- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-444-558/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02556-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- D. K., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.6Atsakomybė už palikėjo skolas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. patikslintą pareiškimą dėl terminų atnaujinimo, teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo bei dėl kreditoriaus reikalavimo į paveldimą turtą patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – D. K., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu po jo tėvo R. K. mirties (duomenys neskelbtini), taip pat atnaujinti terminą, priimti ir patvirtinti reikalavimą į paveldimą turtą dėl 9 255,41 Eur skolos, susidariusios R. K. neteikiant išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. K. pagal įsiteisėjusį 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4352-1045/2018.
Patikslintame pareiškime nurodoma, kad pareiškėja terminą atsisakyti priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, nes jai nebuvo žinoma, kad atsisakyti palikimo galima tik teismui išdavus leidimą. Tokią informaciją sužinojo sulaukusi skambučio iš vaiko teisių apsaugos institucijos bei iš jos gavusi 2022 m. rugsėjo 29 d. raštą. Pareiškėjos teigimu, mirusiojo turtinė padėtis buvo bloga, todėl priimti tokį palikimą sūnaus D. K. vardu netikslinga, nes tai pažeistų vaiko interesus. L. K. ir R. K. skyrybų metu paaiškėjo, kad R. K. turi daug kreditorių, apie kuriuos pareiškėjai iki tol buvo nežinoma. R. K. santuokos metu vertėsi automobilių prekyba, turėjo skolų dėl neįvykdytų verslo įsipareigojimų bei paskolų, kurias paėmė dar iki santuokos susidariusioms skoloms grąžinti. Dėl to santuokos nutraukimo metu, 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimu, buvo nustatyta, kad visus įsipareigojimus kreditoriams UAB „T.“, UAB „I. I.“, UAB „L. B.“, A. M., R. R., S. V., A. M., A. R., S. T. (S. T.), M. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „D. C. M.“ R. K. vykdys vienasmeniškai. Pareiškėjai nežinoma, ar, ir kiek iš šių skolų R. K. grąžino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimu buvo nustatyta, kad R. K. atitenka keturi, seni ir nevertingi, automobiliai. Pareiškėjai L. K. nėra žinoma apie jokį kitą mirusiojo turtą, VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto R. K. vardu nėra registruota. Sunkią R. K. finansinę padėtį patvirtina ir tai, kad jis niekada neteikė sūnui D. K. 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo po 200,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki sūnaus pilnametystės. L. K. dėl to kreipėsi į valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei nuo 2020 m. gegužės 1 d. gaudavo valstybės mokamas vaiko išlaikymo išmokas. Už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki R. K. mirties (duomenys neskelbtini), susidarė 10 973,33 Eur nesumokėto nepilnamečiam sūnui išlaikymo, dalis šios sumos, t. y . 1 717,92 Eur, yra išmokėta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tad likęs reikalavimas į R. K. dėl sūnaus D. K. išlaikymo pagal 2018 m. vasario 5 d. teismo sprendimą sudaro 9 255,41 Eur (10 973,33 Eur – 1 717,92 Eur). L. K. nebuvo žinoma, kad kas nors būtų priėmęs palikimą, po buvusio vyro mirties nei viena institucija nenurodė, kad reikalinga kur nors kreiptis dėl skolos patvirtinimo, įsiskolinimas yra mažamečiam vaikui dėl tėvo neteikiamo išlaikymo, todėl prašo atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo dėl R. K. palikimo perėjimo valstybei. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, pagal byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad antstoliai S. V., G. S. ir D. Š. pateikė pranešimus apie R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įsiskolinimus. Taip pat, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba informavo, kad R. K. P. skyriui skolingas privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir Klaipėdos skyriui skolingas vaikų išlaikymo išmokų. R. K. palikimą sudaro Swedbank, AB sąskaitose – 1,46 Eur ir AB Šiaulių bankas sąskaitoje – 1,70 Eur esančios piniginės lėšos. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, pagal byloje esančius įrodymus.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Dėl termino palikimui atsisakyti atnaujinimo ir dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra pareiškėja L. K., tėvas – R. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, mirusiojo palikimas nebuvo priimtas.
Suinteresuoti asmenys byloje nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų. Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad terminą palikimui atsisakyti praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie pareigą tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai numatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu, sužinojo tik iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto dėl nepilnamečio D. K. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte išaiškinta, kad pareiškėjai kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą.
Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių apie atsiradusį palikimą ir pareigą tinkamai jo atsisakyti sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Taigi, šios bylos kontekste, pareiškėjos nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimo turto priėmimą /atsisakymą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo atsisakymo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui atsisakyti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui atsisakyti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra reikalingas išankstinis teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalį įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
Iš pareiškėjos pateiktų ir Antstolių informacinės sistemos duomenų bei suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad palikėjo R. K. turtą sudaro 1,46 Eur piniginės lėšos Swedbank, AB sąskaitose ir 1,70 Eur piniginės lėšos AB Šiaulių bankas sąskaitoje, o mirusiojo skolas sudaro dešimtys tūkstančių eurų, jos yra išieškomos vykdomųjų bylų pagrindu ne vieno antstolio kontoroje. Nepilnametis D. K. yra palikėjo įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, susipažinęs su Antstolių informacinės sistemos duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. K. vardu, nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes palikimą sudarančio turto vertė yra ženkliai mažesnė už skolas. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
Teismas pažymi, kad teismo leidimas savaime negarantuoja sandorio (palikimo atsisakymo) teisėtumo, jis tiesiog yra būtina sąlyga ir prielaida teisėtam sandoriui sudaryti, todėl esant įstatyme numatytoms aplinkybėms šie sandoriai gali būti nuginčyti remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl atsisakymo priimti palikimą pareiškėja turi kreiptis įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.60 straipsnis).
Dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo ir dėl kreditorinio reikalavimo į paveldimą turtą dėl 9 255,41 Eur skolos patvirtinimo
Pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu jį kreditorius praleido dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo priėmimo dienos nėra praėję daugiau nei trys metai.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. Jis sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Teismas, jį tvirtindamas, turtinio reikalavimo pagrįstumo nevertina, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą, ir tik atsiradus palikėjo įpėdiniams ir jiems tokio reikalavimo netenkinant ir nepripažįstant, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.
R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirties dieną turėjo savo nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymo 9 255,41 Eur dydžio skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4352-1045/2018.
Išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis, lemiantis negalimumą perkelti ją kitiems asmenims, pats savaime nelemia jos pasibaigimo mirus skolininkui, nes kartu tai yra ir turtinė prievolė, taigi būdama tokia ji gali būti vykdoma iš skolininko turto. CK 3.194 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai asmuo, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, mirė, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo būdas pagal CK penktosios knygos normas taikytas.
Šiuo atveju trijų mėnesių terminas kreditorinius reikalavimus pareikšti baigėsi 2022 m. liepos 26. Nepilnamečio vaiko išlaikymo skola susidarė dėl minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų išmokų įsiskolinimo, pareiškėjai nebuvo žinoma, kad kas nors būtų priėmęs palikimą, po buvusio vyro mirties nė viena institucija nenurodė, kad reikalinga kur nors kreiptis dėl skolos patvirtinimo, pareiškėja pati nurodė sąžiningai to nežinojusi, ji į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi praėjus maždaug trims mėnesiams nuo trijų mėnesių termino pabaigos, trejų metų terminas nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėjęs (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota, mirusiojo R. K. palikimas nebuvo priimtas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, pripažintina, jog pareiškėja dėl objektyvių priežasčių nežymiai praleido terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, todėl yra pagrindas termino pareikšti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti bei patvirtinti kreditorinį reikalavimą 9 255,41 Eur sumoje.
Atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditorių reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. CK 5.4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Byloje esančiais duomenimis, palikėjas R. K. iki savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), todėl ši nutartis siųstina Alytaus rajono 1-ajam notaro biurui (notarė B. Z., (duomenys neskelbtini)) ir Testamentų registrui, kad apie teismo patvirtintą kreditorinio reikalavimo pareiškimo faktą būtų informuotas kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, kuris kreipsis dėl palikėjo palikimo priėmimo, neatsižvelgiant į paveldėjimo pagrindą ir būdą.
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsniu, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais
nutaria:
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Išduoti teismo leidimą pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą po jo tėvo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Atnaujinti pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą.
Patvirtinti, kad palikėjo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams, pareiškėja L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reiškia 9 255,41 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo, R. K. neteikiant išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-4352-1045/2018.
Išaiškinti pareiškėjai L. K., kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl atsisakymo priimti palikimą į notarą.
Nutarties patvirtintus nuorašus išsiųsti Alytaus rajono 1-ajam notaro biurui bei valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registrui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.