Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. patikslintą ieškinį atsakovei R. Š. ir pagal atsakovės R. Š. priešieškinį ieškovui E. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. Š. (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje teismo prašė: nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės jo ir atsakovės R. Š. (toliau – atsakovė) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „Š.“, o atsakovei – „Š.“; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2 896 Eur; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį FIAT PANDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 155Eur; priteisti ieškovui iš atsakovės 2 129,50 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad santuoka su atsakove buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Šalys santuokoje išgyveno 24 metus, tačiau prieš 6 metus jų santykiai atšalo, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimos vertybes. Šalys gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Anot ieškovo, jie abu pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, todėl prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad santuokoje įgijo automobilį FIAT PANDA, kuris registruotas atsakovės vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų. Kadangi minėtu automobiliu faktiškai naudojasi atsakovė, ieškovas prašė jį priteisti atsakovei, o jam priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2 896 Eur. Atsakovei priteisus 7 155 Eur vertės turtą, o ieškovui priteisus 2 896 Eur vertės turtą, prašė jam iš atsakovės priteisti 2 129,50 Eur kompensaciją. Nurodė, kad ieškovo vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 1995 m. birželio 7 d. buvo padovanotas jo tėvo, todėl šis butas yra asmeninis ieškovo turtas. Ieškovas nesutiko, kad atsakovė prisidėjo prie buto pirkimo savo lėšomis. Anot ieškovo, minėtas butas buvo įgytas ieškovo tėvų lėšomis, o 1995 m. birželio 7 d. padovanotas asmeniškai ieškovui. Jis neneigė aplinkybės, jog 1 800 dolerių savo asmeninių lėšų atsakovė panaudojo baldų ir kitų buitinių reikmenų į butą pirkimui, tačiau visi šie daiktai jau susidėvėjo, jų nebėra.

3. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovas sutiko su jo reikalavimu, kuris sutampa su ieškinio reikalavimu priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise UAB ,, (duomenys neskelbtini)” 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, atsakovei priteisiant 1 448 Eur kompensaciją už ½ dalį šių akcijų. Jis nesutiko su reikalavimais pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, bendrąja daline šalių nuosavybe, pripažįstant atsakovei asmenines nuosavybės teises į 2/5 dalis, o ieškovui į 3/5 dalis šio nekilnojamojo turto. Prašė priešieškinį šioje dalyje atmesti.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė: ieškinį sutuoktinių turto padalijimo dalyje atmesti, priešieškinį tenkinti, butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovo vardu, pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe, pripažįstant atsakovei asmenines nuosavybės teises į 2/5 dalis, o ieškovui į 3/5 dalis šio nekilnojamojo turto, atidalinti atsakovei tenkančią šio buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, visą jį natūra priteisiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui priteisiant 27 000 Eur kompensaciją, atidėti kompensacijos mokėjimą dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise UAB ,, (duomenys neskelbtini)” 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, jai priteisiant teisingą kompensaciją už ½ dalį šių akcijų vertės, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį FIAT PANDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant 150 Eur kompensaciją už ½ dalį šio turto, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad iki santuokos sudarymo ji asmeninės nuosavybės teise valdė dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pardavė jai priklaususią minėto buto dalį už 2 100 JAV dolerių. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Šalys nusprendė įsigyti šeimos gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo tikslu atsakovės asmeninės 2 600 JAV dolerių piniginės lėšos (2 100 JAV dolerių už buto dalies pardavimą ir 500 JAV dolerių iš asmenių santaupų) buvo perduotos sutuoktiniui šeimos būsto įsigijimui. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nupirktas 1995 m. gegužės mėnesį, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių buvo įregistruotas ieškovo tėvo vardu. Butas buvo įsigytas už 7 000 JAV dolerių, iš kurių 2 600 JAV dolerių buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos, o likusią dalį sudarė ieškovo tėvų dovanotos lėšos. 1995 m. birželio 7 d. ieškovo tėvas dovanojimo sutartimi minėtą butą perleido ieškovui. Atsakovės teigimu, ginčo bute šalys visą laiką gyveno kaip šeimos būste, atsakovė jame gyvena iki dabar. Anot atsakovės, ieškinyje nurodytas turto padalijimas nėra teisingas, kadangi nėra atsižvelgta į šiuos faktus: dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, FIAT PANDA automobilio vertė neatitinka rinkos vertės, nėra atsižvelgta į realią UAB ,, (duomenys neskelbtini)” akcijų vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę „Š.“, o ieškovui – „Š.“, priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį FIAT PANDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 155 Eur, priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2 896 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2 129,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį ir 1 658 Eur bylinėjimosi išlaidas, priėmė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo ieškovui atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė valstybei iš atsakovės 22,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatęs, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti santuoką, nesugebėjo rasti bendro sutarimo ir taip leido šeimos ryšiams nutrūkti.

8. Vertindamas šalių reikalavimus dėl turto padalijimo, teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo pirktas 1995 m. gegužės 17 d. (po šalių santuokos sudarymo) bei ieškovo tėvo 1995 m. birželio 7 d. padovanotas ieškovui.

9. Teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ieškovo vardu registruoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąją daline ar sutuoktinių jungtine nuosavybe. Tokios pozicijos teismas laikėsi, kadangi ginčo butas pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgytas ieškovo tėvo G. Š. vardu, o 1995 m. birželio 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu padovanotas ieškovui. Teismas vertino, kad šie sandoriai yra galiojantys, nenuginčyti ir teismas nenustatė jokių pagrindų juos pripažinti niekiniais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu. Teismas vertino, kad nėra pateikta įrodymų apie atliktas esmines rekonstrukcijas ar atliktus remontus, pirktus baldus ar atliktas kitas investicijas, todėl atsakovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

10. Konstatavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog automobiliu FIAT PANDA faktiškai naudojosi atsakovė, tačiau ginčas kilo dėl jo vertės. Vertindamas visus šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, teismas laikė, jog pagrįstas yra ieškovo pateiktas A. V. individualios įmonės atliktas automobilio vertinimas, nustatant, kad automobilio vertė yra 7 155,34 Eur. Sprendė, kad pateiktas skaičiavimas išsamus, paremtas vertinimo metodologija, transporto priemonės vidutinė rinkos vertė apskaičiuota rinkos ir ekonominių sąlygų turimu pagrindu, taikant lyginamąjį metodą. Tuo tarpu atsakovės pateiktus skelbimų pavyzdžius iš interneto portalų, kuriuose nurodytos analogiškų automobilių rinkos vertės, teismas laikė tik orientaciniais. Darė išvadą, kad atsakovei priteistino automobilio vertė yra 7 155 Eur.

11. Teismas, vadovaudamasis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašu, nustatė, kad šalių santuokos metu yra įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas nuo 2005 m. kovo 25 d. yra ieškovas. Ieškovas nurodė, kad akcijų vertė yra 2 896 Eur. Teismas šią akcijų vertę laikė teisinga, kadangi ji nurodyta VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre ir nėra nuginčyta. Įvertinęs šalių paaiškinimus, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijas priteisė ieškovui, o atsakovei iš jo priteisė 1 448 Eur kompensaciją.

12. Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl automobilio ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padalijimo ir kompensacijos priteisimo tenkino, jam iš atsakovės priteisdamas 2 129,50 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį natūra ((7155 + 2896) / 2=5025,50) 7155– 5025,50=2129,50)).

13. Teismas po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę „Š.“ pavardę, kadangi ginčo dėl to nekilo. Taip pat teismas buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepriteisė, kadangi to šalys nereikalavo.

14. Teismas netenkino ieškovo prašymo skirti atsakovei baudą, kadangi nenustatė, kad ji tyčiniu elgesiu siekė vilkinti procesą ir veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

15. Teismas, tenkinęs patikslintą ieškinį visiškai, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje. Tvirtina, kad ji 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2022 m. rugsėjo 15 d. vyksiantį teismo posėdį, nurodydama, kad jame negali dalyvauti dėl sveikatos būklės. Teismas atsakovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad su juo nepateikti duomenys apie jos turimą nedarbingumą, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė liko be atstovo ir pati negali tinkamai atstovauti savo interesų. Apeliantės teigimu, jos prašymo tenkinimas ir posėdžio atidėjimas nebūtų užvilkinęs civilinės bylos nagrinėjimo, kadangi posėdžių datos jau iš anksto buvo suderintos į priekį.

16.2. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas, šeimos kategorijos bylose turėdamas aktyvų vaidmenį ir atmesdamas reikalavimą dėl ieškovo asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, visiškai nepasisakė dėl atsakovės teisės į kompensaciją už ieškovo buto pagerinimus, kurie buvo atlikti iš jos asmeninių bei bendrų šeimos lėšų.

16.3. Teismas, dalindamas santuokoje įgytą transporto priemonę – automobilį FIAT PANDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai vertino įrodymus ir šio automobilio vertę nustatė išimtinai remdamasis ieškovo į bylą pateikta 2022 m. vasario 4 d. kilnojamojo turto–kelių transporto priemonės ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paremta duomenimis apie transporto priemonės FIAT PANDA vertes paimtas iš vokiško transporto priemonių skelbimų portalo. Teigia, kad ji į bylą buvo pateikusi daugybę transporto priemonės FIAT PANDA pardavimo skelbimų iš Lietuvos skelbimų portalų, kuriuose šios transporto priemonės vertė svyravo tarp 999 Eur ir 5 200 Eur. Atsakovės vertinimu, būtent šie duomenys atspindėjo Lietuvos automobilių rinką, priešingai nei ieškovo pateikta ataskaita, kuri orientuota į Vokietijos rinką ir ekonomiką.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantės skundo argumentai dėl teisės į tinkamą teismo procesą bei lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimo laikytini nepagrįstais ir atmestini. Apeliantei buvo sudarytos galimybės teikti prašymus, įrodymus bei paaiškinimus, nebuvo apribota galimybė savo interesus teisme ginti veiksmingai ir realiai, tačiau ji šių galimybių neišnaudojo.

17.2. Teismas buvo aktyvus tiek, kiek reikia, kad tinkamai kvalifikuotų apeliantės priešieškinio reikalavimą.

17.3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįrodė, kad prie ginčo buto pirkimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, taip pat apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad jos lėšomis buvo atlikti esminiai ginčo buto pagerinimai, atlikti rekonstrukcijos ir / ar esminio pagerinimo remonto darbai, pirkti baldai, atliktos kitos investicijos.

17.4. Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi jos nurodomose bylose ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) visiškai nesutampa.

17.5. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl automobilio FIAT PANDA vertės. Ieškovas pateikė į bylą A. V. individualios įmonės 2022 m. vasario 4 d. kilnojamojo turto–kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta ginčo automobilio vertė – 7 155,34 Eur. Šis vertinimas laikytinas tikslesniu, nei vertinimas pagal internetiniuose portaluose nurodytą automobilių pardavimo kainą. Ieškovas prašo atsakovės teikiamų įrodymų – VšĮ „Emprekis“ 2019 m. rugsėjo mėn. ir 2022 m. spalio mėn. duomenų apie 2008 m. laidos automobilio FIAT PANDA (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos kainą, neprijungti.

17.6. Apeliantės prašymas panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas, kadangi teismas teisingai atskleidė bylos esmę, suteikė šalims teisę teikti paaiškinimus, įrodymus, visus šalių pateiktus įrodymus vertino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

18. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – VšĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutines transporto priemonės FIAT PANDA (duomenys neskelbtini) vertes 2019 m. ir 2022 m. rugsėjo mėnesiais bei informaciją, gautą iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos, apie atsakovei išduotus nedarbingumo pažymėjimus, laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. Nors atsakovė apeliaciniame skunde neišreiškė pozicijos dėl šių įrodymų prijungimo prie bylos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teikiami įrodymai gali būti reikšmingi vertinant skundžiamo teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, todėl juos priima į bylą (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Taipogi teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokoje įgyto turto padalijimo, o atsakovės priešieškinis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Nagrinėjamu atveju byloje pagrindinis ginčas kilo dėl dviejų dalykų: pirma, dėl kompensacijos priteisimo už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį – didesnės vertės automobilį, kadangi, ieškovo teigimu, jam priteisiamų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų vertė yra mažesnė nei atsakovei priteisiamo automobilio FIAT PANDA vertė; antra, dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo. Atsakovės teigimu, šis nekilnojamas turtas turėtų būti pripažintas bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Apylinkės teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei paliko pavardę „Š.“, o ieškovui – „Š.“, priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį FIAT PANDA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7 155 Eur, priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 2 896 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 2 129,50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu dėl jo pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje, taipogi teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus nustatinėjant automobilio FIAT PANDA rinkos vertę, nevykdė aktyvaus vaidmens sprendžiant dėl atsakovės indėlio į ieškovo asmeninį turtą ir kompensacijos išmokėjimo. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliantės argumentais sutinka iš dalies.

