Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2012-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-387-227/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
2A-387-227/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
I. G.
Atsakovas
A. G., Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-387-227/2012

Zita Gavėnienė Teisminio proc. Nr. 2-14-3-00967-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:77.4.2;77.4.3;78.2.1;121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-266/2012 pagal ieškovės I. G. ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo atsakovui A. G., Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo A. G. priešieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas paima vaikus bendravimui kas antrą šeštadienį nuo 9 val. ryto ir grąžina vaikus nuo 20 val. iki 21 val., vaikų motinai, pagal jos gyvenamąją vietą; poriniais metais šv. Kalėdas vaikų tėvas (atsakovas) paima vaikus gruodžio 24 d., nuo 18 val. iki 18 val. 30 min. ir grąžina vaikus gruodžio 26 d. nuo 18 iki 19 val., ne poriniais metais šv. Velykas A. G. bendrauja su sūnumis, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 9 val. ryto ir grąžina antrą šv. Velykų dieną nuo 16 iki 17 val.; vaikų vasaros atostogų metu, A. G. pasiima vaikus ir praleidžia su jais po dvi savaites su kiekvienu iš jų, informuodamas apie tai iš anksto, prieš savaitę laiko, vaikų motiną, bendraudamas su nepilnamečiais vaikais nenuteikinėti jų prieš motiną. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimu buvo nustatyta atsakovo su vaikais bendravimo tvarka, tačiau praktikoje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikyta. Kai vaikai būdavo pas atsakovą, tai jis jų neprižiūrėjo, girtavo, nesidomėjo kuo vaikai užsiima, vaikų akivaizdoje buvo sulaikytas už teisėtvarkos pažeidimus. Savaitgaliais atsakovas vaikų neparveždavo namo, dėl ko jie praleisdavo pamokas, grįždavo namo nesiprausę, purvinais drabužiais. Sūnus Renetas, būdamas pas tėvą, apsivogė, pateko į įskaitą vaikų teisių apsaugos skyriuje. Sūnus Deividas pastebėtas vartojęs alkoholį, rūko ir tai jam leidžia atsakovas. Būtina keisti bendravimo tvarką su atsakovu, nes esamas bendravimas kenkia vaikų interesams, daro neigiamą įtaką jų formavimuisi kaip asmenybių ir nustatytinas minimalus vaikų bendravimas su tėvu.

Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-02-21 sprendimu nustatytą sūnaus Deivido gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, panaikinti sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui D. G., priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 200 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodė, kad vyresnysis sūnus D. nuo 2011 metų gegužės mėnesio gyvena pas jį, lanko mokyklą ir pas motiną gyventi nenori. Iš atsakovo priteistas išlaikymas, ieškovė už D. išlaikymą gauna iš vaikų išlaikymo fondo pinigus, nors atsakovas vaiką išlaiko vienas. Kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra gera, vaiko poreikiai pakankamai dideli, jam išlaikyti reikalinga 600 Lt, iš ieškovės priteistinas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovo A. G. priešieškinį patenkino, nepilnamečio D. G., gim. 1995 m. kovo 6 d., gyvenamąją vietą nustatė su tėvu A. G., priteisė nuo 2011m. lapkričio 3d. iš I. G. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki jo pilnametystės, nutraukė išlaikymo sūnui D. G. išieškojimą iš A. G., patvirtintą 2006m. vasario 21d., teismo sprendimu.

Teismas nustatė, kad tarp šalių santuoka nutraukta, vaikų D. G., gim. 1995m. kovo 6d., ir R. G., gim. 1999 m. spalio 8d., gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo priteistas išlaikymas. 2009m. vasario 10 d. teismo sprendimu nustatyta aiški, tiksli atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kurios nebuvo laikomasi. Vaikai patys važiuodavo pas tėvą kada panorėję, grįždavo pas mamą ne laiku. Šalys nesilaikė ankstesnės nustatytos tvarkos ir nedarė nieko, jog jos būtų laikomasi. Todėl teismas pripažino, kad nėra aplinkybių, jog ankščiau nustatyta atsakovo su vaikais bendravimo tvarka kenkė vaikų interesams. Sūnus D. nuo 2011 metų gegužės mėnesio gyvena pas tėvą, R. pas tėvą nebesilanko. Pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog jos siūloma nauja bendravimo su vaikais tvarka yra geresnė už pirmą nustatytą tvarką ir labiau atitinka vaikų interesams, kad reikėtų pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką (CPK 178 str.). Todėl ieškinio netenkino.

