- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-848-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Marijonas Greičius, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. O., Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-35-763/2010 pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys E. O., Švenčionių rajono 1-ojo notarų biuro notarė M. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas R. B. 2009-06-19 pateikė teismui pareiškimą, kurį 2009-07-23 patikslino, prašydamas pratęsti R. B. LR CK 5.50 str. nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti, nes šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties – nežinojimo apie testamento egzistavimą. Nurodė, kad 2004-08-28 mirė V. D.. Po jos mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė R. B., o jo brolis E. O. priėmė palikimą, kaip įstatyminis įpėdinis, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. 2008-02-20 Švenčionių rajono 1 notarų biuras informavo R. B., kad jis, kaip įstatyminis įpėdinis, yra praleidęs terminą palikimui priimti. 2008-03-04 pareiškimu R. B. kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą, likusį po V. D. mirties. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-473-405/2008, liudytoja G. G. parodė, jog jai yra žinoma, kad V. D. yra sakiusi, kad testamentu savo turtą paliks R. B. ir E. O.. Po šios informacijos R. B. kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą, iš kur 2009-05-12 gavo V. D. testamento kopiją. 2009-05-15 pareiškėjas kreipėsi į Švenčionių rajono 1 notarų biurą, prašydamas užvesti paveldėjimo bylą pagal testamentą. 2009-05-21 raštu Nr. 47 notarė M. M. atsisakė užvesti paveldėjimo bylą ir nurodė, kad yra praleistas LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Pareiškėjas, kaip testamentinis įpėdinis, įstatymų nustatytą terminą praleido dėl to, kad nežinojo apie palikimo egzistavimą. Palikimą buvo priėmęs faktiniu valdymu ir šį faktą nustatinėjo teisme. R. B. į notarą, kaip testamentinis įpėdinis, nesikreipė dėl to, kad apie testamento egzistavimą nežinojo. Kadangi įpėdinis E. O. nesutinka su tuo, kad R. B. priimtų po V. D. mirties likusį palikimą, R. B. prašymas turi būti sprendžiamas teisme (LR CK 5.50 str., 5.57 str., LR CPK 78 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. O. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad su pateiktame pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pareiškėjo reikalavimu nesutinka. Pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl kurios jis praleido terminą palikimui priimti –nežinojimas apie tetos sudarytą testamentą – negali palikimo priėmimo termino metu turėti lemiamos įtakos įpėdinio veiksmams, priimant palikimą. Mirus pareiškėjo R. B. ir suinteresuoto asmens E. O. tetai V. D., pareiškėjas galėjo priimti palikimą ne tik kaip testamentinis įpėdinis, bet ir kaip įstatyminis. Priežastys, dėl kurių pareiškėjas, kaip įpėdinis, pagal įstatymą praleido terminą palikimui priimti, teismui nurodytos nebuvo. Pareiškėjas, kaip įpėdinis, savo valią turėjo išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti trimis būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą, arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą su pareiškimu dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl termino pratęsimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad svarbios priežastys nulėmė jo teisės neįgyvendinimą - palikimo priėmimą, t.y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti ir jo teisė dalyvauti paveldėjimo procese po jo tetos mirties buvo suvaržyta. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie testamentą, žinodamas apie tetos V. D. mirtį, nėra tinkamas pagrindas pratęsti terminą. Be to, pareiškėjas teigia, kad po tetos mirties jis faktiniu valdymu palikimą priėmė (LR CK 5.3 str., 5.50 str., 5.57 str.).
Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono 1 notarų biuro notarė M. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas R. B. pateikė teismui tik testamento kopiją, kurią gavo iš archyvo, bet nepateikė iš to paties archyvo pažymos, kad testamentas nebuvo pakeistas arba panaikintas (LR CK 5.50 str., 5.57 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010-03-22 nutartimi nutarė R. B. pareiškimo netenkinti, priteisti iš pareiškėjo R. B. į valstybės pajamas 75,05 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas R. B. ir suinteresuotas asmuo E. O. yra broliai (vienos motinos sūnūs). Jie abu yra 2004-08-28 mirusios V. D. sūnėnai (Civilinė byla Nr.2-15-405/2009, b.l. 5-11, 27-30, 65-67) ir jos penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Po V. D. mirties liko jai priklausantis gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas, dalyvaudamas tetos V. D. laidotuvėse, žinojo apie palikimo atsiradimą, žinojo, kad jis ir jo brolis yra paveldėtojai pagal įstatymą, nes teta savo vaikų neturėjo. Norėdamas priimti mirusiosios palikimą, jis privalėjo trijų mėnesių laikotarpyje kreiptis į notarą ir išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, tačiau nustatytu laiku to nepadarė. Esmine priežastimi, sutrukdžiusia jam laiku priimti palikimą, pareiškėjas laiko tai, kad nežinojo apie tetos testamentą, kuriuo teta savo turtą paliko jam ir broliui lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, kad dėl to, jog pareiškėjas nežinojo apie testamentą, jam palikimo priėmimas buvo objektyviai apsunkintas, juolab, kad jis teigia (kitoje byloje), kad tetos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti apie įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, nes su broliu E. O. bylinėjosi dėl motinos palikto turto priėmimo ir naudojosi teisininko paslaugomis, tačiau rūpintis mirusios tetos palikimo priėmimo reikalais pradėjo tik praėjus 4-5 metams po palikimo atsiradimo. Suinteresuotas asmuo E. O. laisva forma parašytame palikimo priėmimo pareiškime, nenurodęs brolio, kaip dar vieno įstatyminio paveldėtojo, nebuvo nesąžiningas jo atžvilgiu, nes įstatymai numato, kad priimti mirusiojo palikimą yra kiekvieno paveldėtojo teisė, bet ne pareiga. Suinteresuotas asmuo E. O. šia savo teise pasinaudojo, sudarydamas vienašalį sandorį, tai yra pareiškęs priimantis palikimą, o pareiškėjas R. B. per įstatymu nustatytą laikotarpį to nepadarė. Jo nurodytą nustatyto termino praleidimo priežastį - pareiškėjo nežinojimą apie egzistuojantį tetos testamentą teismas nelaiko svarbia, nes jis su broliu yra tos pačios – penktos eilės įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą ir nesant testamento tokiu atveju paveldi lygiomis dalimis. Aplinkybė, kad pareiškėjo teta V. D. neturėjo artimesnių įpėdinių už sūnėnus - R. B. ir E. O., buvo žinoma ir pareiškėjui, ir jo broliui, jos niekas neginčijo, todėl žinojimas apie testamentą, ar nežinojimas apie tai, šiuo atveju neturėjo esminės įtakos palikimo priėmimui (LR CK 5.11 str. 1 d.). Kitos termino praleidimo priežasties pareiškėjas nenurodė. R. B., nepraleisdamas nustatyto termino, turėjo galimybę išreikšti savo valią dėl tetos palikimo priėmimo, kreipdamasis į notarą tiesiogiai ar paštu, tačiau nei viena iš šių galimybių nepasinaudojo. Teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį mirusios tetos palikimo priėmimo laikotarpiu, taip pat atsižvelgė ir į individualias jo savybes - amžių, sveikatą, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, bei padarė išvadą, kad R. B., įgyvendindamas savo teises, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai (CPK 576 str.- 578 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas R. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-03-22 nutartį ir priimti naują nutartį pratęsti terminą palikimui pagal testamentą priimti, nes šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties – nežinojimo apie testamento egzistavimą. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo, nes teismas bylą nagrinėjo, neskirdamas palikimo priėmimo pagal įstatymą nuo palikimo priėmimo pagal testamentą. Prie nagrinėjamos bylos prijungta kita Švenčionių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-15-405/2009 pagal R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nebuvo paneigtas faktas, kad, kad mirus V. D. iš jai priklausančio gyvenamojo namo pareiškėjas paėmė siuvimo mašiną, stiklinę vazą, marmurinius drambliukus, fotonuotraukų albumą, tokiu būdu priimdamas palikimą faktiniu valdymu. Nurodytos bylos nagrinėjimo metu buvo gauta informacija apie V. D. testamento egzistavimą. Šį testamentą R. B. iš archyvo gavo 2009-05-12. R. B. valią priimti palikimą išreiškė faktiniu valdymu, o esant testamentui, E. O. ir R. B. gali paveldėti tik pagal testamentą (CK 5.2 str.). Dėl termino palikimui priimti pagal testamentą svarbi aplinkybė yra ta, kada pareiškėjas sužinojo apie testamento egzistavimą. Byloje įrodyta, kad testamentą R. B. gavo tik 2009-05-12 ir iki tol jis negalėjo veikti kaip testamentinis įpėdinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. O. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo apie tetos testamentą, negali būti pripažįstama svarbia, kadangi kaip įstatyminis paveldėtojas, kaip ir paveldėtojas pagal testamentą, savo valią priimti palikimą privalėjo pranešti notarui per 3 mėnesius. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, pateisinančių palikimo priėmimo termino praleidimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas pareiškimas dėl termino atnaujinimo. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, pratęsiant jį trims mėnesiams (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistą terminą atnaujinti. Teismas turi teisę pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. parodė, kad po tetos mirties iš jos namų pasiėmė siuvimo mašiną, stilinę vazą, marmurinius drambliukus ir fotonuotraukų albumą, o apie testamentą sužinojo tik teisminio nagrinėjimo metu iš liudytojos G. G. parodymų.
