Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės D. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-494-277/2013 pagal kreditorės D. Š. skundą dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. B2-187-227/2013.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto priimtų nutarimų pagrįstumo ir termino apskųsti šiuos nutarimus taikymo.

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Kardera“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti N. M..

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. B2-2311-153/2011 pagal ieškovo E. B. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kardera“ perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Kardera“ kreditorių sąrašą bendrai 186 815,22 Lt sumai, dėl kurios dydžio ginčų nėra.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „Kardera“ bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto, likviduojant UAB „Kardera“ tenkinti patikslintus kreditorių reikalavimus 191 567, 75 Lt sumai.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė ieškovės D. Š. ieškinį atsakovams UAB „Borgalita“, BUAB „Kardera“, trečiajam asmeniui A. V., išvadą teikiančioms institucijoms Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valsybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, turtinės, neturtinės žalos priteisimo, tenkinti iš dalies, nutraukti tarp BUAB „Kardera“ ir D. Š. sudarytą 2002 m. gegužės 27 d. „Borga“ stogo dangos Polyester P30 „Colorcat“ pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą UAB „Kardera“ pasiimti savo lėšomis iš D. Š. namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), demontuotą stogo dangą per 10 dienų nuo ieškovės pranešimo apie galimybę pasiimti stogo dangą bei grąžinti D. Š. pagal sutartį sumokėtą 27 700 Lt sumą, priteisti iš BUAB „Kardera“ 25 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 90 Lt žyminio mokesčio, 1 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. Š., priteisti iš BUAB „Kardera“ 5 00 0 Lt išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą UAB “Borgalita” naudai, priteisti iš D. Š. 2 536 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB “Borgalita” naudai, kitoje dalyje ieškinį atmesti, patvirtinti D. Š. 56 140 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“, patvirtinti UAB “Borgalita” 5 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutarė Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį iš dalies pakeisti, priteistą D. Š. iš BUAB „Kardera“ 25 000 Lt turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 34 950 Lt, patvirtintą D. Š. 56 140 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“ padidinti iki 66 090 Lt, priteisti iš BUAB „Kardera“ UAB „Borgalita“ 2 770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, patvirtintą UAB „Borgalita“ 5 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Kardera“ padidinti iki 7 700 Lt, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorės D. Š. 66 090 Lt kreditorinį reikalavimą, kreditoriaus UAB „Borgalita“ – 10 400 Lt kreditorinį reikalavimą, leisti bankrutavusios UAB „Kardera“ administratoriui skirstyti ir išmokėti lėšas bankrutavusios UAB „Kardera“ kreditoriams.

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad bankrutavusios UAB Kardera“ veikla pasibaigė dėl bankroto, liko nepatenkinta bendra 284 212,94 Lt kreditorių finansinių reikalavimų suma.

Kreditorė D. Š. 2013 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo paduoti (jei jis praleistas); 2) panaikinti BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimus; 3) sušaukti BUAB „Kardera“ kreditorių susirinkimą, kuriame apsvarstyti klausimus dėl BUAB „Kardera“ administratorės N. M. ir BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto netinkamo darbo vykdant BUAB „Kardera“ bankroto procedūras.

Kreditorė nurodė, kad kreditorių komiteto nutarimai, kuriais patvirtinta administratorės ataskaita, administravimo išlaidų sąmata, nutarta įgalioti pasirašyti pavedimo sutartį patvirtintos sąmatos sumai, parduoti įmonės turtą, pažeidžia BUAB „Kardera“ kreditorių teises. Kreditorė pažymėjo, kad kreditorių teises taip pat pažeidžia kiti skundu ginčijami kreditorių komiteto nutarimai. Kreditorė nurodė, kad išsamius motyvus, kodėl kreditorių komiteto nutarimai yra nepagrįsti, galės pateikti tik gavusi papildomą informaciją iš BUAB „Kardera“ administratorės ir patvirtino, kad apie šiuos nutarimus sužinojo tik 2013 m. sausio 30 d, ką patvirtina spaudai ant administratorės siųstų vokų. Kreditorė mano, kad apskundimo termino nepraleido. Jeigu teismas manys, kad terminas praleistas, prašo jį atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė kreditorės D. Š. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų paduoti atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš spaudo ant voko matyti, kad kreditorė 2013 m. vasario 12 d. išsiuntė teismui skundą dėl skunde ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų, todėl praleido 14 dienų terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinės bylos Nr.B2-187-227/2013 duomenimis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 3 d. sustabdė lėšų iš BUAB „Kardera“ išmokėjimą kreditoriams iki įsiteisės Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditorės D. Š. 56 140 Lt finansinis reikalavimas. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė patvirtinti D. Š. 66 090 Lt finansinį reikalavimą, leisti administratoriui skirstyti ir išmokėti lėšas bankrutavusios UAB „Kardera“ kreditoriams.

Teismas konstatavo, jog kreditorė nuo 2012 m. lapkričio 21 d. įgijo kreditorės teises nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje, tarp kurių ir dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratorės informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, administratoriaus pakeitimo ir kt. (ĮBĮ 21 str.).

Teismas nustatė, kad kreditorė ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 23 d. sužinojo apie tai, jog ji yra BUAB „Kardera“ kreditorė, nes ji 2012 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad sumokėjo priteistas advokato pagalbos išlaidas UAB „Borgalita“ pagal Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų procesinius sprendimus.

Teismas konstatavo, kad kreditorė dar iki Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo žinojo koks konkretus asmuo administruoja BUAB „Kardera“, nes, pagal pareiškėjos D. Š. iškeltą ginčą administratorius atstovavo bankrutavusia įmonę ir administratorius kreditorę informavo tiek apie patvirtintą jos kreditorinį reikalavimą, tiek apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos.

Teismas nustatė, kad kreditorė skunde nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji, tapusi kreditore, iki sprendimo dėl LUAB „Kardera“ pabaigos kreipėsi į administratorę dėl jai rūpimos informacijos pateikimo, tačiau jai rūpimą informaciją administratorė atsisakė pateikti. Teismas pažymėjo, kad apie paskirtą 2013 m. sausio 25 d. rašytinį teismo posėdį dėl UAB „Kardera“ pabaigos administratorė informavo kreditorę 2013 m. sausio 16 d. registruota siunta. Kreditorė 2013 m. sausio 19 d. išsiuntė teismui nesutikimą - prieštaravimą, kad klausimas dėl likviduojamos UAB „Kardera“ pabaigos būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Dėl to D. Š., būdama nuo 2012 m. lapkričio 21 d. kreditore, turėjo teisę ir galimybę savalaikiai sužinoti visus kreditorių komiteto nutarimus ir savalaikiai juos ginčyti.

Teismo nuomone, kreditorės atskirojo skundo teiginys, kad ji tik 2013 m. sausio 30 d. sužinojo apie priimtus skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių neduoda pagrindo nuo jos nurodytos dienos, t.y. 2013 m. sausio 30 d., skaičiuoti 14 dienų terminą nutarimų apskundimui ar pripažinti, kad ji praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių. Teismas konstatavo, kad kitų priežasčių, sukliudžiusių savalaikiai paduoti skundą, kreditorė nenurodė ir teismas jų nenustatė, todėl atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti (CPK 78 str.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundo teiginio, kad ginčijamai nutarimai pažeidžia visų kreditorių teises ir kad ji turi teisę teikti skundą visų kreditorių vardu, įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.) . Teiginio apie skundžiamų nutarimų nepagrįstumą, nemotyvavo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė D. Š. prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir atskirąjį skundą perduoti nagrinėti UAB „Kardera" bankroto byloje iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundą turėjo nagrinėti BUAB „Kardera“ bankroto byloje, kurioje ir buvo pateiktas skundas, ir kurioje yra visi reikalingi skundui išnagrinėti įrodymai. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus šiai nutarčiai, skundas bus grąžintas kreditorei, todėl suprantama, kad skundo teismas iš viso nepriėmė. Dėl to pažeidė kreditorės teisę apskusti bankroto byloje kreditorių komiteto nutarimus pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

2. Panevėžio apygardos teismas pažeidė kreditores teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ir įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 str.), teisę į teisingą ir nešališką teismą (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str.) ir išsprendė skunde pareikštus prašymus net nesulaukęs viso motyvuoto skundo. Teismas užkirto kreditorei galimybę pateikti išsamius teisinius argumentus bei įrodymus, patvirtinančius ginčijamų nutarimų neteisėtumą.

3. Panevėžio apygardos teismas išsprendė ne pagrindinį kreditorės prašymą dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, o tik alternatyvų dėl galimai praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, kuris turėjo būti sprendžiamas, jei kita šalis pareiškia reikalavimą taikyti senatį. BUAB „Kardera“ nepareiškus nuomonės dėl kreditorės prašymo, teismas pademonstravo savo išankstinę poziciją ir suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. buvo šališkas.

