- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-537-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- S. M., S.
- Trečiasis asmuo
- L. B., Kauno miesto
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui L. B., ieškovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui S. M., atsakovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, trečiajam asmeniui L. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui S. M., tretieji asmenys L. B., Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarė G. K., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 6 d. tarp ieškovo, L. B. ir atsakovo S. M. sudarytą žemės sklypo 0,1077 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ., paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ., pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , patvirtintą notarės G. K., ir 2008-06-06 žemės sklypo perdavimo aktą nuo sudarymo momento. Taikyti restituciją - priteisti ieškovui L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. M. 70 000 Lt (septyniasdešimties tūkstančių litų) sumą, sumokėtą pagal pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovui S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinant nuosavybės teise 7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) . Nurodė, kad su žmona planavo pirkti sklypą, namo statybai. Pardavėjai pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime planą, viską apžiūrėjo, jokių neaiškumų nebuvo. Nuvykę vietoje matė plyną lauką, kuris buvo padalintas į šešis sklypus ir aptvertas vieline tvora. Suderino perkamo sklypo 281-1, kainą. Apžiūrint atsakovų pateiktus dokumentus, matė, kad plane pažymėtas privažiavimas, todėl klausė, kur jis yra natūroje. Taip pat klausė dėl dokumentuose minimo priešgaisrinio tvenkinio. Atsakovai tada jam aiškino, kad jokio tvenkinio nebus. Kadangi jokio pagrindo atsakovu nepasitikėti nebuvo, detaliau nesigilino. Žemės sklype esančius apribojimus matė, tačiau, kad tas tvenkinys būtent jų sklype, to nesuprato, kadangi jiems pateiktame plane tvenkinys nebuvo pažymėtas. Sudarant sutartį pas notarą buvo pateiktas žemės sklypo planas. Notarė paaiškino, kad yra servitutai. Dėl servitutų jokių prieštaravimų neturėjo. Jokio detaliojo plano, kuriame būtų nubraižytas priešgaisrinis tvenkinys nematė. Apie detaliojo plano egzistavimą sužinojo, kai buvo pradėta ruošti namo statybos dokumentacija. Žemės sklypas netinka dėl to, kad yra pateikta išvada, jog šiame sklype statyba yra negalima, t.y. ribota, kad šis sklypas yra suprojektuotas su trūkumais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2008 m. birželio 6 d. tarp ieškovo L. B. ir atsakovo S. M. sudarytą 0,1077 ha žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ., pirkimo - pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) , negaliojančia, taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo ieškovą L. B. grąžinti atsakovui S. M. 0,1077 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) , įgytą pagal 2008 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , o atsakovą S. M. įpareigoti grąžinti ieškovui L. B. pagal šią pirkimo pardavimo sutartį gautą 70 000 Lt sumą. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl 2008 m. birželio 6 d. tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) - ieškovas nurodė, jog tarp jo ir atsakovo sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės CK 1.91 straipsnis. Ieškovas šį savo argumentą grindė tuo, kad atsakovas žinodamas, kad parduodamame sklypo detaliajame plane yra nubraižytas priešgaisrinis tvenkinys yra kliuvinys namui statyti, nutylėjo šias aplinkybes, be to, ieškovui pateiktame ginčo žemės sklypo plane buvo pažymėtas servitutinis kelias privažiavimui prie priešgaisrinio tvenkinio, tačiau nei žemės sklypo plane, kurį atsakovas jam parodė, nei žemės sklype natūroje jokio tvenkinio nebuvo, o atsakovas detaliojo plano, kuriame būtų pažymėta tvenkinio vieta ieškovui nebuvo parodęs. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad atsakovas sudarydamas sandorį pats nežinojo apie kokius nors apribojimus, taikomus namo statybai, dėl esančio tvenkinio jo parduodamame sklype ir atsakovas nepranešė ieškovui jokių tikrovės neatitinkančių žinių bei nenutylėjo apie jokias esmines sudaromo sandorio aplinkybes, siekdamas ieškovą suklaidinti, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, kadangi pačiam atsakovui jos nebuvo žinomos. Todėl teismas nepripažino atsakovo veiksmuose apgaulės, kadangi jokių atsakovo tyčinių veiksmų siekiant sudaryti sandorį nenustatė. Teismas sprendė, kad ieškovas šio sandorio sudarymo metu klydo ir jo teisės turi būti ginamos remiantis CK 1.90 straipsnio nuostatomis, kadangi nors ieškovas ieškinio pareiškime nurodė kitą juridinį ieškinio pagrindą, tačiau teismas ex officio turi identifikuoti kokiomis CK nuostatomis iš tikrųjų remiasi ieškovas. Teismas darė išvadą, kad ieškovas įsigydamas šį žemės sklypą suklydo dėl paties įgyjamo žemės sklypo teisinio statuso, t.y. jis įsigijo tokį sklypą, kuriame nors ir faktiškai galima statyti namą, tačiau jo statybai keliami tokie reikalavimai, apie kuriuos ieškovas negalėjo žinoti, o atsakovas parduodamas šį žemės sklypą nežinojo apie jo sklypui taikomus apribojimus statant namą, taigi, teismo nuomone, šioje situacijoje klydo abi šalys. Pagal LR CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė skirtingus ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendinių ir užstatymo galimybių analizės variantus, tačiau iš byloje abiejų šalių pateiktų dokumentų, t.y. architektų detaliojo plano analizių matyti, jog kilęs ginčas dėl paties detaliajame plane pažymėto priešgaisrinio tvenkinio būtinumo - atsakovo pateiktuose dokumentuose architektė nurodo, jog toks tvenkinys nėra būtinas, tačiau pripažįsta, kad reikalinga atlikti tam tikrus veiksmus, kurie leistų sumažinti atstumą nuo tvenkinio iki gyvenamojo namo, nors ir nekeičiant detaliojo plano, kai tuo tarpu ieškovai nesvarsto galimybės keisti detaliojo plano ir jo sprendinių, kadangi įsigydami sklypą jie manė, jog visi dokumentai yra tinkami, žemės sklypas suformuotas taip, kad jie gali statyti bet kokį namą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas sudarydamas sandorį suklydo, kadangi klydo dėl įgyjamo žemės sklypo tinkamumo naudoti pagal paskirtį, šį suklydimą teismas laikė esminiu. Tenkinęs ieškinį, teismas iš atsakovo priteisė žyminį mokestį bei teismo turėtas pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu šalims.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas skundžiamu sprendimu pažeidė procesinės (LR CPK 185 str.) bei materialinės (LR CK 1.90 str., LR CK 6.149 str., LR CK 6.147 str.) teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą. Dėl ieškovo suklydimo. Teigia, jog teismo išvada, kad ieškovas apie namo statybai sklype taikomus apribojimus Sutarties sudarymo metu negalėjo žinoti, nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų visapusišku ir objektyviu vertinimu, atitinkančiu LR CPK 185 str. reikalavimus. Nurodo, kad ieškovas dar iki Sutarties sudarymo žinojo arba turėjo žinoti visą informaciją, susijusią su Sklypo naudojimui taikomais apribojimais, ir jeigu nežinojo, tai ne dėl to, kad negalėjo žinoti, o todėl, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Teismas nevertino minėtą aplinkybę pagrindžiančių atsakovo atsikirtimuose nurodytų faktinių duomenų apie tai, kad: ieškovas sudarė Sutartį, kurioje buvo vienareikšmiškai apibrėžti Sklypo apribojimai ir apsunkinimai, be to, ieškovas su sutuoktine (kaip patys teigė posėdžio metu) prieš sudarydamas Sutartį analizavo Sklypo planą (ne detalųjį), matė plane pažymėtą servitutą SI - užbrūkšniuotą aikštelę - privažiavimą prie priešgaisrinio tvenkinio, klausinėjo atsakovo apie tvenkinį, tačiau nesidomėjimą tuo, kokias pasekmes priešgaisrinio tvenkinio nustatymas galėtų sukelti namo statybai Sklype, ieškovas aiškino pasitikėjimu atsakovo sūnumi, teigusiu, kad jokio tvenkinio nebus, taip pat ieškovas su Sklypo detaliuoju planu buvo supažindintas dar iki Sutarties pasirašymo. Apelianto nuomone, šie faktiniai duomenys įrodo, kad: pirma, ieškovas žinojo, kad Sklype numatytas servitutas privažiavimui prie tvenkinio, kad Sklypas yra su apsunkinimais ir ūkinės veiklos apribojimais; antra, ieškovas žinojo apie Sklypo