Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. R. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme E. R. išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 21 d. 10.30 val. iki 2017 m. kovo 22 d. 11.27 val.

E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme E. S. išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 21 d. 13.30 val. iki 2017 m. kovo 22 d. 11.25 val.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 17 d., apie 14.40 val., veikdamas kartu su E. S., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kaune, matant nukentėjusiesiems A. M. ir V. S., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir elgdamasis įžūliai ir agresyviai E. S. tyčia sudavus kumščiu vieną kartą E. M. į veido sritį bei tokiu būdu jį pargriovus, ir ne mažiau dviejų kartų spyrus jam į galvos sritį, jis tyčia ne mažiau vieno karto sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta lazda E. M. į pečių sritį, tokiais bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.E. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 17 d., apie 14.40 val., veikdamas kartu su E. R., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kaune, matant A. M. ir V. S., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir elgdamasis įžūliai ir agresyviai, tyčia sudavė kumščiu vieną kartą E. M. į veido sritį, šiam nugriuvus ir E. R. sudavus ne mažiau vieno karto ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta lazda E. M. į pečių sritį, tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė E. M. į galvos sritį, tokiais bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.Nuteistasis E. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmė skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta nesilaikant BK 54 straipsnio nuostatų, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nuteistasis teigia nusikalstamą veiką padaręs ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad norėjo sulaikyti asmenį, kuris parduotuvėje mėgino pavogti prekių, taigi gindamas kitų asmenų teises, valstybės ir visuomenės interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta, vadovaujantis BK 28 straipsniu, o jeigu teismas manys, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis – turėtų būti paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė. Papildoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe nuteistasis, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prašo pripažinti tai, kad veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti E. M. veiksmai.Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad iki išprovokuoto nusikaltimo padarymo elgėsi gerai, stropiai vykdė probacijos nurodymus, dirbo, darbovietėje yra sąžiningas, tvarkingas, darbštus, mokosi (duomenys neskelbtini) centre. Jo šeimos materialinė padėti yra sunki, gyvena su mama ir nepilnamečiu neįgaliu broliu, visą atlyginimą atiduoda motinai, todėl jam išvykus atlikti bausmę, šeimai bus labai sunku išgyventi. Nuteistasis E. S. taip pat skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir prašo jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad viršijo būtinąją gintį. Pamatęs peilį sutriko ir pasielgė neadekvačiai, gindamasis dėl žmogiško instinkto trenkė nukentėjusiajam į veido sritį ir spyrė. Pripažįsta, kad pasielgė neteisingai, norėjo tik sulaikyti nusikaltėlį. Prašo atsižvelgti į jauną amžių ir liudytojų parodymus, kad gynėsi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė bei nukentėjusieji prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų E. R. ir E. S. apeliaciniai skundai atmestini. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais duomenimis ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame išvada dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo nuteistųjų E. R. ir E. S. veikoje padaryta remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, atitinkanti BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą situaciją vertinti kaip būtinąją gintį pagal BK 28 straipsnį.Nuteistieji skunduose teigia, kad siekė sulaikyti vagyste įtariamą asmenį, tačiau tokia jų pozicija yra nepagrįsta byloje surinktais duomenimis. Nors į parduotuvę buvo atvykę apsaugos darbuotojai, jie E. M. nesivijo, kadangi jis ir nebuvo nieko pavogęs. Tai, kad reikia šį asmenį vytis, nusprendė patys nuteistieji, neva remdamiesi K. L. nurodymu, kad E. M. taip pat dalyvavo vagiant iš parduotuvės. Aplinkybes, kad nuteistieji net ir neketino sulaikyti E. M., patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad smurtas buvo naudojamas prieš jau gulintį ant žemės E. M., kuris nesipriešino, be to, tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti nukentėjusieji A. M. ir V. S.. Jiems pradėjus signalizuoti automobilio garsiniu signalu ir smurtaujantiems asmenims pamačius, kad yra filmuojami, nuteistieji ir kartu buvę asmenys skubiai išsiskirstė, palikę E. M. gulėti ant žemės. Taigi situacija leidžia spręsti, kad nuteistieji savo veiksmais – vydamiesi E. M. ir suduodami jam smūgius – siekė ne sulaikyti neva nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet jam atkeršyti.Nuteistojo E. S. parodymus, kad E. M. rankoje laikė peilį, todėl jam buvo kilusi reali grėsmė, paneigia visų įvykį stebėjusių asmenų parodymai – nė vienas iš šių asmenų nenurodė matę E. M. rankose peilį, tokias aplinkybes paneigė ir pats E. M.. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai tokią nuteistojo poziciją įvertino kaip siekį suklaidinti teismą. Nuteistasis E. R. savo skunde prašo paskirti jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę E. R., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino teisiamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybe sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad E. R. naujus nusikaltimus padarė būdamas teistas, todėl yra recidyvistas. Nėra pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti E. M. veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kaip to prašoma nuteistojo E. R. apeliaciniame skunde. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas veiką padaro dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Didelis susijaudinimas pripažįstamas lengvinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afekto laipsnį; b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015). Šiuo atveju akivaizdu, kad E. R. fiziologinio afekto būsenoje nebuvo.Skiriant bausmę, buvo teisingai įvertinta tai, kad padaryta nesunkiems nusikaltimams priskiriama nusikalstama veika, veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. E. R. nuteistas ketvirtą kartą, vieną kartą baustas administracine tvarka, Priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė. Nusikalstamą veiką, dėl kurios pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, E. R. padarė jau būdamas nuteistas laisvės atėmimu bausmės vykdymą atidedant, taigi turėjo suvokti, kad darydamas naują nusikalstamą veiką rizikuoja, kad teks atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju aplinkybės, kad, kaip teigia nuteistasis, jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, nepaneigia būtinybės E. R. izoliuoti nuo visuomenės, nes akivaizdu, kad jis kelia pavojų jos nariams. Spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pagrindo, nes galimybę įrodyti, kad gali atlikti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, E. R. turėjo, tačiau paneigė savo elgesiu.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų E. R. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.