4. Teismo argumentas, kad būdama nuo 2012 m. lapkričio 21 d. kreditore, ji turėjo teisę ir galimybę savalaikiai sužinoti visus kreditorių komiteto nutarimus ir savalaikiai juos ginčyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai nesudaro pagrindo teigti, jog kreditorė žinojo apie ginčijamų kreditorių komiteto nutarimų priėmimą. BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto reglamento 3.9 punktu nustatyta, kad kreditorių komitetas privalo apie priimtus nutarimus informuoti visus kreditorius. Dėl to kreditorė manė, jog bus informuota apie komiteto priimtus nutarimus, tačiau jokia informacija jai nebuvo pateikta.

5. Kreditorė pažymėjo, kad ji dar prieš UAB „Kardera“ iškeliant bankroto bylą žinojo, kad yra UAB „Kardera“ kreditorė. Aplinkybę, kad Panevėžio apygardos teismas tik 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė, koks yra kreditorės finansinis reikalavimas UAB „Kardera“ bankroto byloje, kreditorė sužinojo tik 2013 m. vasario 14 d., kai UAB „Kardera“ bankroto administratorė atsiuntė kreditorei šią teismo nutartį. Teismas nepatikrino, ar administratorius savalaikiai pranešė kreditoriams apie Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį. Teismas vadovaujasi tik savo samprotavimais ir išvedžiojimais, sužinojimo faktą susiedamas ne su teismo pareiga informuoti, t. y. teismo veiksmais, o su kreditorės veiksmais, kurie nieko bendro su kreditorės informavimu neturi.

6. Teismo argumentas, kad bankroto byla baigta, nors sprendimas dar neįsiteisėjo, atmestinas kai nepagrįstas. Bankroto byla laikoma baigta, kai sprendimas dėl įmonės pabaigos įsiteisėja.

7. Panevėžio apygardos teismas nagrinėjant UAB „Kardera“ bankroto bylą buvo neaktyvus, toleravo administratorės pasiūlytą kreditorių komiteto reglamentą, kuris numatė, jog apie kreditorių komiteto priimtus nutarimus šis komitetas informuoja visus kreditorius, tačiau faktiškai nenumatė, kaip tai turi būti daroma ir praktiškai nebuvo daroma, dėl ko kreditorė nebuvo informuota, ir kas sutrukdė laiku pasidomėti vykdomomis bankroto procedūromis, laiku suprasti, kad administratorė nepateikė nei vienos elementarios ataskaitos apie savo veiklą, galimai netgi nepagrįstai pardavinėjo bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat gal netgi be pagrindo eikvojo bankrutuojančios įmonės pinigines lėšas. Teismas leido administratorės parengtame kreditorių komiteto reglamente numatyti, kad kreditorių komiteto posėdžių protokolai teikiami į bankroto bylą tik esant būtinumui, o ne taip, kaip nustato Įmonių bankroto įstatymas. Teismas nekontroliavo, ar administratorė vykdo teismo įpareigojimus informuoti kreditorius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro teisinio reglamentavimo ir įrodymų vertinimo klausimai sprendžiant, ar buvo praleistas terminas pateikiant skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nurodyta, jog įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ. Nurodyto ĮBĮ straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras nurodant, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui, ne vėliau, kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl senaties taikymo skundo dėl kreditorių komiteto nutarimų padavimo terminui. Įmonių bankroto įstatymo, kaip specialaus įstatymo, normos tiesiogiai taikytinos procesinių terminų skundams dėl kreditorių komiteto nutarimų eigai, skaičiavimui bei atnaujinimui, kadangi įmonių bankroto procesas turi ypatumų ir specifiką. Pažymėtina, kad kreditorė D. Š. skundu prašė teismą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę priežasčių svarbumą turi įrodyti terminą skundui paduoti praleidęs asmuo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės D. Š. atskirojo skundo argumentas, kad kreditorė tik 2013 m. sausio 30 d. sužinojo apie priimtus skundžiamus BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimus, neduoda pagrindo nuo šios datos skaičiuoti 14 dienų terminą nutarimų apskundimui ar pripažinti, kad kreditorė praleido terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad priežasčių, sukliudžiusių savalaikiai paduoti skundą, kreditorė nenurodė ir teismas jų nenustatė, atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti (CPK 78 str.). Taigi apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, turi įrodyti, jog, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apie minimus kreditorių komiteto nutarimus ji turėjo sužinoti ar sužinojo tik 2013 m. sausio 30 d., bei tai, kad savo procesines teises įgyvendina sąžiningai ir rūpestingai. Teismas, remdamasis atskirajame skunde bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad apeliantė minimų teisiškai reikšmingų aplinkybių neįrodė (CPK 185 str.).

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, tuo atveju, kai byloje yra keliamas klausimas dėl proceso teisių pažeidimo, svarbu nustatyti, ar taip teigiantis asmuo pats tinkamai ir sąžiningai įgyvendina šias teises. Todėl šioje byloje sprendžiant dėl apeliantės teisių pažeidimo, visų pirma nagrinėtinos aplinkybės, apibūdinančios jos, kaip likviduojamos UAB „Kardera“ kreditorės, turinčios patvirtintą 66 090 Lt dydžio finansinį reikalavimą, naudojimąsi savo teisėmis bankroto byloje.

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises įgyvendina dalyvaudami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus (ĮBĮ 23 str.). ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, išdėstyti ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą, t.y. pateikti teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtino kreditorės D. Š. 66 090 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Kardera“ bankroto byloje. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būdama nuo 2012 m. lapkričio 21 d. BUAB „Kardera“ kreditore D. Š. turėjo teisę ir galimybę, o taip pat pareigą savalaikiai sužinoti visus kreditorių komiteto nutarimus ir savalaikiai juos ginčyti. Apeliantė teigia, jog apie tai, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė patvirtinti jos 66 090 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Kardera“ bankroto byloje, sužinojo tik 2013 m. vasario 14 d., kai likviduojamos UAB „Kardera“ administratorė atsiuntė kreditorei šią teismo nutartį, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad kreditorė 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į BUAB „Kardera“ administratorę, prašydama pateikti po 2011 m. spalio 26 d. vykusių kreditorių susirinkimų ir kreditorių komiteto posėdžių protokolus, visas administratoriaus veiklos ataskaitas bei paaiškinti, kodėl nei apie vieną kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtą nutarimą nebuvo informuota pagal BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto darbo reglamento 3.9 punktą. Dėl to apeliantės argumentas, kad būdama nuo 2012 m. lapkričio 21 d. kreditore ji neturėjo teisės ir galimybės savalaikiai sužinoti visus kreditorių komiteto nutarimus ir savalaikiai juos ginčyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu iki 2013 m. sausio 30 d. administratorės pranešimo dėl kreditorės prašomos informacijos pateikimo kreditorė iš esmės nesidomėjo UAB „Kardera“ bankroto proceso eiga, savo procesinėmis teisėmis bankroto byloje, nors pagal bankroto byloje esančius duomenis, per šį laikotarpį priimtas sprendimas dėl bendrovės pabaigos. Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad laikotarpiu, kai tapo kreditore iki sprendimo dėl likviduojamos UAB „Kardesa“ pabaigos, kreditorė būtų kreipusi į administratorę dėl jai rūpimos informacijos pateikimo, o jai rūpimą informaciją administratorė būtų atsisakiusi pateikti. Nepagrįstas kreditorės teiginys, kad BUAB „Kardera“ kreditorių komitetas pagal kreditorių komiteto reglamento 3.9 punktą privalėjo apie priimtus nutarimus informuoti visus kreditorius, todėl manė, jog bus informuota apie komiteto priimtus nutarimus, tačiau jokia informacija jai nebuvo pateikta. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiu kreditorės argumentu, nes pagal BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto darbo reglamento 3.9 punktą apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, o remiantis BUAB „Kardera“ informacijos apie bendrovės bankroto procedūrų eigą teikimo kreditoriams tvarkos 3, 6 punktais, informaciją norintis gauti asmuo turi pateikti raštišką prašymą administratoriui, tiksliai nurodydamas, kokią informaciją ir dokumentus administratorius turėtų pateikti. Administratorius visą informaciją ir dokumentus privalo pateikti informacijos reikalaujančiam asmeniui ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos (civilinė byla Nr. B2-187-227/2013, 5 t., b.l. 28, 30-32).