detalųjį planą ir jo turinį; trečia, žinodamas apie Sutartyje, Sklypo plane bei Sklypo detaliajame plane nustatytus Sklypo apribojimus, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti šių ribojimų turinį ir jų galimą įtaką namo statybai, kas rodo, kad ieškovas nesielgė kaip protingas, sąžiningas ir apdairus pirkėjas. Taip pat nurodo, jog teismas sprendime pažymėjo, kad vertinant šalies veiksmus kaip suklydimą, būtina taikyti atidaus ir protingo žmogaus standartą, tačiau byloje esančių įrodymų šiuo aspektu netyrė, kaip neištyrė ir kitų aplinkybių, kurias būtina ištirti, siekiant tinkamai taikyti CK 1.90 straipsnį, todėl mano, kad teismas netinkamai pritaikė CK 1.90 straipsnį. Dėl atsakovo klydimo. Nurodo, kad teismo išvada, jog sudarydamas Sutartį atsakovas iš esmės klydo, yra visiškai nepagrįsta, prieštarauja CK 1.90 straipsnyje įtvirtinai suklydimo sampratai. Teigia, jog atsakovo, kaip pardavėjo, interesas sudarant Sutartį buvo tik finansinis - parduoti Sklypą, o aplinkybė, kad Sklype yra apribojimai namo statybai, atsakovo intereso parduoti Sklypą neįtakojo, nes tiek esant Sklype apribojimams, tiek jų nesant, atsakovas vis viena būtų siekęs Sklypą parduoti. Dėl atsakovo išlaidų atlyginimo. Kadangi teismas pripažino Sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu nekonstatavęs, kad ieškovo suklydimas įvyko dėl atsakovo kaltės, todėl apelianto nuomone, turėjo pareigą spręsti klausimą dėl atsakovo patirtų išlaidų, pasireiškusių bylinėjimosi išlaidomis bei Sklypo vertės sumažėjimu, kompensavimo, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdamas CK 1.90 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimas iš atsakovo taip pat prieštarauja CK 1.90 straipsnio 3 dalies taisyklei. Dėl restitucijos taikymo. Teigia, kad teismas neanalizavo, ar Sklypo grąžinimas atsakovui tuomet, kai Sklypo rinkos kaina yra ženkliai sumažėjusi, nereikš CK 6.149 straipsnyje numatyto turto vertės sumažėjimo, kurį atsakovui turi atlyginti ieškovas pagal CK 6.147 straipsnio taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.
Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir taikė restituciją. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra CK 1.90 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimą aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė kitus atsakovo pateiktus įrodymus. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas pilnai neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nėra pagrįsti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas L. B. ir atsakovas S. M. 2008 m. birželio 6 d. sudarė 0,1077 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 20-25, 1 t.). Šios sutarties 1.1 punkte nustatyta, jog sutarties objekto naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai daiktui (žemės sklypui) šiame ginče suprantami kaip galimybė pagal paskirtį naudoti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas, įsigijęs iš atsakovo ginčo sklypą, pradėjo projektavimo darbus, gavo iš Kauno rajono savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau namo statybos nepradėjo, kadangi projektavimo darbų metu paaiškėjo, jog ieškovo įsigytame sklype telpa tik I atsparumo ugniai laipsnio pastatas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas įsigydamas ginčo sklypą klydo, kadangi nežinojo, kokias pasekmes sukelia pagal detalųjį planą sklype suprojektuotas priešgaisrinis tvenkinys. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnį, neteisingai įvertino byloje nustatytą aplinkybę, jog tiek ieškovas, tiek jo sutuoktinė ginčo sandorio sudarymo metu analizavo sklypo planą, turėdami galimybę nepasidomėjo kokias pasekmes gali sukurti sklype suprojektuotas priešgaisrinis tvenkinys, tai apelianto tvirtinimu, rodo, jog ieškovas nesielgė kaip protingas, sąžiningas ir apdairus pirkėjas. Kolegija nepripažįsta pagrįstais šiuos ir kitus apeliacinio skundo argumentus, kadangi jais iš esmės nepaneigiamos teismo išvados šioje byloje.
Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs, būtų apgintos civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu.
Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.
Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas siekė ginčo sklypą įsigyti savo poreikių tenkinimui - pasistatyti jame gyvenamąjį namą. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė ieškovo tikrąją valią, nes tyrė, ar ieškovas būtų sudaręs sandorį, žinodamas kokias pasekmes sukelia jo įsigytame sklype suprojektuotas priešgaisrinis tvenkinys. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog ieškovas privalėjo prieš sudarant sandorį pasidomėti, ar tikrai sklype privalės būti įrengtas tvenkinys, pasikonsultuoti su specialistais, o to neatlikęs, prisiėmė galimas neigiamas pasekmes. Su šiais argumentais kolegija neturi pagrindo sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad teritorijos, kurioje ginčo sklypą įsigijo ieškovas, teritorijų planavimo organizatorius buvo atsakovas. Pagal detaliojo plano sprendinius ginčo sklypo, kaip jau minėta, naudojimo būdas ir pobūdis - mažaaukščių namų statybos, tačiau teritorijų planavimo dokumente apribojimai ketinamiems statyti namams nėra pažymėti. Iš byloje pateiktų įrodymų spręstina, kad sandorio sudarymo metu tvenkinys ginčo sklype įrengtas nebuvo, žemės sklypo plane taip pat nebuvo pažymėtas, visa tai įgalina spręsti, kad asmuo, kuris neužsiima namų statybos komercine veikla, siekdamas įsigyti sklypą savo asmeninių poreikių tenkinimui, galėjo nesuvokti priešgaisrinio tvenkinio sukeliamų pasekmių ketintam statyti namui, jų protingai numatyti bei nuspręsti dėl būtinybės konsultuotis su specialistais. Kolegijos vertinimu, sutartyje įvardinti servitutai taip pat negali būti laikoma pakankama informacija, asmeniui įsigyjančiam žemės sklypą, pareigą konsultuotis su statybos specialistais dėl galimybės statyti norimos konstrukcijos (kategorijos) namą.
Apeliaciniame skunde keliamas ieškovo sąžiningumo klausimas. Teigiama, kad ieškovas buvo nepakankamai sąžiningas. Su šiais argumentais kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos teismas atliko ginčo sandorio analizę, tuo pačiu atskleisdamas tikruosius ginčo sandorio dalyvių ketinimus. Tai, jog ieškovas įsigijęs žemės sklypą ėmėsi aktyvių veiksmų, būtinų pradėti statybos darbus, patvirtina, kad ieškovas siekė naudoti įsigytą žemės sklypą be apribojimų, t.y. manė, kad įsigytame sklype jis galės statyti namą pilnai atitinkantį jo ir šeimos poreikius, ėmėsi tam reikalingų veiksmų. Tačiau išaiškėjus, jog ginčo sklype netelpa ketintos statyti kategorijos statinys, akivaizdu, kad žemės sklypo pirkėjas neturėjo galimybės pasinaudoti nusipirktu žemės sklypu pagal paskirtį be apribojimų, nes žemės sklype jau pirkimo dieną suformuoti įrenginiai buvo kliūtimi sklypo užstatymui. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu suklydo dėl sandorio esmės, kadangi kita sandorio šalis taip pat nežinojo apie apribojimus ketintam statyti namui, yra pilnai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesuprato sandorio esmės, todėl ir neprisiėmė rizikos dėl padarinių.
Pažymėtina, kad ginčo sutartimi žemės sklypas buvo parduotas už rinkos kainą, be to taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirkėjui buvo pasiūlytas įsigyti tik vienintelis žemės sklypas iš 6, suformuotų keičiant žemės paskirtį. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo interesas buvo išimtinai finansinis. Atsakovas, kaip pardavėjas bei teritorijos planavimo organizatorius privalėjo žinoti ir atskleisti visą informaciją, susijusią su parduodamu sklypu. Darytina išvada, kad atsakovas, žemės paskirties metu suformavęs 6 žemės sklypus turi daugiau patirties sudarant panašaus pobūdžio sandorius, negu ieškovas, kuris yra labiau pažeidžiama sandorio šalis dėl sudaryto sandorio ypatumų.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo atsakovo byloje patirtų išlaidų atlyginimo. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Akivaizdu, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas, šalys be teismo ginčo nėra išsprendusios, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškinio patenkinimo atveju, ieškovui priteisęs bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, minėtų CPK nuostatų nėra pažeidęs.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos taikymą nustato CK 6.145 – 6.153 straipsniai, kurių esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Ieškovas ginčo sandorio pagrindu įgijo žemės sklypą, atsakovas - pinigines lėšas. Pritaikius restituciją tokia forma, kaip atliko bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šalių padėtis pablogėjo. Ieškovas žemės sklypą įsigijo už rinkos kainą, kainos neįtakojant bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusios sklypo užstatymo galimybės, todėl vertinti nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, nagrinėjamos bylos atveju pagrindo nėra.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalis1 punktas)
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 2 000 Lt (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.