Spręsdamas dėl D. G. gyvenamosios vietos pakeitimo teismas atsižvelgė į tai, kad jis nuo 2011 metų gegužės mėnesio gyvena pas tėvą A. G. jam nuosavybės teise priklausančiame name ir nenori nieko keisti. Įvertino, kad šalys yra konfliktiškos, nebendraujančios ir visiškai nesutaria dėl vaikų auklėjimo, išlaikymo. Išklausius šalių sūnų D. teismas nustatė, kad jam pas tėvą gyventi yra geriau, ten jis turi draugų, su mama gyventi nenori, nes motina su juo nebendrauja, ji turi draugą, su kuriuo D., kaip ir su jaunesniuoju broliu, nesutaria. Todėl nebus laikomasi nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos, nes vaikai yra dideli, sūnus D. vis tiek gyventų su tėvu. Pasak D. jis, gyvendamas pas tėvą, lanko mokyklą, mokysis ir pabaigęs 10 klasių. Teismas , išklausęs šalis, vertindamas jų sūnaus D. išsakytą kategorišką norą gyventi su tėvu, sūnaus amžių, tai, jog daugiau nei pusė metų jis jau gyvena su tėvu, darė išvadą, kad D. G. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su tėvu. Konstatavo, jog tėvo ir sūnaus ryšys šiuo metu yra artimesnis, jam labiau reikia tėvo, nes su juo jis bendrauja, tuo tarpu tarp D. ir brolio R. nėra artimo ryšio, jie nesutaria, D. yra smurtavęs R. atžvilgiu. Laikė, kad aplinkybė, jog atsakovas yra baustas administracine tvarka ir teistas, negali nusverti vaiko noro gyventi su tėvu. Ieškovės prašymo nustatyti jos ir sūnaus D. bendravimo tvarką, tuo atveju, jeigu teismas patenkintų atsakovo priešieškinį, netenkintino atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, į D. amžių, jo interesus, santykius, ryšį su motina, jos galimybę jį auklėti. Nustačius D. G. gyvenamąją vietą su tėvu, iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesinėmis išmokomis po 200 Lt iki jo pilnametystės bei nutrauktas išlaikymo iš A. G. išieškojimas sūnui D. pagal 2006-02-21 teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kadangi šalims buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

Šalies argumentai

Ieškovė I. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus D. G. gim. 1995-03-06 gyvenamosios vietos nustatymo su A. G. ir išlaikymo nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iš ieškovės priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų, priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vaikų buvimas pas tėvą kenkia pačių vaikų interesams, vaikai praleidžia pamokas mokykloje, atvyksta į mokyklą nešvariais drabužiais, neparuošę pamokų. Ieškovė leido D. pabūti pas tėvą su sąlyga, kad lankys mokyklą, tačiau paaiškėjo, kad jis yra praleidęs eilę pamokų, vėluoja į pamokas, ateina netvarkingais rūbais. Atsakovas vaikų mokslais nesidomi, tartis su ieškove neketina, nuteikinėja sūnų D. prieš ieškovę. Būdamas vasarą pas atsakovą apsivogė sūnus R., pradėjo rūkyti, ketino nusižudyti. Atsakovo bute yra antisanitarinės sąlygos, atsakovas nesidomi, kur vaikai būna, kada grįžta į namus. Sūnus D. yra įtakojamas atsakovo, kuris daro neigiamą įtaką sūnui. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, kai yra reikalaujama vaikams laikytis drausmės, sutvarkyti kambarį, jie eina pas tėvą, kuris nekelia tokių reikalavimų. Teismas turėjo įvertinti įrodymų visetą, o ne vien vaiko išreikštą nuomonę, dėl to su kuo jis nori gyventi. Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.35 dėl „Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ apžvalgoje konstatavo, kad sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismai turi išsiaiškinti teisiškai reikšmingus faktus, kurių esminiai yra kiekvieno iš tėvų doroviniai bruožai, požiūris į vaiko auklėjimą ir dalyvavimą jo auklėjime, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė. Vaiko noras gyventi pas atsakovą prieštarauja jo interesams, turėti tinkamas gyvenimo sąlygas ir tinkamai mokytis, kad įgytų išsilavinimą, būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos, kurią sudarė atsakovas. Vaikas turi teisę į tinkamą poilsį, turi būti apsaugotas nuo įtraukimo į nusikalstamą veiklą, girtavimą, tuo tarpu tėvas alkoholio vartojimą toleruoja. Teismas nesiaiškino atsakovo dorovinių ir kitokių asmenybės bruožų, kad jis ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka, teistas už kontrabandą, vartoja alkoholį, ar gali būti tinkamu vaiko auklėtoju ir prižiūrėtoju, sudaryti tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas. Atsakovas niekur nedirba ir įsidarbinti galimybės neieško, prie vaikų išlaikymo neprisideda, o siekia išvengti teikti išlaikymą vaikams, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su juo, mano, kad valstybei mokant už atsakovą išlaikymą vaikams, jam tokia pareiga nebekyla. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas nenurodydamas, kokiais įrodymais grindžiamas teismo sprendimas pakeičiant sūnaus gyvenamąją vietą, kokie argumentai, įrodymai atmetami, kokiais kriterijais nustatyti sūnaus poreikiai priteisiant išlaikymą sūnui, buvo šališkas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Tarp šalių pagrindinis ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl šioje byloje teismas įpareigotas būti aktyvus neapsiribojant apeliaciniame skunde nustatytomis ribomis.

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-02-21 sprendimu ir juo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaikų D. G., gim. 1995m. kovo 6 d., ir R. G., gim. 1999 m. spalio 8 d., gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. G., A. G. įsipareigoja mokėti vaikams išlaikymą po 1 MGL kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2009 m. vasario 10 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: atsakovas bendravimui su vaikais galėjo juos, arba vieną iš jų pasiimti iš namų kas antrą penktadienį nuo 15 valandos iki 18 valandos ir grąžinti taip pat į namus to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 valandos; ilgalaikiams bendravimams su nepilnamečiais vaikais atsakovas turėjo įspėti ieškovę prieš dvi savaites laiko; bendraujant su nepilnamečiais vaikais turėjo nenuteikinėti jų prieš savo tėvus. Šiuo metu D. G. gyvena su tėvu A. G.. Byloje kilęs tarp šalių ginčas dėl D. G. gyvenamosios vietos pakeitimo.

CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendžiant ginčą visada reikia aiškintis, ar paduodantys ieškinį gali užtikrinti vaikui kitokias, geresnes auklėjimo ir auginimo sąlygas, nei tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, pareiškus ieškinį dėl teismo vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės.

