Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-894-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
1S-894-245/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-894-245/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00345-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. (toliau – G. G.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357-144 taikyti nuteistajam G. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. G. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 300 MGL dydžio bauda bei 102000 Eur konfiskavimu.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 4 d., jos pabaiga – 2025 m. kovo 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 357-144 buvo nutarta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam G. G. iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357-144.

4. Nuteistasis nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi, prašydamas ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 357-144 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikymo.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, jos motyvai yra prieštaraujantys vieni kitiems, taip pat teismo išvados neatitinka teismų praktikoje formuojamų nuostatų. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika ir netinkamai įvertino jo pastangas pasitaisyti.

Šalies argumentai

4.2. G. G. nurodo, kad Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog po nusikaltimo padarymo jis iš esmės pasikeitė, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jo padarymo niekada neneigė ir deda maksimalias pastangas būti geresniu žmogumi, elgtis ir veikti pagal įstatymus, laikytis moralės normų, visuomenėje priimtino elgesio modelio. Nuteistojo teigimu, vien tas faktas, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį neturėjo nei vienos nuobaudos, o tik nuolat buvo skatinamas už gerą elgesį, patvirtina, kad jo elgesys yra natūralus ir nėra įtakotas kitų veiksnių. G. G. nurodo, kad yra visiškai atsiribojęs nuo kriminogeninių veiksnių ir jo tikslas yra sąžiningai dirbti pagal įgytas profesijas, būti su savo šeima ir būti doru piliečiu.

4.3. Skunde nurodoma, kad teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, nuosekliai laikėsi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo metu buvo paskatintas 8 kartus, tačiau kartu pažymėjo, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turi būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Su tokiomis teismo išvadomis nuteistasis nesutinka, nurodydamas, kad esant tokiam teismo vertinimui, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

4.4. Skunde nesutinkama su teismo manymu, kad nuo kriminogeninių veiksnių nuteistasis yra atsiribojęs tik todėl, kad jo bendravimo galimybės yra apribotos Pusiaukelės namuose. G. G. nurodo, kad Komisijos yra nustačiusi, jog nuteistasis yra išleidžiamas trumpalaikėmis išvykoms ir atostogoms į namus, ir po šių išvykų į Pusiaukelės namus grįžta nustatytu laiku ir be pažeidimų, todėl, pasak nuteistojo, esant norui palaikyti ryšį su neigiamą įtaką darančiais asmenimis galimybė jam būtų, tačiau jis to nedaro.

4.5. G. G. nesutinka su teismo motyvu, kad jo neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – daugiau kaip 5 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismo manymu, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Nuteistojo manymu, esminis dalykas yra ne tai, kiek asmuo jam paskirtos bausmės laiko atliko, o kaip jis elgėsi jam paskirtos bausmės atlikimo metu, kaip asmuo suprato jam pritaikytos bausmės tikslus ir prasmę. Nuteistasis nurodo, kad jis labai stengiuosi ištaisyti praeityje padarytas klaidas, pakeisti požiūrį į gyvenimą, jo grėsmės visuomenei nebėra visiškai, jis nedaro jokių pažeidimų, nei bausmės atlikimo metu, nei kai yra išleidžiamas trumpalaikėmis išvykoms ir atostogoms į namus, o tai, jo teigimu, tik patvirtina, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. G. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

7. Nuteistasis G. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip aukščiau paminėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (32 balai pagal OASys), tačiau jo pažanga mažinant turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – visos bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos ir integracijos programoje, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. Pataisos namuose G. G. dalyvavo ir baigė konsultacijų kompanijos „Grand Partners“ programą „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Pusiaukelės namuose dalyvauja programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Užsiėmimų metu nuteistasis mokėsi ramiau išreikšti savo nuomonę, išklausyti kitus, mokėsi atpažinti jausmus ir emocijas, jas valdyti, taip pat mokėsi ir finansinio raštingumo, atliko gerbūvio darbus ((duomenys neskelbtini) kraštotyros muziejuje nešiojo baldus), keletą dienų savanoriavo (duomenys neskelbtini) miesto šventėje, atliko savo gyvenimo sąlygų gerinimo darbus. Po darbo nuteistasis aktyviai dalyvavo visuomeniniuose, religiniuose renginiuose ir kitose pozityvaus užimtumo veiklose, vykstančiose tiek Pusiaukelės namuose, tiek už jų ribų. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis mokėsi ir įgijo kelias kvalifikacijas, sprendžia turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko ryšius su artimaisiais. Nors aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teigiamai charakterizuoti nuteistąjį, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, jog būtų galima daryti išvadą, kad taikius lygtinį paleidimą G. G. jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Teismas atkreipia dėmesį, kad anksčiau G. G. buvo teistas 5 kartus. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nebe pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog G. G. būdingas nusikaltimų modelis. Nors paskutiniai jo padaryti nusikaltimai nėra jam būdingo nusikalstamų veikų modelio dalis, tačiau svarbu pažymėti, kad dabar nuteistasis nuteistas už žymiai sunkesnių nusikalstamų veikų padarymą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja, nepaisant to, kad laisvės atėmimo bausmė nuteistajam buvo paskirta ne pirmą kartą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas. Nuteistasis nepažeidė minėtais institutais jam nustatytų sąlygų, tačiau vėliau ir vėl nusikalto, padarydamas tik dar sunkesnes nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas nuteistojo elgesio teigiama linkme nenukreipė, o priešingai, jam galėjo susiformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rodo jo kritinį požiūrį į įstatymų laikymąsi bei į teismo jam parodytą pasitikėjimą.

10. Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo mąstymą ir elgesį. Nors G. G. sugeba vertinti ir analizuoti savo elgesį, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes nuteistasis linkęs minimalizuoti ir save pateisinti. G. G. suvokia ir prisimena gautą informaciją, tačiau sunkiai priimą kitą nuomonę. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 32 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai, o likę 12 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo sumažinti. Teismas atsižvelgia ir į nuteistojo elgesiui reikšmės turinčius kriminogeninius veiksnius – tai ankstesni jo teistumai bei gyvenimo stilius ir draugai (daugumą nusikalstamų veikų nuteistasis padarė su draugais, o jo laisvalaikio leidimo būdas sudarė sąlygas nusikalsti).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau korekcija dar nėra pakankama, jog būtų galima teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra labai didelė – daugiau kaip 5 metai, o ta aplinkybė, kad nuteistasis, nepaisant jam anksčiau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, vėl nusikalto, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistajam yra susiformavusios klaidingos nuostatos dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, todėl, teismo vertinimu, nuteistojo G. G. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo G. G. skundą, dėl ko skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė