Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – įteikti asmeniškai.

Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl, ieškovui prašant, nagrinėjamoje byloje priimamas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl atsakovo V. B. vairavusio jam priklausančią transporto priemonę OPEL TIGRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, 2015-05-11 Būdos k., Trakų r. sav., įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-10, 11-12, 13-14). AAS „Gjesidige Baltic“ Lietuvos filialas, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 (toliau – Sutartis) 1.1. punkto nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė minėto eismo įvykio metu padarytos žalos dydį (b. l. 22-46) ir nukentėjusiam asmeniui atlygino nuostolius (b. l. 17-20, 21) . Ieškovas, vykdydamas Sutarties 2.1.3 punkto nuostatas AAS „Gjesidige Baltic“ Lietuvos filialui išmokėjo draudimo išmokos kompensaciją (b. l. 47).

Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1 d.). Už draudimo sutarties sudarymą Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d.).

Dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.).

Taigi, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą autotransporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės savininką.

Prievolė, visiškai atsiskaityti su ieškovu dėl išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui už atsakovui priklausančios ir vairuojamos transporto priemonės padarytą žalą, neįvykdyta, todėl ieškinys dėl 1418,21 EUR žalos atlyginimo regreso teise priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 43,00 EUR žyminis mokestis.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 0,54 EUR bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš V. B. 1418,21 EUR dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-08-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43,00 EUR bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.