Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ ieškinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi J. B. IĮ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-951-730/2017), įmonės bankroto administratore paskirta T. N., teismas nutartimi įpareigojo J. B. IĮ valdymo organus (administracijos vadovą) perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o bendraatsakovę J. B. per tą patį terminą pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atstatydinta J. B. IĮ bankroto administratorė T. N. ir atsakovės bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. 2017 m. balandžio 24 d. patvirtinti atsakovės J. B. IĮ kreditorių finansiniai reikalavimai, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pavirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo atsisakyti taikyti J. B. IĮ supaprastintą bankroto procesą, kadangi bankroto byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bankroto administratorius yra perėmęs įmonės dokumentus ir turtą ar išnaudotos visos galimybės šiems dokumentams, turtui perimti. 2017 m. birželio 9 d. nutartimi buvusiai J. B. IĮ vadovei J. B. paskirta 1000 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus nevykdymą. 2017 m. rugsėjo 28 d. atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. B. vadovės pareigas ėjo nuo 1995 m. kovo 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė, būdama įmonės vadove, laikoma atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, taip pat ji turėjo pareigą teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Kadangi atsakovė nurodytų atskaitomybės dokumentų neteikė, todėl nėra galimybės nustatyti, kada pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad įmonė nemoki buvo jau 2001 m., kai pradėjo nebevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Tokiu būdu, atsakovė apie įmonės nemokumą ne tik galėjo, bet ir privalėjo sužinoti nuo 2001 m. ir nedelsiant turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad J. B. IĮ neturi turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, atsakovės įsiskolinimas kreditoriams, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui sudaro 9210,83 Eur, duomenų apie J. B. IĮ vykdomą ūkinę – komercinę veiklą, apdraustuosius nėra.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė, kaip bankrutuojančios įmonės savininkė ir vadovė nevykdė teisės aktais jai nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pati neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės valdomai įmonei. Bankroto bylos iškėlimo įmonei J. B. neginčijo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusios įmonės įsiskolinimas VSDFV yra susidaręs nuo 2001 metų. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 2001 m. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovės nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimo, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovei laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovė privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nustačius, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti bendrovės vadovės kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės, remdamasi kaltės nebuvimu, turi atsakovė, t. y. bendrovės vadovė. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo teisių aktyviai negynė, nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat jos kaltę dėl žalos atsiradimo paneigiančių įrodymų. Įvertinus nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įmonės vadovė, tai yra atsakovė, laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. birželio 19 d. Pavedimo sutarties pagrindu kreditoriai bendru susitarimu nustatė 2600 Eur administravimo išlaidų dydį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėta suma būtų ginčyta, ar kad Pavedimo sutartis būtų panaikinta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami konstatuoti, jog egzistuoja visos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos (CK 6.245-6.249 straipsniai), taigi darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2600 Eur suma už bankroto administravimo paslaugas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, nes skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės J. B. priteistina 128 Eur žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

2018 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 144-145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. B. 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) už bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2600 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ naudai.

Priteisti iš atsakovės J. B. 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovei bankroto administratorei mažajai bendrijai „Penktas šansas“.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovės J. B. atžvilgiu, palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.