Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant prokurorui G. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E.R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota, neteistas, ir

R.M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-12-30 baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 22 str. 1d., 178 str. 4 d. - 9 mėn. viešųjų darbų,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (dėl nesunkaus M. S. sveikatos sutrikdymo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. ir R. M., veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015-03-21 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje bei namo kieme, dėl tarpusavio nesutarimų ir pykčio, rankomis ir kojomis tyčia bendrais veiksmais sudavė M. S. į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip keturis kartus, padarydami M. S. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą veide bei nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimą, tuo nesunkiai sutrikdė M. S. sveikatą.

Kaltinamasis E. R. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusįjį M. S. pažinojo apie mėnesį, tačiau su juo bendraudavo mažai. 2015-03-21, apie 20.00 val., jis buvo pas R. M., kartu gėrė alkoholį. Begeriant, R. M. pradėjo rašinėti SMS žinutes draugams, siūlė pirkti automobilio pakėlėją, tuo pačiu siūlė pirkti ir M. S.. Neužilgo pas juos atėjo M. S., visi gėrė alų, bendravo, sėdėjo virtuvėje. Vienu metu jam išėjus į kiemą, išgirdo namo koridoriuje kažkokį bildesį. Nuėjęs į koridorių, pamatė, kaip R. M. rankomis mušė M. S. į galvą ir kitas kūno vietas. Kadangi jam M. S. anksčiau nepatiko, o R. M. buvo jo draugas, šioje konfliktinėje situacijoje jis nusprendė palaikyti R. M. ir, nesigilindamas į jų konflikto priežastį, koridoriuje kumščiu sudavė M. S. ne mažiau dviejų kartų į veidą. Kieme nuo R. M. smūgių M. S. suklupus, jis spyrė jam į galvą, vieną kartą į barzdą. Pamena, jog kažkas paskui išbėgo į kiemą ir pradėjo šaukti, jog nebemuštų M. S.. Teigia, jog viskas įvyko dėl jo girtumo, atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis R. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad M. S. pažįsta gerai, nes gyvena viename kaime, bendrauja. E. R. yra jo geras pažįstamas, dažnai kartu susitinka, jį vadina „(duomenys neskelbtini)". 2015-03-21, apie 20.00 val., jis, jo sugyventinė I. M., E. R. ir pažįstamas D. V. buvo namie ir gėrė alų. Nusprendė parašyti telefonu žinutę M. S., jį pasikviesti pas save ir pasiūlyti pirkti automobilio pakėlėją. M. S. neužilgo atėjo. Visiems kartu bendraujant, prisiminė įvykį Kėdainiuose, kai M. S. pažįstami jį sumušė dėl tarpusavio nesutarimų. Vėliau išeinant į lauką parūkyti, koridoriuje jis su E. R. pradėjo M. S. mušti rankomis, sudavė M. S. į galvą ne mažiau penkių kartų. Laikydami M. S. už parankių, kartu su E. R. nusivedė į kiemą. Tada abu sudavė M. S. į galvą. Nuo smūgių M. S. suklupo, tada jis koja vieną kartą M. S. spyrė į galvą. Išgirdusi M. S. pagalbos šauksmus, į kiemą išėjo sugyventinė I. M., kuri prašė M. S. nebemušti. Viskas įvyko dėl jo girtumo, atsiprašo nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė, be jų visiško prisipažinimo ikiteisminiame tyrime ir teisme, įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais bei įvertintais (BPK 273 str., 301 str.), nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis M. S. baigiamosiose kalbose parodė, kad mažai pažinojo kaltinamuosius. 2015-03-21 dieną jis buvo namie (duomenys neskelbtini). Vakare susiruošė eiti į parduotuvę, bet pakeliui užsuko pas R. M. Tada nuėjo į parduotuvę, nusipirko du butelius alaus. Išgėrinėjo pas R.M. Pasakė, kad reikia eiti namo ir vieną butelį alaus parvežti. Atsistojo eiti namo, o R. M. pradėjo virtuvėje mušti, paskui dar mušė koridoriuje, kieme. Juto smūgius į veidą, į šonus. Smūgių neskaičiavo. Iš pradžių mušė tik R. M., bet paskui su E. R. išsitempė į kiemą už namo kampo ir abu mušė, spardė. Paskui atėjo R. M. žmona ir pasakė, kad jie baigtų. Ji atidavė butelį alaus ir jis išėjo namo. Jie abu buvo girti. Kai grįžo namo, brolis iškvietė greitąją. Išvežė iš pradžių į Kėdainių ligoninę, o paskui į Kauno klinikas. Operavo, 10 dienų gulėjo ligoninėje. Buvo jie atėję atsiprašyti, atsiprašė, klausė dėl žalos atlyginimo, bet jiems nesakė, nutarė, kad geriau tegul priteisia ir prašo 3000 € neturtinės žalos atlyginimo. Prieš porą savaičių iki sumušimo jo (M. S.) draugai sumušė R. M., nes jis gyrėsi, kad lankė boksą, tai ir nuėjo muštis. Po muštynių parvežė R. M. namo.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surašytų apklausos protokolų matyti:

- liudytojas R. B. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo M. S. brolis. Nuo 2014 metų rugsėjo mėn. brolis gyvena kartu su juo. 2015-03-21, apie 20.00 val., brolis susirašė žinutėmis su R. M., kuris jį pasikvietė į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). M. S. tą vakarą išėjo pas R. M.. 2015-03-21 21.30 val. brolis grįžo į namus, atrodė išgėręs, jo visas veidas buvo sumuštas, ištinęs, kruvinas. Drabužiai buvo purvini, ant brolio striukės matėsi kraujo dėmės. Paklausus kas nutiko, brolis teigė, jog jį R. M. namuose sumušė pats R. M. su „(duomenys neskelbtini)“, už kažką kerštaudami (b. 1. 38-39);