Šalių sūnus D. pirmosios instancijos teismui patvirtino, jog nuo 2011 metų gegužės mėnesio gyvena pas tėvą ir nieko nenori keisti, jam ten yra geriau, nes turi draugų, su kuriais bendrauja. Su motina jis nenori gyventi, nes motina su juo nebendrauja, taip pat jis nesutaria su broliu R. bei motinos sugyventiniu. Gyvendamas pas tėvą lanko mokyklą, pabaigęs 10 klasių žada mokytis toliau. Jei teismas nuspręstų kitaip, nurodė, kad jis vis tiek gyventų su tėvu. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba duodama išvadą dėl šio ginčo nurodė, jog netikslinga nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. gyvenamąją vietą su tėvu, nes pas tėvą gyventi nepilnamečiam sūnui D. yra nesaugu, tėvas girtauja, visiškai nesidomi vaikais, nedalyvauja jų auklėjime, nesirūpina jų sveikata, yra teistas ir baustas administracine tvarka, teigia, kad jis su vaikais nesusitvarko, laiko, jog motina turėtų rūpintis vaikais, nes ji gauna iš vaikų išlaikymo fondo pinigus. D. G. noras gyventi su tėvu prieštarauja jo interesams(b.l.16-17). Iš Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos išduotų D. G. charakteristikų matyti, kad jis yra ramaus charakterio, tylus, uždaras, nelinkęs bendrauti, dėl silpnos sveikatos praleidžia daug pamokų, mokosi silpnai, šiais mokslo metais D. gyvenant pas tėvą 171 nelankytų pamokų praleistos be pateisinamos priežasties, nurodant, kad laiku neatsikėlė ir nespėjo į autobusą, į mokyklą ateina netvarkingas, nešvarus, tėvas juo nesirūpina, neprižiūri, nesidomi mokymusi, tuo, ką jis veikia, klasės auklėtojai paskambinus kalba taip, tarsi tai būtų ne jo vaikas, nebendrauja su klasės auklėtoja, pedagogais, mokyklos administracija, kai tuo tarpu motina pergyvena dėl sūnaus, dažnai skambina klasės auklėtojai, ateina į mokyklą, domisi vaiko mokslais, norėtų, kad D. grįžtų gyventi pas ją, nes bijo dėl sūnaus sveikatos (b.l. 19, 43). Iš socialinių paslaugų teikimo akto nustatyta, kad apsilankius pas A. G. namuose pastebėta didelė netvarka, mėtėsi drabužiai, tušti buteliai, nebenaudojami daiktai, šiukšlės, grindys neplautos, neklotos lovos, maisto likučiai, D. kambaryje nevalytos dulkės, neklotos lovos, mėtėsi tuščias šampano butelis, kambariuose šalta, vaikas miegojo su viršutiniais drabužiais- apsirengęs striuke ir kelnėmis , antklodė be užvalkalų, vaikas teisinosi, kad mokyklos nelanko, nes neturi striukės (b.l. 23). Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą nustatyta, kad A. G. yra baustas už automobilio vairavimą be diržo, viršijus greitį, eismo įvykį, dviračio vairavimą neblaiviam, už etilo alkoholio, cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis laikymą, pardavimą, tėvo valdžios nepanaudojimą (b.l. 47-54). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir tokių byloje nėra, kad vaiko gyvenimo pas motiną aplinka vaikui tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystimuisi (CPK 178 str.). Nenuginčytas ieškovės teiginys, nurodytas vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui-b.l.16, jog pagrindinė priežastis, paskatinusi D. persikelti pas tėvą ta, jog motinos sugyventinis, apsilankydamas pas ieškovę, reikalauja iš vaikų drausmės, gerbti motiną ir laikytis namų taisyklių. Iš šalių paaiškinimų, jų sūnaus D. G. išsakytos nuomonės matyti, kad jis nesutaria su jaunesniuoju broliu ir ieškovės sugyventiniu, kuris, ieškovės teigimu, nepastoviai gyvena pas ieškovę, tačiau teigti, kad dėl to ieškovės namuose D. nesaugu, nėra pagrindo. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovo namuose gyvenimo sąlygos yra prastos, patalpos netvarkingos, nesirūpinama higiena. Atsakovas niekur nedirba, galimybių įsidarbinti neieško, nevengia alkoholinių gėrimų vartojimo, nesistengia ir nesugeba užtikrinti kasdieninių vaiko poreikių, jų lavinimo, visiškai nesirūpina vaikais. Akivaizdu, kad savo elgesiu, gyvenimo būdu atsakovas rodo netinkamą pavyzdį savo paaugliui sūnui, daro blogą įtaką jo dvasiniam, moraliniam vystymuisi.

Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes. Paprastai vaiko interesą gyventi su vienu ar kitu iš tėvų lemia asmeniniai tėvų bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai, todėl tuo atveju, jei vaiko nuomonė nemotyvuota ar paremta kokia nors jo interesams prieštaraujančia nauda, teismas jo gyvenamąją vietą gali nustatyti neatsižvelgdamas į vaiko poziciją.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmoje eilėje vertino nepilnamečio D. G. norus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad noras gyventi su tėvu prieštarauja vaiko interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą. Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią pateikia vaikas. Nagrinėjamu atveju, Deividas išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, svarbiausia įvertinti reikšmingas aplinkybės, kurios turėjo įtakos tokiam vaiko norui susiformuoti bei atsižvelgti į vaiko gebėjimą tinkamai įvertinti savo interesus, nustatyti prioritetus. Teisėjų kolegijos nuomone, D. G. norą gyventi su tėvu ženkliai įtakoja tai, kad tėvui esant nusišalinus nuo savo pareigų vaikui vykdymo, šiam yra suteikta laisvė daryti, ką jis nori, nelankyti mokyklos, taip pat vaikas neturi jokių pareigų, kas yra nesuderinama su paauglio interesais, kelia grėsmę jo auklėjimui, lavinimuisi ir socializacijai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrindiniu kriterijumi vertindamas nepilnamečio išreikštą norą gyventi su tėvu laikė D. G. amžių. Nors D. po metų taps pilnametis, greitai pats savarankiškai galės nusistatyti bendravimo santykius su tėvais, tačiau pripažintina, kad vaiko apsisprendimas sudėtingu paauglystės laikotarpiu, kada formuojasi vaiko asmenybė, nusistovi prioritetai, atsižvelgiant į tai, kad jis mokosi 10 mokyklos klasėje, gyventi su tėvu yra žalingas jo interesams ir šiuo metu egzistuoja pagrindas neatsižvelgti į jo norą pasirinkti su kuriuo iš tėvų jam gyventi. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad tarp tėvo ir sūnaus egzistuoja glaudesnis ryšys negu sūnaus su ieškove, tačiau neatsižvelgė į tai, kad artimesnius atsakovo ir D. santykius sąlygoja tai, jog atsakovas suteikia vaikui visišką laisvę, jo neprižiūri, yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, nesidomi nei jo mokslais, nei kaip jis leidžia laisvalaikį, toleruoja netinkamą vaiko elgesį ir jo nekontroliuoja, kas yra priimtina ir patogu paaugliui. Teisėjų kolegija sutinka su vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad tėvas savo valdžios vaiko atžvilgiu nepanaudoja, su vaiku nesusitvarko. Aplinkybę, kad vaikas neklauso tėvo patvirtino atsakovas pokalbio su socialine darbuotoja metu(b.l.22). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad gyvenant D. pas tėvą, jam bus daroma žalinga įtaka. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad tarp D. ir jo brolio R. nėra artimo ryšio, grindžia tuo, jog broliai pykstasi, D. smurtavo jaunesnio brolio atžvilgiu. Tačiau teismo posėdyje apklaustas D. paaiškino, kad paskutiniu metu su broliu pykstasi retai ir tai dėl smulkmenų. Nustačius D. gyvenamą vietą su tėvu, galimai visiškai nutruks jo santykiai su broliu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. G. noras gyventi su tėvu prieštarauja jo interesams. Todėl netikslinga D. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog netikslinga nustatyti D. su tėvu kitą bendravimo tvarką, nei nustatyta Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, netinkamai ir nepilnai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, pakeitimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (CPK 326str.1d.2p.). Pripažinus netikslinga D. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, atsakovo priešieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, priteisto išlaikymo nutraukimo, atmestinas.

Nustatyta, kad Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. spalio 20 d. Sprendimu Nr.(1.2)-SPO -02253 suteikė ieškovei I. G. ir 2011 m. lapkričio 25 d. Sprendimu Nr.(1.2)- SPI -02577 suteikė atsakovui A. G. nemokamą antrinę teisinę pagalbą (b.l.9, 30). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi bylos šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl atmetus ieškinį ir priešieškinį iš šalių priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str. 1 d.3 p, 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovės I. G., a.k(duomenys neskelbtini) ieškinį .

Atmesti atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį.

Priteisti iš I. G. ir A. G. kiekvieno po 10 Lt(dešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Anykščių rajono apylinkės teismui.

Teisėjai Laimantas MisiūnasMargarita DzelzienėLaimutė Sankauskaitė