Suinteresuotas asmuo E. O. parodė, kad notarei padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo laisva forma ir nenurodė R. B., nes jis yra suaugęs žmogus ir pats turėjo suprasti, kur reikia kreiptis.
Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. G. parodė, kad abu broliai R. B. ir E. O. padėdavo prižiūrėti tetą, kiekvieną savaitę maisto atveždavo. Apie V. D. testamentą liudytoja žinojo, bet niekam nesakė, galvodama, kad abu broliai R. B. ir E. O. apie jį žino. Liudytoja V. P. parodė, kad padėjo V. D. redaguoti testamento tekstą palikimą sūnėnams padalijant po lygiai, kad V. D. vėliau pasakė, kad sutvarkė reikalus ir sūnėnams paliko turtą po lygiai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju palikimas atsirado 2004-08-30 mirus palikėjai V. D.. Tokiu būdu turtą po jos mirties turi teisę paveldėti palikėjos sūnėnai, kaip testamentiniai įpėdiniai, pagal 1994-12-06 testamentą.
Teisėjų kolegija, vertindama liudytojų G. G. ir V. P., neturinčių teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymus, konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs ir logiški, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi, darydama išvadą, kad V. D. mirties momentu nebuvo žinoma apie jos testamentą palikti abiems sūnėnams R. B. ir E. O. turtą lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad 2009-04-02 R. B. kreipėsi į Adutiškio seniūniją dėl V. D. testamento ir tik 2009-04-14 raštu iš Vilniaus apskrities archyvo R. B. gavo testamento kopiją. Ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo E. O. laisva forma parašytame palikimo priėmimo pareiškime nenurodė brolio R. B., kaip dar vieno galimo įpėdinio, parodo, kad dėl susiklosčiusių sudėtingų tarpusavio santykių tarp R. B. ir E. O., pastarasis nebuvo suinteresuotas operatyviai padėti broliui R. B. realizuoti paveldėjimo teises į tetos V. D. palikimą. Tokiu būdu susidarė tokia gyvenimiška situacija, kad pareiškėjas buvo priverstos kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti terminą palikimui priimti, jį pratęsiant.
Akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo E. O., prieštaraudamas pareiškėjo R. B. pareiškimui dėl termino atnaujinimo, elgiasi formaliai ir nesivadovauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais ir konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, bei paprotine teise gerbti velionės, surašiusios testamentą, valią. Juolab, kad velionės valia dėl palikimo tarp įpėdinių padalinimo buvo išreikšta vienodu būdu - abiems sūnėnams lygiomis dalimis, ir termino atnaujinimas nepažeidžia suinteresuoto asmens E. O. teisėtų interesų ir teisių, realizuojant velionės testamente išreikštą valią.
Teisėjų kolegija, vertindama termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgia nurodytas aplinkybes ir į susidariusią teisinę situaciją, taip pat į pareiškėjo teisinį neraštingumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, geros moralės požiūriu gerbti velionės valią, išreikštą testamentu, daro išvadą, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl nurodytų priežasčių, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažįsta svarbiomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo pareiškėjo testamento nuorašo gavimo 2009-04-14 raštu iš Vilniaus apskrities archyvo iki jo kreipimosi į teismą 2009-06-19 praėjo labai neilgas laiko tarpas, per kurį buvo rengiamas pareiškimas teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, atnaujinus praleistą terminą ir jį pratęsus. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas, jį pratęsiant. Termino prailginimas neturės įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui, nes apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas konkrečią situaciją, atsižvelgia į interesų pusiausvyrą, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir teisėtų lūkesčių principą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 5.2 str., 5.50 str., 5.57 str., LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 576 str. - 578 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį ir pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui R. B. terminą 2004 m. rugpjūčio 28 d. mirusios jo tetos V. D. palikimui priimti, pratęsiant šį terminą trims mėnesiams.