Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00374-2010-3

2012 m. sausio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. D. ir J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 nutarties, kuria M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad M. P. 2010 m. birželio mėnesį, dienos metu, tiksli data ir valanda nenustatyta, atėjęs į tėvo J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), 3–4 kartus spyrė tėvui J. P., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, M. P. 2010 m. spalio 18 d., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atėjęs į tėvo J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrasino jį išvežti į mišką, po to išsitraukęs su savimi atsineštą peilį pridėjo jam prie kaklo ir pagrasino jį nužudyti.

Be to, M. P. 2010 m. lapkričio mėn., tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atėjęs į tėvo J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), 2 kartus spyrė tėvui J. P. į nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, M. P. 2011 m. sausio mėn., tiksli data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, atėjęs į tėvo J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 5 kartus spyrė bei apie 5 kartus rankos kumščiu trenkė tėvui J. P., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė ir M. P. prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė skundą tenkinti arba taikyti švelnesnę medicinos priemonę, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio, nukentėjusiojo atstovės paaiškinimų apygardos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme J. P. ir R. D. išsakytų prašymų nutraukti bylą M. P., neuždaryti jo, galima manyti, kad nukentėjusysis siekia nutraukti bylą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nors toks prašymas apylinkės teisme tiesiogiai išsakytas nebuvo, tačiau apylinkės teismas šios aplinkybės plačiau ir nesiaiškino. Nukentėjusysis 2011-07-29 apklausos metu nurodė, kad M. P. ligoninėje gulėjo 2011 m. kovo mėn., grįžęs iš ten elgėsi normaliai, nebuvo agresyvus, nemušė, jie sutaria gerai, todėl pretenzijų nebeturi. Nukentėjusiojo atstovė R. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, jog nenori, kad M. P. uždarytas patirtų skriaudą, apygardos teisme ji paaiškino, kad dabar brolis yra sveikas, kai reikėjo pagalbos, tėvas J. P. paprašė dėl M. P. parašyti pareiškimą prokuratūrai, nes nebematė kitos išeities, dabar tėvas dėl to gailisi ir nebenori niekur dalyvauti.

BK 38 str. numato galimybę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šia teise galima pasinaudoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams. Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. apklausiamas kaltės nepripažino. 2011-05-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad M. P. dėl lėtinio psichikos sutrikimo inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpiu ir ekspertizės atlikimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje psichiatrijos ligoninėje (b. l. 58–60). Apylinkės teismo posėdyje apklaustas ekspertas D. T. ekspertizės išvadas patvirtino, paaiškino, kad M. P. neigė, jog atliko kažkokius veiksmus prieš tėvą, tai sesers išsigalvojimai siekiant užvaldyti turtą, tai eksperto vertinama kaip pasikartojantys kliedesiai. Ekspertas taip pat nurodė, kad sudėtinga prognozuoti sergančio žmogaus elgesį, o M. P. serga, reikia taikyti stacionarų gydymą. Įvertinusi bylos duomenis, kolegija nemato galimybės M. P. taikyti BK 38 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

M. P. artimųjų nerimas dėl jo yra suprantamas, kita vertus, matyti, jog prašymai nutraukti bylą atsirado po to, kai M. P. 2011 m. pradžioje gydėsi ir, kaip galima manyti, jo psichinė sveikata pagerėjo. Tačiau, kaip pažymėta ekspertizės išvadoje, M. P. susirgimas lėtinis, jo eiga epizodinė, pasireiškianti psichozinių išgyvenimų paūmėjimais (kliedesiais ir neadekvačiu afektu). Taigi galima spręsti, jog tinkamai negydant susirgimo, liga vėl gali paūmėti. Ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad gydymo metu nebuvo pasiekta teigiamų rezultatų, taigi rekomendavo skirti priverstines medicinos priemones, išsakė nuomonę ir dėl galimybės skirti ambulatorinį gydymą, paaiškindamas, kad ambulatorinis gydymas galimas tik tada, kai asmuo aplinką suvokia kritiškai, nesant kritiško požiūrio, žmogus nevartoja paskirtų vaistų, taip pat reikia, kad būtų tvirti artimųjų ryšiai. Ekspertizės akte aptariant M. P. psichinę būseną ekspertizės metu, pažymėta, jog M. P. sako, jog jį šmeižia ir nori susidoroti tėvas ir sesuo, kritikos susirgimo atžvilgiu nėra, jis mano, jog yra sveikas. Ekspertas teisme taip pat nurodė, kad ekspertizės metu M. P. išsakė priešiškumą seseriai, taigi jai pavojinga gyventi kartu su M. P., be to, atkreiptas dėmesys ir į M. P. neadekvatų, klientus baidantį elgesį dukros darbovietėje. Nukentėjusiojo atstovė R. D., M. P. sesuo, apylinkės teisme paaiškino, jog su broliu nebendrauja, M. P. yra grasinęs tiek jai, tiek jos dukrai, bet nieko nepadarė, jis gyvena su tėvu, atskiruose kambariuose, vaistų negeria ir niekas gerti neprivers. Apygardos teisme R. D. nurodė, kad tėvas J. P. jau 5 metai serga vėžiu, viena akimi apakęs, pavargęs. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, kolegija nemano, jog M. P. būtų galima netaikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. BPK 392 str. numatyta, kad priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Ekspertizės išvadoje konstatuojama, jog dėl lėtinio psichinio sutrikimo M. P. savo veiksmų esmės nesuprato ir jų negalėjo valdyti ne tik inkriminuojamos veikos padarymo metu, bet netgi ir ekspertizės atlikimo metu, yra reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – gydymas specializuotoje psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertas apylinkės teisme paminėjo atvejus, kada galima kalbėti apie ambulatorinį asmens gydymą, tačiau šiuo atveju tokias galimybes įžvelgti sunku. Kaip galima susidaryti nuomonę iš R. D. paaiškinimų, pats M. P. vaistų nevartoja, nors jis gyvena su tėvu, tačiau pastarojo sveikata silpna, be to, kaip matyti iš inkriminuojamos veikos, M. P. gali nebijoti vartoti smurtą prieš tėvą, tai akivaizdžiai rodo, jog tėvas nebūtų pajėgus efektyviai kontroliuoti, jog M. P. vartotų vaistus. Seseriai M. P. taip pat priešiškas, ekspertas jo elgesį vertina kaip neprognozuojamą, tai patvirtina bylos duomenys apie neadekvatų M. P. elgesį dukros darbovietėje.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. P. skyrė priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo J. P. ir jo atstovės R. D. apeliacinį skundą atmesti.