- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-965-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03099-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- J. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. G. ir pagal atsakovo D. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pakeitimo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas ir nustatyti uzufruktą – suteikti teisę ieškovei su nepilnamečiu vaiku iki sūnaus pilnametystės naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio 108,79 kv. m bendro ploto buto patalpa, matininko D. A. plane pažymėta indeksu 1-8 (10,53 kv. m), bendram kartu su atsakovu naudojimui paskiriant patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (4,42 kv. m), 1-2 (5,35 kv. m), 1-3 (3,20 kv. m), 1-4 (5,67 kv. m), 1-10 (14,13 kv. m), 1-9 (38.04 kv. m).
2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2017 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.1 punktą ir nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pakeisti sutarties 5 punkte nustatytą vaiko išlaikymo formą periodinėmis išmokomis, į išlaikymą tam tikru turtu, priteisiant atsakovo nepilnamečiam vaikui 1/3 dalį buto su ½ dalimi patalpos, plane pažymėtos a-1, ir 1/3 dalį 793/1530 dalies žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko išlaikymui iki taikos sutarties pasirašymo buvo pripažinta nuosavybės teisė į atsakovui nuosavybės teise priklausančius: 1/3 dalį buto su ½ patalpos ir 1/3 dalį žemės sklypo, toliau atsakovas įsipareigojo mokėti vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis po 140 Eur per mėnesį. Taikos sutartimi šalys taip pat nustatė atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko naudojimosi butu su ½ patalpos tvarką. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 18 d.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ji taip pat paskirta išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau atsakovas neleidžia ir trukdo jai su sūnumi naudotis vaikui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, patekti į jį, nesilaiko taikos sutarties 2.3 papunktyje numatytos turto naudojimosi tvarkos, niokoja sūnui priklausančią nuosavybę, blogina jos būklę, mažina vertę.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė neįrodė savo teiginių dėl trukdymo sūnui naudotis asmenine nuosavybe. Pagal sudarytos taikos sutarties 2.2 papunktį ieškovė uzufrukto teise tvarkyti gali tik sūnaus išlaikymui skiriamus 140 Eur, o ne tvarkyti sūnaus bendrąja daline nuosavybe valdomą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekia išspręsti savo problemas dėl gyvenamosios vietos. Vaikas turi gyventi motinos gyvenamojoje vietoje, o ne jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymą tenkino ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies: 2.3, 2.3.1, 2.3.3 papunkčių: „2.3. Šalys susitaria nustatyti buto su 1/2 patalpos, plane pažymėtos a-1 (1/2 iš 22,56 kv. m, t. y. 11,28 kv. m) ir 793/1530 dalies žemės sklypo naudojimosi tvarką: 2.3.1 šalių nepilnametis vaikas naudosis patalpomis, pažymėtomis UAB „Turto invest“ 2015 m. lapkričio 11 d. parengtame plane indeksais: 1-5 (13,14 kv. m), 1-8 (10.53 kv. m); 2.3.3 Šalys susitaria, kad bendrai ir netrukdomai naudosis patalpomis, pažymėtomis UAB „Turto invest“ 2015 m. lapkričio 11 d. parengtame plane indeksais: 1-1 (4,42 kv. m), 1-2 (5,35 kv. m), 1-3 (3,20 kv. m), 1-4 (5,67 kv. m), 1-9 (38,04 kv. m), 1-10 (14,13 kv. m) bei 793/1530 dalimi žemės sklypo.“
7. Teismas pažymėjo, kad vaikui priteistas išlaikymas taip pat yra turtas, jis priklauso vaikui. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį, jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2017 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina.
8. Taigi, nepilnamečio vaiko turto, šiuo atveju ne tik išlaikymui skiriamų 140 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ir nepilnamečiui vaikui priklausančių patalpų, pažymėtų UAB „Turto invest“ 2015 m. lapkričio 11 d. parengtame plane indeksais: 1-5 (13,14 kv. m), 1-8 (10.53 kv. m), bendrų patalpų, pažymėtų UAB „Turto invest“ 2015 m. lapkričio 11 d. parengtame plane indeksais: 1-1 (4,42 kv. m), 1-2 (5,35 kv. m), 1-3 (3,20 kv. m), 1-4 (5,67 kv. m), 1-9 (38,04 kv. m), 1-10 (14,13 kv. m), bei 793/1530 dalies žemės sklypo tvarkymo teisė priklauso ieškovei, su kuria teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
9. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas) 2020 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą panaikinti 2020 m. kovo 31 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime nurodyta, kad ieškovė kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, jog atsakovas aktyviais veiksmais siekė išvengti teismo sprendimu paskirtų įsipareigojimų vykdymo, trukdo ieškovei ir jų nepilnamečiam vaikui naudotis nekilnojamuoju turtu.
