- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 2-800/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Kazys Kailiūnas
- Kreditorius
- Lenkijos įmonės „Aris Polska“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Alytra“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Lenkijos įmonės „Aris Polska“ Sp. zo. o. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. L2-1423-601/2008 pagal kreditoriaus Lenkijos įmonės „Aris Polska“ Sp. zo. o. pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Alytra“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius Lenkijos įmonė „Aris Polska“ Sp. zo. o. (toliau tekste – „Aris Polska“ Sp. zo. o.) 2008 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 71 495,93 EUR skolos, 1 831,63 EUR delspinigių (iš viso 253 185,40 Lt) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „Alytra“. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 253 185,40 Lt sumą, esančią UAB „Alytra“ atsiskaitomojoje sąskaitoje, o joje nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti kitą UAB „Alytra“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė kreditoriaus „Aris Polska“ Sp. zo. o. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šalies argumentai
Kreditoriaus „Aris Polska“ Sp. zo. o. 2008 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė areštuoti 253 185,40 Lt pinigų sumą, esančią UAB „Alytra“ atsiskaitomojoje sąskaitoje bei kitose skolininko banko sąskaitose, o atsiskaitomosiose sąskaitose nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti kitą UAB „Alytra“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kreditorius nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė ir UAB „Alytra“ sužinojus apie bylos iškėlimą teisme, gali būti bandoma įmonės turtą paslėpti, todėl teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarė kreditoriaus „Aris Polska“ Sp. zo. o. 2008 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismas nurodė, kad kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad kreditorius savo prašymą grindžia, tik tuo, jog reikalavimo suma yra didelė, tačiau, teismo nuomone, vien šia aplinkybe negalima remtis, nes šio kriterijaus įtaka būsimo teismo sprendimo įvykdymui vertintina kartu su skolininko, kuriam bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turtine padėtimi, finansiniais pajėgumais. Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolininko sunkią finansinę būklę, t. y. duomenų, kad 253 185,40 Lt dydžio finansinis reikalavimas UAB „Alytra“ yra didelis, taip pat kreditorius „Aris Polska“ Sp. zo. o. nepateikė rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes, jog skolininkas UAB „Alytra“ , sužinojęs apie bylos iškėlimą teisme, gali bandyti įmonės turtą paslėpti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nėra pagrindo preziumuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal kreditoriaus prašymą sprendžiamas antrą kartą, Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi kreditoriaus prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo 2008 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tapatus anksčiau pateiktam prašymui, be to, pakartotinai pateiktas prašymas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas bei nenurodyta naujų aplinkybių dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir tikslingumo, konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti reikalavimo sumai skolininko UAB „Alytra“ turtą. Dėl nurodytų argumentų teismas atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius „Aris Polska“ Sp. zo. o. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo išvada, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones nepakanka atsižvelgti vien į aplinkybę, jog reikalavimo suma yra didelė, nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (skolininko) veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o teismų praktikoje aplinkybė, galinti pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimų suma gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolininko sunkią finansinę būklę. Skolininko finansiniai rodikliai neleidžia konstatuoti skolininko mokumo ar nemokumo visam civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiui, finansiniai rodikliai gali pasikeisti, todėl jie neturi įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ypač kai laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę suponuoja itin didelė reiškiamo reikalavimo suma.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Analogiškos taisyklės taikytinos ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui.
Bylos duomenys patvirtina, kad kreditorius „Aris Polska“ Sp. zo. o. 2008 m. rugpjūčio 13 d. kreipdamasis į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 253 185,40 Lt sumą, esančią UAB „Alytra“ atsiskaitomojoje sąskaitoje, o joje nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti kitą UAB „Alytra“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kauno apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi minėtą kreditoriaus „Aris Polska“ Sp. zo. o. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kreditorius „Aris Polska“ Sp. zo. o. atskiruoju skundu neskundė Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, todėl darytina išvada, kad kreditorius su nutartyje išdėstytais argumentais sutiko. Bylos duomenys patvirtina, kad kreditoriaus „Aris Polska“ Sp. zo. o. 2008 m. rugpjūčio 22 d. pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas areštuoti 253 185,40 Lt pinigų sumą, esančią UAB „Alytra“ atsiskaitomojoje sąskaitoje bei kitose skolininko banko sąskaitose, o atsiskaitomosiose sąskaitose nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti kitą UAB „Alytra“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pradinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek pakartotinai pateiktas prašymas, buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis – didele reikalavimo suma, galinčia įtakoti teismo įsakymo neįvykdymą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad didelė reikalavimo suma gali turėti įtakos teismo įsakymo neįvykdymui, tačiau pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas byloje jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta atskiruoju skundu, o naujai pateiktame prašyme nebuvo nurodytos naujos aplinkybės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir tikslingumo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus „Aris Polska“ Sp. zo. o. 2008 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.