25. Visų pirma, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo prieštarauti apeliantės išdėstytai pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi civilinė byla buvo išnagrinėta apeliantei nedalyvaujant teismo posėdyje.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimų, yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į daug nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., K. v. F. [GC], No. 39594/98, § 72, E.2001?VI).

27. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, apeliantė 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2022 m. rugsėjo 15 d. vyksiantį teismo posėdį, nurodydama, kad jame negali dalyvauti dėl sveikatos būklės – jai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pirmosios instancijos teismas vykusio teismo posėdžio metu prašymo netenkino, nurodydamas, kad su juo nepateikti duomenys apie atsakovei išduotą nedarbingumo pažymėjimą, todėl bylą išnagrinėjo iš esmės, atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismą, kadangi atsakovei nepateikus tam tikrų duomenų – šiuo atveju nepateikus nedarbingumo pažymėjimo, teismas turėjo ne atmesti jos prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, o įpareigoti atsakovę pateikti minėtą įrodymą. Pažymėtina, kad apeliantė pateikė informaciją, gautą iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sistemos, apie jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d.

28. Kita svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovė nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. šioje byloje neturėjo kvalifikuoto atstovo. Byloje esanti 2022 m. rugpjūčio 1 d. informacinė pažyma patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovę atstovavo advokatė B. P., tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. ši advokatė pateikė teismui pranešimą, informuodama, jog teisinių paslaugų sutartis su atsakove yra nutraukta ir ji daugiau neatstovaus atsakovės interesų šioje civilinėje byloje. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, kurio nagrinėjimą prašė atidėti, naujo atstovo dar neturėjo, tačiau teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant. Kartu pažymėtina, kad atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog civilinė byla nebus išnagrinėta 2022 m. rugsėjo 15 d. posėdyje, kadangi 2022 m. rugpjūčio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją, pirmosios instancijos teismas nustatė teismo posėdžių datas į priekį – 2022 m. spalio 26 d., 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 30 d. Taigi, atsakovė galėjo pagrįstai manyti, jog teismas jos prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo tenkins ir posėdį atidės sekančiai suplanuotai datai – 2022 m. spalio 26 d., o iki to laiko atsakovė pasveiks, galės susirasti naują advokatą.

29. Antra, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, šeimos teisinės kategorijos bylose turėdamas aktyvų vaidmenį ir atmesdamas reikalavimą dėl ieškovo asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iš esmės nepasisakė dėl atsakovės teisės į kompensaciją už ieškovo buto pagerinimus, atliktus iš jos asmeninių bei bendrų šeimos lėšų. Pasisakant šiuo aspektu pažymėtina, kad pats ieškovas pripažino, jog atsakovė savo asmenines lėšas panaudojo baldų ir kitų buitinių reikmenų į butą (duomenys neskelbtini), pirkimui, tačiau apylinkės teismas visgi sprendė, kad atsakovei neturėtų būti priteista kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas buvo per daug pasyvus rinkdamas įrodymus dėl atsakovės indėlio į ginčo butui atliktus pagerinimus, todėl galėjo padaryti neteisingas išvadas, susijusias su atsakovės teisėtais interesais gauti kompensaciją.

30. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl procesinių pažeidimų byla, t. y. teismui būnant per daug pasyviam renkant įrodymus, nedalyvaujant teismo posėdyje atsakovei ir nesant jos prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, nelaikytina išspręsta teisingai. Akcentuotina, kad bylą išnagrinėjus teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei, iš jos buvo atimta teisė teikti paaiškinimus ir naujus įrodymus, užduoti klausimus, be to, iš atsakovės buvo atimta teisė būti išklausytai, atstovaujamai profesionalaus teisininko. Dėl šių priežasčių skundžiamas teismo sprendimas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti paliktas galioti. Šie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes jų šalinimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama kaip pirmosios instancijos teisme iš naujo visa apimtimi nuo pat pradžios, be to, būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Dėl aptartų aplinkybių, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Padarius tokią išvadą, kiti apeliacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.