10. Pagal CK 1.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas – tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui (kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę) nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Taigi atsakovas, neleisdamas ir trukdydamas ieškovei kartu su vaiku naudotis vaikui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo nuomonė, kad vaikas turi gyventi ieškovės gyvenamojoje vietoje, nėra pagrįsta nei šalių susitarimu, nei teisiniu reglamentavimu. Atsakovo argumentai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, siekia išspręsti savo problemas dėl gyvenamosios vietos, nepaneigia atsakovo pareigos vykdyti taikos sutartimi, kuria šalys nustatė nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką, prisiimtus įsipareigojimus.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai nustatė, jog pagal taikos sutartį ne tik išlaikymui skiriamų 140 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ir vaikui priklausančiu patalpų tvarkymo teisė priklauso ieškovei, su kuria teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad ieškovė turi uzufrukto teisę disponuoti atsakovo mokamais 140 Eur nepilnamečiui vaikui. Tačiau, nustatydamos nepilnamečiui vaikui atitenkančio nekilnojamojo turto dalį, šalys nesitarė, kad ieškovė galės valdyti šį turtą uzufrukto teise. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartyje nėra nurodyta, kad ieškovė turės teisę disponuoti vaikui priklausančiu nekilnojamuoju turtu uzufrukto teise. Abi šalys suprato ir tarėsi, jog ieškovė gali uzufrukto teisę valdyti tik vaikui skiriamomis 140 Eur lėšomis.
11.2. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Teismas pažeidė sutarties laisvės principą ir savavališkai nusprendė, kad ieškovė turi teisę uzufrukto teisę valdyti vaikui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismo nutartimi ne tik ignoruojamas sutarties laisvės principas, pažeidžiami atsakovo teisėti interesai ir lūkesčiai, kad turtu disponuoti galės tik vaikas, bet ir nepagrįstai išplečiamas taikos sutarties turinys, tai yra šalims prisikariamos papildomos teises ir pareigos, kurių ginčo šalys tarpusavyje nesusitarė.
Atsiliepimas
12. Ieškovė J. G. atsiliepimu į atsakovo D. G. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išdavė vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu atsakovas, nevykdydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, veikia pavojingai, trukdo vykdyti teisingumą, griauna teismų valdžios autoritetą. Nevykdant teismo sprendimo, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės ir teisėti interesai, todėl už tokią veiką nustatyta net baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnį, o nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.
12.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė uzufrukto teise turi teisę disponuoti tik vaiko išlaikymui skiriamomis 140 Eur periodinėmis išmokomis, bet ne vaikui priklausančiu turtu. Šalių vaikui išlaikymas priteistas mišria forma (turtu ir periodinėmis išmokomis). Vaikui priteistas išlaikymas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį, jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2017 nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, kuri buvo paskirta vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja, tai yra ne tik vaikui skiriamo išlaikymo 140 Eur periodinėmis išmokomis, bet ir vaikui priklausančio nekilnojamojo turto.
12.3. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis) ir veikia kaip vaiko atstovai pagal įstatymą. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir ji įgyvendintina taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų jo interesus. Atsakovui ribojant ieškovės ir vaiko teises, ieškovė negali įgyvendinti visa apimtimi civilinių teisių. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog vaikas turi gyventi ieškovės nuomojamoje patalpoje. Aplinkybė, jog ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute, neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis įstatymų ir vykdyti teismo nutartį. Vaikui nuosavybės teise įgijus nekilnojamojo turto dalį, buto nuoma netenka prasmės, kadangi yra ekonomiškai nenaudinga, nes patiriamos išlaidos dviejų būstų išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas pagal šalių teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, kurios 2.1 punkte šalys numatė, jog už laikotarpį iki taikos sutarties pasirašymo dienos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui pripažįstama vaiko teisė į 1/3 dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto su ½ patalpos ir 1/3 dalį 793/1530 dalies žemės sklypo, o pagal 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 140 Eur per mėnesį periodines išmokas, kurios pavedamos tvarkyti uzufrukto teise vaiko motinai. Taikos sutarties 2.3 punktu buvo nustatyta nepilnamečio vaiko ir atsakovo naudojimosi butu tvarka, nustatant, kokiomis konkrečiai patalpomis turi teisę naudotis šalių vaikas. Kadangi atsakovas trukdė ieškovei naudotis jos vaikui priklausančia buto dalimi, teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 2.3 punkto vykdymo.
15. Pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo uzufrukto teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo motina, ieškove. Pažymėtina, jog CK teisės normos, kurios reglamentuoja tėvų pareigas vaikams, vaiko turto tvarkymą, yra imperatyvios. Pagal CK 6.984 straipsnį taikos sutartis dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyviosios normos negalioja. Atitinkamai CK 6.156 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo negali nustatyti kitokio vaikui teikiamo išlaikymo turtu ar periodinėmis išmokomis tvarkymo, negu yra numatyta CK 3.190 straipsnio 1 dalyje.
16. Nagrinėjamoje byloje šalys taikos sutarties 2.1 punkte, pagal kurį išlaikymo įsiskolinimas vaikui suteiktas nekilnojamojo turto dalimi, nenurodė, jog vaiko motina šį turtą tvarko uzufrukto teise. Tačiau šios sąlygos neįtraukimas nereiškia, jog imperatyvi CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostata šio turto tvarkymui nėra taikytina. Todėl ir vaikui paskirto buto dalį, pagal taikos sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, taip pat uzufrukto teise turi tvarkyti vaiko motina, ieškovė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė pateikė duomenis, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą advokatui sumokėjo 121 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 121 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
19. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo D. G. 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.