- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-316-654/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Alenas Piesliakas, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu panaikintos Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalys, kuriomis V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 104 straipsnyje, 273 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje, 131 straipsnio 2 dalyje, ir šiose dalyse priimtas išteisinamasis nuosprendis; V. G. veika kvalifikuota pagal BK 105 straipsnio 12 punktą perkvalifikuota į BK 104 straipsnį. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 227¹ straipsnį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį paskirtomis bausmėmis ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė ‑ laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso jam priklausančio turto konfiskavimu.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeisti: panaikinta nuosprendžių dalis, kuria V. G. nuteistas pagal BK 206 straipsnį, ir ši bylos dalis nutraukta; nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio į 2000 m. BK 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto, 13 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą; perkvalifikavus veikas naujai paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrintos su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2000 m. gegužės 9 d.
4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; yra nebaustas, tik skatintas; nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra; jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas; nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus), tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę V. G. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nuskalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis V. G. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą bausmę. Atsižvelgiant į nuteistojo V. G. senyvą amžių, kad jis bausmę atlieka nuo 2000 metų, prašo jam skirti kiek įmanoma trumpesnę terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
6.1. Nuteistasis skunde nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. Pravieniškių pataisos namų ‑ atviros kolonijos direktoriaus įsakymu buvo perkeltas toliau atlikti bausmę į lengvąją grupę bei nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje dailidės specialybės (sutartis pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 13 d.). Nesant galimybei įsidarbinti pagal turimą specialybę, įgijus dailidės specialybę jis galės gauti darbą pagal naują specialybę.
6.2. Teikime nurodyta, kad V. G. dalyvauja Resocializacijos skyriaus specialisčių rengiamuose užsiėmimuose ir kitoje veikloje. Nuteistasis taip pat vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, yra skatintas 13 kartų už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Nuteistasis teigia, kad kaltę pripažįsta, tik vertinimo metu išsakė kelis momentus, kur yra kaltinamas nevisai pagrįstai, todėl tai buvo įvertinta kaip kaltės nepripažinimas, nors, nuteistojo nuomone, taip nėra.
6.3. Anot nuteistojo, jam darbas buvo siūlomas tik formaliai, nes tuo metu galiojusiame BVK 70 straipsnio 3 punkte buvo nurodyta, kad nuteistieji iki gyvos galvos negali dirbti kartu su kitais nuteistaisiais terminuota bausme. Nuteistieji iki gyvos galvos yra laikomi atskirai nuo nuteistųjų terminuota bausme. Be to, tuo metu gamyboje nuteistiesiems iki gyvos galvos eksperimento tvarka buvo skirtos tik devynios darbo vietos ir jos visos buvo užimtos. Nuteisti iki gyvos galvos dirba atskirai nuo nuteistųjų terminuota bausme. Nuteistasis V. G. būtų sutikęs dirbti, jeigu jam būtų pasiūlę darbą pagal jo turimą specialybę.
6.4. Nuteistasis nesutinka su teismo argumentu, kad jo motyvacija darbui yra maža. Nuteistasis teigia, kad jis savo iniciatyva neatlygintinai dirba „Žalioji oazė“ žemės ūkio darbus, kas atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasak nuteistojo, šio darbo pagal sunkumą nėra ko lyginti su formaliu pasiūlymu dirbti.
6.5. Pagal OASys socialinio tyrimo išvadą nuteistasis V. G. įvertintas 53 balais iš jų 10 statiniai, kurių nuteistasis niekada negalės sumažinti. Nuteistųjų elgesio vertinimo programa į bausmių vykdymo sistemą buvo įvesta Kalėjimų departamento direktoriaus tik 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211. Per keturis metus (nuo 2016 metų) nuteistajam pavyko sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką 11 balų. Jei nuteistajam šią metodiką būtų taikę nuo 2012 metų, t. y. nuo šios sistemos įvedimo pradžios, tai, nuteistojo manymu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika būtų dar labiau sumažėjusi. Apeliantas teigia, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį sąmoningai laikėsi įstatymų ir taisyklių, nedarė drausmės pažeidimų. Jis stengiasi sumažinti jam nustatytus (43 balus) dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Nuteistasis pasižada, kad atlikinėdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir toliau laikysis įstatymų, mažins pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus iki minimumo, taip pat eliminuoti visas kitas jo asmenybę neigiamai vertinamas nuostatas.