- liudytojas D. V. parodė, kad dirba ir gyvena Švedijoje, į Lietuvą grįžta kartą per tris mėnesius. Nukentėjusiojo M. S. nepažįsta, jį pirmą kartą pamatė tą vakarą, kada visi kartu sėdėjo pas R. M., t. y. 2015-03-21. Įvykio vakarą daugiausia bendravo su R. M., tačiau nieko keisto jo elgesyje nepastebėjo. Jis su I. M. išėjo į koridorių parūkyti, virtuvėje liko E. R., M. S. ir R. M., tačiau tuo metu jie nesipyko. Pradžioje kol rūkė, virtuvės ir koridoriaus durys buvo uždarytos, jokio triukšmo negirdėjo. Kai baigė rūkyti ir ruošėsi grįžti atgal į virtuvę, atsidarė koridoriaus durys, pro kurias pirmas įėjo R. M., paskui jį M. S. ir E. R.. Suprato, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, nes jie tarpusavyje ginčijosi, R. M. atrodė supykęs, jie tarpusavyje tąsėsi už drabužių. Tuo metu koridoriuje nematė, kad R. M. ar E. R. muštųsi su M. S., taip pat nepastebėjo, kad M. S. bėgtų kraujas, kad būtų ištinusi jo galva. Bandė juos išskirti, sakė, kad nesiginčytų. Tada visiems sušuko, kad eina namo ir išėjo (b. 1. 40-41).

Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse nurodyta, jog įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūros metu apžiūrėtas kambarys, virtuvė, koridorius, veranda, namo kiemas, grumtynių požymių neužfiksuota (b. l. 8-12). Iš teismo medicinos specialisto išvados nr. G1074/15(02) matyti, kad M. S. nustatyti keturi atskiri sužalojimai: odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva veide, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimai. Kadangi nustatytų sužalojimų gydymas truko ilgiau kaip 10 dienų, M. S. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 29-30). Savo parodymus M. S., E. R. ir R. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydami, kur įvyko muštynės, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, kokie smūgiai buvo atlikti (b. l. 22-27, 57-61, 88-93).

Ištirtais ir įvertintais įrodymais darytina išvada, jog E. R. ir R. M. veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2015-03-21 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje bei namo kieme, dėl tarpusavio nesutarimų ir pykčio, rankomis ir kojomis tyčia bendrais veiksmais sudavė M. S. į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip keturis kartus, padarydami M. S. odos nubrozdinimą, poodinę kraujosruvą veide bei nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimą, kurių gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų, tuo nesunkiai sutrikdė M. S. sveikatą, todėl jų veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamieji E. R. ir R. M. padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio. Vertintina ir tai, kad kaltinamieji nukentėjusiojo atsiprašė.

E. R. į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupes neįrašytas, administracine tvarka nėra baustas (b. l. 64, 65); nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi polinkį vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 67); teisiamas pirmą kartą. Vadovaujantis BK 41 str., 54-55 str., 61 str., atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimą. E. R. įpareigotinas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar būti registruotas darbo biržoje arba mokytis; būti namuose nuo 22,00 val. iki 6,00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.).

R. M. į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupes neįrašytas, baustas administracine tvarka (b. l. 99-101, 102); nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turi polinkį vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 103); 2013-12-30 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baustas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. (b. l. 97-98). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54-55 str., 61 str., manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į tai, kad jis pradėjo nusikalstamus veiksmus; įpareigotinas nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, arba mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.).

Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamieji kaltę pripažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 33) pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais (b. l. 35), todėl tenkintinas visiškai. Žala padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, todėl iš E. R. ir R. M. solidariai priteistina 387,52 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. pareiškė ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (20 b. l.). Kaltinamojo pareiga – atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (BPK 115 str. 1 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiems asmenims (CK 6.250 str. 2 d.), t. y. kaltinamiesiems E. R. ir R. M.. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str.2 d. ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmenų kaltę, į tai, kad kaltinamieji yra darbingi, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, padaryti atskiri sužalojimai: odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva veide, nosies kaulų ir apatinio žandikaulio lūžimai; patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nustatant žalos dydį, vadovautinasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo lyginamaisiais dydžiais. Nukentėjusiajam M. S. nustatytinas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis (dėl 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina.

Daiktinių įrodymų nėra.

E. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. R. M. skirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b. l. 83, 84, 85), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Pašto išlaidos – 4,64 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų valstybei (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Kaltinamiesiems išaiškintina, kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo (BK 48 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

E.R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Remiantis BK 64¹ str., skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant:

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R.M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams. Remiantis BK 64¹ str., skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant:

- nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- ne vėliau kaip per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti nukentėjusiajam M. S. iš E. R. ir R. M. solidariai 1 200 (tūkstančio keturių šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį (dėl 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš E. R. ir R. M. 387,52 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 52 ct) nukentėjusiojo M. S. gydymo išlaidų (mokėti Valstybinei ligonių kasai, į. k. 191351679, a. s. Nr. LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Išieškoti iš E. R. ir R. M. po 2,32 Eur (du eurus 32 ct) pašto išlaidų valstybei (sumokėti: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir pateikti teismo raštinei sumokėjimą patvirtinančius duomenis).

Išaiškinti E. R. ir R. M., kad per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.