Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-922-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1S-922-593/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46878-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
R. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-922-593/2019;Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46878-2017-6;Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. U. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam paskirta galutinė ir subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

1.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK145 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 17 dienų.

1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje bei BK 253 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, BK 64¹ straipsniu nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

1.5. Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 3 d. bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 29 d.

2. Komisijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 ir 164 straipsnių nuostatomis, taikyti nuteistajam R. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės veikloje, socialinių įgūdžių programos užsiėmimuose, sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir šiuo metu yra stebima stabili jo emocinė būsena.

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šioje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, jog šiuo metu nėra jokio pagrindo pagrįstai išvadai, kad nuteistasis R. U. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra jokio pagrindo ir išvadai, kad lygtinai paleidus R. U. iš pataisos namų jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis R. U. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio15 d. nutartį, prašo ją pakeisti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Nuteistasis aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodo kategoriškai nesutinkantis su skundžiama nutartimi, kadangi jo manymu jis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sąlygas. Taip pat pažymi, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymu numatytą bausmės dalį, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą asmenų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę, pykčio ir agresijos valdymo bei elgesio korekcijos „Elgesys – Pokalbis - Pasikeitimas“ programose, šiuo metu dalyvauja įžanginėje socialinių įgūdžių programoje, lanko anoniminių alkoholikų grupės užsiėmimus. Be to atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, o bausmės atlikimo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Nuteistojo manymu nurodytos aplinkybės suteikia pagrįstą pagrindą teigiamam jo charakterizavimui, o tuo pačiu ir lygtinio paleidimo taikymui.

4.2. Taip pat nuteistasis skunde pažymi, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir paremta vien tik jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo, atlikto pagal „OASys“ metodiką, metu gautomis išvadomis, kuriomis remtis yra visiškai nelogiška. Nurodo, kad pagal minėtą metodiką atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, nuteistajam pateikiami klausimai yra dviprasmiški ar netgi trejopi, užduodami be jokių paaiškinimų, o į juos atsakinėjantys asmenys neturi jokio supratimo ir psichologinių žinių, reikalingų tam, kad šiuos klausimus būtų galima tinkamai suprasti ir tinkamai į juos atsakyti. Todėl nuteistojo manymu yra akivaizdu pagal „OASys“ metodiką atliekamo nuteistojo vertinimo metu gaunami balai, bei pateikiamos išvados yra klaidingos, objektyviai neatspindinčios asmenybės įvykių, žmogaus gyvenimo būdo ir kriminogeninių veiksnių, todėl jomis vadovautis yra netikslinga.

4.3. Be to, nuteistojo skunde teigiama ir tai, jog apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visiškai nepagrįstai neatkreipė į Komisijos, kuri jį pažįsta ir jo elgesį gali įvertinti geriau negu bet kas kitas, išvadas bei nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Komisijai buvo pateiktos pažymos dėl gyvenamosios vietos laisvėje, dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo motinos sveikatos būklės.

4.4. Be kita nuteistasis skunde nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali sudaryti pagrindo lygtinio paleidimo netaikymui, kadangi šios aplinkybės nekinta visą atliekamos bausmės laikotarpį ir neišnykta net ir po bausmės atlikimo. Pažymi, kad nepaisant minėtų aplinkybių, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vadovavosi vien tik neigiamomis aplinkybėmis iš jo praeities, neįvertindamas aplinkybės, jog jis į savo elgesį įnešė didžiulius pokyčius ir neatsižvelgdamas į jo pokyčius.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo R. U. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. U. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekančių nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų. Be to, minėtame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra įtvirtintos sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra būtinas tam, kad teismas nuteistajam galėtų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios sąlygos skirstomos į dvi grupes – sudarančias formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą ir sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, nuteistasis turi būti atlikęs tam tikrą minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. O tam, kad būtų pripažintas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimas, yra būtina teismo išvada, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurią lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, teismas, spręsdamas ar konkrečiu atveju egzistuoja formalusis lygtinio paleidimo pagrindas, tik nustato aukščiau nurodytų sąlygų egzistavimą, o vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą privalo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Kaip matyti iš teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos, R. U. atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jis yra atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą ir remiantis tuo atsisakė taikyti R. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

9. Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas, todėl priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, kiekvienu atveju sprendžiant asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo klausimą, yra svarbu atsižvelgti į tai ar minėtų balų mažėjimas iš tiesų egzistuoja ir į tai, ar jis įrodo, jog nuteistasis deda pakankamai pastangų mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ir nors nuteistojo skunde yra išreiškiamos abejonės dėl minėtos metodikos patikimumo, tačiau pažymėtina, kad apygardos teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundus dėl teismo nutarčių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, tik patikrina tokių nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau jokiais atvejais nevertina ir neanalizuoja nuteistųjų pažangos vertinimui naudojamų metodikų patikimumo. Atsižvelgiant į tai, R. U. skunde išdėstyti argumentai, kuriais kvestionuojamas „OASys“ metodikos patikimumas ir ją panaudojus gautų išvadų objektyvumas, yra nenagrinėjami ir apygardos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

10. Iš apygardos teismui pateiktos skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju aukščiau aptartas balų pokytis iš tiesų egzistuoja. R. U. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ (atlikto 2019 m. sausio 23 d.) metu buvo nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 100 balų. Tuo tarpu, pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, jog aptariamas rezultatas sumažėjo iki 91 balo. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog minėto vertinimo metu nustatyta statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 25 balai, o tai reiškia, kad likusieji 66 balai yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo. Šiuo atveju, tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad R. U. vis dar deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šią išvadą dar labiau sustiprina ir aplinkybė, jog nepaisant to, kad nuteistajam, net ir vykdančiam visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar yra nustatomi penki kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (stokoja problemų sprendimo būdų įžvalgos krizinėse situacijose, neatpažįsta probleminių sričių savo elgesyje), nuostatos (praeityje pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, reiškia nuostatas palaikančias mokesčių mokėjimo slėpimą), ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, bei alkoholio vartojimas.

11. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu įvertini ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistojo socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog R. U. bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus ir už tai buvo nubaustas drausmine nuobauda. Vis dėlto, pažymėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja.

12. Pažymėtina, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, bei jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus gali būti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, laisvės atėmimo bausmę R. U. atlieka už šešių nusikaltimų – penkių nesunkių ir vieno apysunkio, padarymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog R. U. atžvilgiu, dar prieš aptartų nusikaltimų padarymą, buvo priimta dvylika teismo procesinių dokumentų, kuriais jis buvo pripažintas kaltu dėl įvairių nusikaltimų padarymo, tačiau jais paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu šios aplinkybės ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

13. Pažymėtina ir tai, jog iš apygardos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog egzistuoja ir teigiami nuteistojo R. U. elgesio pokyčiai, t. y. jis bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, dalyvavo anoniminių alkoholikų grupės veikloje, socialinių įgūdžių programos užsiėmimuose ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nustatytų teigiamai R. U. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagrindo tokiai išvadai nesuteikia ir aplinkybė, jog nuteistasis yra pateikęs pažymą, kurioje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. U. sutinka priimti į darbą, vadybininko pareigoms atlikti R. U., jam išėjus į laisvę, kadangi tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotinas įrodymas, jog asmuo, minėtoje įmonėje tikrai bus įdarbintas. Be to, aptariama pažyma šiuo atveju niekaip neįrodo ir aukštos nuteistojo darbinės motyvacijos, kadangi nepaisant turimų finansinių įsipareigojimų (pataisos namuose gauta vykdomųjų raštų pagal kuriuos R. U. privalo atlyginti 4125,03 eurus) R. U. bausmės atlikimo metu nedirba ir pragyvena tik iš į jo asmeninę sąskaitą pervedamų pinigų. Ir nors nuteistasis be kita ko yra pateikęs ir pažymas patvirtinančias jo tėvo mirtį ir sunkią motinos sveikatos būklę, tačiau pažymėtina, kad šeiminės aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi lemiamos reikšmės.

14. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu R. U. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. U. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanutė GiačaitėDaiva Jankauskienė