ir jos anksčiau teisto brolio nesiejo tamprūs ryšiai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mažina priteistino civilinio ieškinio dydį ir iš A. K. priteisia 20000 Lt.

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.), todėl tenkinamas Valstybinių ligonių kasų civilinis ieškinys dėl V. V. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiuos nuostolius turi atlyginti dėl nužudymo kaltas asmuo – A. K..

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam būtina atsižvelgti į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius. A. K. praeityje ne kartą teistas, nuolat daro nusikaltimus, pasižyminčius smurto panaudojimu, todėl jam skirtina ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr.X-1233 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. nustatyta tvarka paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2011 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyti A. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymą, kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. kovo 7 d. Be to, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2011 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir tuo pačiu nuosprendžiu subendrintą su 2011 m. vasario 14 d. ir 2011 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais bausmę.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš A. K. priteisti nukentėjusiajai V. B. 2830 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš A. K. priteisti Valstybinei ligonių kasai 14682,58 Lt už V. V. gydymą.

Daiktinius įrodymus – V. V. džinsines kelnes, kojines, sportinius batelius, apatinius marškinėlius, sportinį džemperį, odinį diržą, sportinį švarkelį, saugomus Klaipėdos m. 1PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje pagal 2011-02-15 kvitą Nr. 0008858 – sunaikinti.

Prie bylos pridėtą kompiuterinį diską su GMP kvietimo įrašu grąžinti Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.