Apeliacinis teismas sprendžia, kad apie ginčijamus likviduotos UAB „Kardera“ kreditorių komiteto nutarimus ji galėjo bei turėjo pareigą sužinoti anksčiau, nei kaip teigia pati apeliantė, kad ji tik 2013m. sausio 30 d. sužinojo apie priimtus skundžiamus kreditorių komiteto nutarimus, ką patvirtina spaudai ant administratorės siųstų vokų, t.y. nuo nutarimų priėmimo momento, kadangi teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės D. Š. kreditorinis reikalavimas. Iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apie paskirtą 2013 m. sausio 25 d. rašytinį teismo posėdį dėl likviduojamos UAB „Kardera“ įmonės pabaigos buvo tinkamai pranešta 2013 m. sausio 14 d. skelbimu viešoje erdvėje ir papildomai administratorė 2013 m. sausio 16 d. išsiuntė kreditoriams, tame tarpe kreditorei D. Š., pranešimus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Kreditorė D. Š., žinodama apie paskirtą rašytinį teismo posėdį, nepasinaudojo teise pateikti rašytinis paaiškinimus. Kreditorė D. Š. nesutikimo su rašytiniu teismo posėdžiu, nemotyvavo, t.y. nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtina skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis teismas sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuo kreditorės nurodytos datos, t.y. 2013 m. sausio 30 d., skaičiuoti 14 dienų terminą pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį, ar pripažinti, kad kreditorė terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Klausimas dėl termino atnaujinimo, ir ar šios priežastys, yra svarbios – yra fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus.

Apeliacinis teismas pažymi, kad įmonės bankroto proceso metu, kuris vyksta nuo bankroto bylos iškėlimo bendrovei, visi kreditoriai, tarp jų ir apeliantė, turi įstatymais jiems suteiktas teises ginti savo interesus aktyviais veiksmais dalyvaudami bankroto procese, t. y. kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų apskundimo (ĮBĮ 24 str. 5 d.), ginčyti bankrutuojančios įmonės – skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 str.), inicijuoti kreditorių susirinkime kreipimąsi į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 13 d.) ir kt. Tačiau kiekvienas šių procesinių klausimų turi būti sprendžiamas savalaikiai, t. y. tam tikrame bankroto proceso etape. Taigi kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tarp jų ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. Taigi vadovaujantis tuo, kas pirmiau paminėta, apeliacinis teismas pagal bylos medžiagą sprendžia, kad kreditorė, būdama rūpestinga, sąžininga ir apdairi kreditorė, siekdama užtikrinti kuo operatyvesnį, koncentruotesnį bankroto procedūrų ir jų tikslų įgyvendinimą, turėjo pareigą domėtis bankroto proceso eiga – nagrinėjamais, jai aktualiais klausimais bei kreditorių komiteto priimtais nutarimais, tačiau šios pareigos neįvykdė, o savo teises įgyvendino nerūpestingai (ĮBĮ 21 str. 2 d., 22-24 str.).

Nagrinėjamu atveju kreditorė prašė panaikinti BUAB „Kardera“ kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimus, kadangi kreditorių komiteto nutarimai, kuriais patvirtinta administratorės ataskaita, administravimo išlaidų sąmata, nutarta įgalioti pasirašyti pavedimo sutartį patvirtintos sąmatos sumai, parduoti įmonės turtą ir kt. pažeidžia BUAB „Kardera“ kreditorių teises. Teismas pažymi, kad apeliantė skunde nenurodė išsamių argumentų, nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, kurie, jos nuomone, patvirtina skundžiamų kreditorių komiteto 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. sausio 4 d. nutarimų neteisėtumą bei nepagrįstumą. Bylos duomenimis nenustatyta, kad kiti BUAB „Kardera“ kreditoriai būtų skundę šiuos nutarimus.

Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Taigi, šiomis teismų praktikoje suformuluotomis nuostatomis nustatyta prioritetinė būtent kreditorių teisių ir interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, nuostata (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-144/2012). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, BUAB „Kardera“ bankroto procesas vyksta nuo 2011 metų, todėl tolimesnis nepagrįstas bankroto procedūrų užvilkinimas dar ilgesniam laiko tarpui neabejotinai pažeistų bankroto proceso operatyvumo principą bei bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas minėtam klausimui svarbias aplinkybes, į operatyvumo principo bankroto procese laikymąsi, pagrįstai sprendė, jog kreditorė skundo teiginio, kad ginčijami nutarimai pažeidžia visų kreditorių teises ir kad kreditorė turi teisę teikti skundą visų kreditorių vardu, įrodymais nepagrindė, argumento apie skundžiamų nutarimų nepagrįstumą, nemotyvavo (CPK 178 str.).

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas pažeidė kreditorės teisę apskusti bankroto byloje kreditorių komiteto nutarimus pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir skundo nepriėmė, kadangi pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.