6.6. Skunde nurodė, kad apygardos teismas nepagrįstai atkreipė dėmesį į socialinio tyrimo išvadoje nurodytus 5 kriminogeninius veiksnius: smurtinio elgesio istorija; buvo įtakojamas asocialios grupės; negeba įvertinti savo elgesio pasekmių; negeba atpažinti problemų, nes, anot apelianto, jie apibūdina jo praeitį, 20 metų senumo įvykiai yra pateikiami taip, tarsi jie vyktų dabar. Pasak nuteistojo, jis 20 metų nėra padaręs nei vieno drausmės pažeidimo, laikosi įstatymų, bet išvados dalyje „kriminogeniniai veiksniai“ teigiama, kad nuteistasis negebu įvertinti savo elgesio pasekmių.
6.7. Nuteistasis teigia, kad nemenkina savo nusikaltimu padarytos žalos visuomenei, pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, atlygino visą padarytą ir priteistą žalą, padarė gilius apmąstymus ir išvadas dėl padaryto nusikaltimo, todėl atlikdamas bausmę sąmoningai laikosi įstatymų ir nedaro jokių drausmės pažeidimų, taip elgtis įsipareigoja ir ateityje, tai jo sąmoningi veiksmai ir siekis sugrįžti į visuomenę, tapti jos pilnaverčiu nariu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. skundas atmetamas
7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo V. G. skundo argumentais daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
8. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.
10. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui.
11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, šiuo metu mokosi (dailidės specialybės), bausmės atlikimo metu nebaustas, buvo 13 kartų skatintas, kas rodo V. G. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.
12. V. G. anksčiau teistas vieną kartą laisvės atėmimo bausme, praėjus dvejiems metams po paleidimo iš pataisos įstaigos vėl nusikalto, šiuo metu atlieka bausmę už kelis savanaudiškus, smurtinius, tame tarpe labai sunkius nusikaltimus, už nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sukūrimą, keturis nužudymus ir vieną pasikėsinimą nužudyti. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo V. G. pavojingumą visuomenei, ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. G. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
13. Byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus skelbė bado akcijas (2012 ir 2015 metais). Jis pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba, nors pataisos įstaigos administracija jam siūlė darbą, t. y. nuteistasis nedirbo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl paties nuteistojo nenoro. Nuteistasis V. G., 2010 m. spalio 1 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją, 2010 m. spalio 5 d. sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau darbinės veiklos nepradėjo. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis neišreiškė noro dirbti, motyvuodamas socialinių garantijų trūkumu. Iš nuteistojo skunde nurodytų argumentų galima daryti išvada, kad jis nesutiko dirbti, nes jam buvo pasiūlytas darbas ne pagal jo specialybę, tačiau sunku būti tikėtis darbo pagal specialybę atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tokiu atveju svarbus pats požiūris, ar nuteistasis imasi bet kokios galimybės parodyti pasikeitusį požiūrį, pasikeitusias vertybes. Tai rodo, kad ir išėjęs į laisvę nuteistasis nedirbs sugalvodamas formalius pagrindus, o tai didins tikimybę jam pakartotinai nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo darbinė motyvacija yra žema, kas konstatuota ir socialinio tyrimo išvadoje, mažą nuteistojo motyvaciją dirbti priskiriant jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantiems veiksniams.
14. Nuteistojo V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 53 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Iš jų 10 balų sudaro statiniai veiksniai, kurie nesikeis, kiti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį (43 balai) sudaro dinaminiai veiksmai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali sumažinti. Po atlikto nuteistojo V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, išryškėjo šie kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija; nuteistasis pasižymi maža motyvacija darbui; nuteistasis buvo įtakojamas asocialios grupės; nuteistasis negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Suprantama, kad smurtinio elgesio istorijos ir asocialios grupės įtakos buvimo nuteistasis nepašalins, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti jų įtaką savo elgesiui. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2016 m. liepos 12 d., nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 64 balų iki 53 balų, t. y. 11 balų. Per 4 metus tik 11 balų sumažėjusi rizika rodo nepakankamą nuteistojo indėlį. Šiuo metu nuteistojo V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika netgi nėra artima žemai, OASys metodikos rezultatas 13 balų viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos ribą, t. y. tiek, kiek jis sugebėjo sumažinti per 4 metus. Todėl šiuo metu negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
15. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos imperatyviai nereikalauja vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remtis vien OASys metodika. Kiekvienu atveju individualiai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, sąlygojančios išvadą dėl neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste nėra pagrindo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis V. G. deda pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jos yra nepakankamos. Šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, yra per anksti. Nuteistojo V. G. pavojingumas visuomenei kol kas nėra sumažėjęs tiek, kad jam galima būtų pakeisti bausmę, jis deda nepakankamas pastangas savo veiksmai parodyti, kad yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti, nekelti pavojaus visuomenei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.