- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-555-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Semerta“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- G. D.
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Semerta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Semerta“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. D., dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Semerta“ 2006-12-06 Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau - VAVA) išnuomoti ieškovui valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei atlikti visus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-6). Nurodė, kad 2001-02-09 nusipirko sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį ant ginčo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). 2001-06-29 bylos šalys sudarė valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 224 N01/2001-24685, pagal kurią ieškovas išsinuomojo 6 800 m² dydžio sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo sklypą), iki bus parengtas teritorijos detalusis planas, bet ne ilgiau negu iki 2003-10-29. 2001-06-29 nuomos sutartis baigėsi 2002-01-31, Vilniaus m. savivaldybės valdybai 2002-01-31 sprendimu Nr. 194V patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą bei pakeitus jo paskirtį (mažaaukštė gyvenamoji statyba, blokuotų gyvenamųjų namų statymas). Vilniaus m. savivaldybės valdyba 2002-05-16 sprendimu Nr. 1030V nustatė ginčo žemės sklypo ribas, dydį (6 800 m²) ir pasiūlė VAVA parduoti jį arba išnuomoti 99 m. Mano, jog CK 6.566 str. suteikia jam pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, o detaliojo plano parengimas ieškovo sąskaita vertintinas kaip bylos šalių ketinimas toliau plėtoti susiklosčiusius nuomos santykius. CK 6.551 str. 2 d. suteikia ieškovui teisę valstybinės žemės sklypą išsinuomoti ne aukciono būdu. Atsakovas nepagrįstai atsisako išnuomoti ieškovui ginčo žemės sklypą, nes Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ nustato pareigą sudaryti nuomos sutartį, gavus ieškovo prašymą. Bet Vilniaus apskrities viršininkas 2006-10-05 priėmė įsakymą Nr. 2.3-9463-01, kuriuo nutarė pripažinti 2001-06-29 nuomos sutartį pasibaigusia ir išregistruoti ginčo žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį (b.l.63-66) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Teigia, jog ieškovo prašymas prieštarauja sutarčių laisvės principui. Nors minėtas principas nėra absoliutus, t.y. teisės aktuose gali būti numatyta išimčių, bet Vyriausybės 1999-03-09 nutarime nėra imperatyvių normų, įpareigojančių atsakovą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, pasibaigus ankstesnei sutarčiai su ieškovu. Neigia ketinimus tęsti 2001-06-29 nuomos sutartį su ieškovu, pasibaigus joje nustatytam terminui. Ieškovas, kaip buvęs nuomininkas, neteko pirmumo teisės sudaryti nuomos sutartį, kadangi patvirtinus detalųjį planą pasikeitė žemės sklypo naudojimo būdas, pobūdis ir vietoj vieno turtinio vieneto yra suformuota 16 sklypų. Ieškovas galėtų pretenduoti išsinuomoti nebent žemės sklypą po sandėliu, jog galėtų jį tinkamai eksploatuoti.
Tretysis asmuo G. D. atsiliepimu į ieškinį (b.l.92-95) ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti, motyvuodamas tuo, kad, pirma, ginčo objektas teisiškai neegzistuoja. Antra, tretysis asmuo yra kitų dviejų statinių ant ginčo žemės sklypo savininkas, todėl jis pagal CK 6.551 str. 2 d. taip pat turi teisę išsinuomoti žemės sklypą (dalį) ne aukciono būdu. Trečia, pagal LR Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais (įrenginiais), išskyrus laikinuosius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo [...]. Ieškovui priklausantis sandėlis beveik sudegė 1996 m. (liko vos 26 %). UAB „DUCATUS Nekilnojamasis turtas“ 2005-01-19 atliktame vertinime nurodė, jog sandėlio būklė avarinė ir rekomendavo jį nugriauti. Nepritaria ieškovo samprotavimams apie bylos šalių ketinimus pratęsti 2001-06-29 nuomos sutartį po detaliojo plano tvirtinimo, nes antraip sutarties pabaiga nebūtų buvusi susieta su minėtu įvykiu. 2001-06-29 nuomos sutartis nenustatė ieškovo pareigos parengti detalųjį žemės sklypo planą nei pareigos atsakovui sudaryti su ieškovu nuomos sutartį po plano parengimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-12-28 sprendimu (b.l.201-203) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2001-06-29 nuomos sutartis buvo terminuota, t.y. ji sudaryta, iki bus parengtas teritorijos detalusis planas, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip iki 2003-10-29. Terminui suėjus, sutarties galiojimas baigėsi. Ieškovas neįrodė, kodėl atsakovas priverstinai turėtų sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį būtent su juo ir tiktai su juo, nes ieškovas apdegusio pastato netvarkė, taigi ir ketinimų naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį neturi ( Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Semerta“ apeliaciniu skundu (b.l.208-209, 212-215) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, jog žemės sklypo detalusis planas parengtas apelianto iniciatyva ir lėšomis. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (2004-11-15 redakcija) 2.7 p. kaip tik numato, kad išnuomojant žemės sklypus, naudojamus prie asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, detalieji planai rengiami nuomininkų lėšomis. Apeliantas parengė ginčo žemės sklypo detalųjį planą su tikslu vystyti jame mažaaukščių namų statybą, tuo tarpu sandėlio neatstatinėjo, nes pasibaigė žemės nuomos sutartis. Teismas nesiaiškino tikrųjų 2001-06-29 sutarties šalių ketinimų. Vilniaus m. savivaldybės Plėtros departamentas 2001-09-11 išdavė ieškovui „Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą“ Nr. 222-111 bei patvirtino „Sąlygas bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti“. Todėl darytina išvada, jog bylos šalys 2001-06-29 sutartyje susitarė dėl žemės sklypo nuomos pratęsimo, nes ketinimas parengti detalųjį planą vertintinas kaip ketinimas toliau vystyti nuomos santykius. Nesudarydamas naujos nuomos sutarties, atsakovas pažeidžia ieškovo teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.228-231) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Anot atsakovo, 2001-06-29 nuomos sutartis pasibaigė, įvykus nuomos sutarties 2 p. išvardintai aplinkybei – suėjus naikinamajam terminui (CK 6.562 str.). Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2002-05-16 sprendimas Nr. 1030V yra ne individualus administracinis aktas, skirtas apeliantui, o bendro pobūdžio aktas siūlant, kad VAVA parduotų žemės sklypą arba jį išnuomotų 99 m. Atsakovas be aukciono negali išnuomoti viso ginčo žemės sklypo, nes sklypas kaip toks neišliko, be to, pasikeitė jo naudojimo tikslinė paskirtis lyginant su numatyta 2001-06-29 nuomos sutarties 3 d.
Tretysis asmuo G. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą palikti galioti nepakeistą (b.l.223-226). Prieštarauja apelianto nuomonei, jog detaliojo plano parengimas suponavo VAVA pareigą tęsti žemės nuomos santykiai su ieškovu. Apeliantas, savo iniciatyva parengdamas detalųjį planą, nepagrįstai tikėjosi, jog atsakovas būtent su juo sudarys ilgalaikę žemės sklypo nuomos sutartį be aukciono, sudarydamas 2001-06-29 žemės nuomos sutartį atsakovas tokių siekių neturėjo. Apeliantas ignoruoja tą aplinkybę, kad ant ginčo žemės sklypo taip pat stovi du trečiojo asmens statiniai, taigi tretysis asmuo irgi turi teisę išsinuomoti atitinkamą ginčo žemės sklypo dalį, kurią užima šie statiniai. Akcentavo ir tai, kad apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, ko neleidžia CPK 306 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacija nėra bylos nagrinėjimas visa apimtimi iš naujo (pakartotinai) kitos instancijos teisme. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines bei procesines teisės normas. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Bet kuriuo atveju analizuodamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas remiasi tik byloje esančia medžiaga (CPK 314 str.).
Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes bei identifikavo teisinius santykius, tinkamai aiškino teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvus, kad 2001-06-29 su atsakovu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis iš esmės nenutrūko net ir parengus bei patvirtinus detalųjį planą, tik turėjo būti patikslintos nuomos sutarties sąlygos, atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus. Tiek Vilniaus apskrities viršininko 2001-06-28 įsakyme dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išnuomojimo apeliantui (b.l.13), tiek ir su juo sudarytoje nuomos sutartyje yra aiškiai apibrėžtas nuomos terminas (ne ilgiau kaip iki 2003-10-29) bei įvardintos kitos sąlygos nuomos sutarčiai pasibaigti (iki bus parengtas teritorijos detalusis planas). Abi minėtos sąlygos jau yra įvykusios. Jokių nuorodų į nuomos sutarties galimą pratęsimą ar sudarymą naujos sutarties kitomis sąlygomis, sutartyje nėra, apsiribojant 10 p. išdėstyta sąlyga, jog po nuomos sutarties pasibaigimo žemės sklype esančių statinių naudojimo sąlygos nustatomos atskiru nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Toks susitarimas nebuvo pasiektas, be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantas ir nesiekė pagal paskirtį naudoti 2001-02-09 jo įsigyto (b.l.10) fiziškai sunaikinto (apdegusio), vos 26 proc. pastato likučių, jo neremontavo ir neeksploatavo (b.l.99-111). Todėl nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus apelianto ir atsakovo ikisutartiniams teisiniams santykiams dėl naujos nuomos sutarties jau kitos (gyvenamosios) paskirties žemės sklypui sudarymo, vien ta aplinkybė, kad detalusis planas buvo parengtas apelianto sąskaita ir lėšomis, nesudaro prielaidų spręsti apie nuomos santykių tęstinumą. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.7 p. (detaliojo plano rengimo ir patvirtinimo metu gal. red.) nustatė fizinių bei juridinių asmenų, ketinusių nuomotis ar pirkti žemės sklypus, naudojamus prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių, pareigą apmokėti detaliųjų planų rengimą, tačiau jokiu būdu neįtvirtino jiems pareigos savo iniciatyva tokių planų rengti. Toks teisinis reglamentavimas nepakito ir vėlesnėje šio 2.7.p. red.( (2004-11-17), priešingai, patikslinta, kad detalieji planai rengiami pirkėjų ar nuomininkų pageidavimu ir jų lėšomis. Tai reiškia, kad apeliantas, turėdamas terminuotą nuomos sutartį (iki bus parengtas teritorijos detalusis planas, bet ne ilgiau kaip iki 2003-10-29) ir išsinuomojęs 6800 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio tikslinė paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – sandėlio statiniui eksploatuoti (b.l. 13, 14-15), savo iniciatyva ir rizika parengė detalųjį planą minėtam sklypui, juo pakeisdamas ir šio sklypo paskirtį į gyvenamąją bei suskaidydamas šį buvusį vientisą sklypą į šešiolika atskirų sklypų. Detalusis planas, kuriuo pakeista sklypo tikslinė paskirtis, patvirtintas Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2002-01-31 sprendimu Nr. 194V (b.l. 19-21), vėlesniu, 2002-05-16 sprendimu Nr.1030V buvo pakeistos ir aptariamo žemės sklypo naudojimosi sąlygos, tai yra jis galėjo būti parduodamas ar nuomojamas 99 metams (b.l. 22, 195-196). Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-05 įsakymo Nr. 2.3-9463-01, kurio apeliantas neginčijo, pagrindu konstatuotas 6800 kv.m. ploto valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties su UAB „Semerta“ pasibaigimas pagal CK 6.562 str. 1 p. (suėjus nuomos terminui), o pats sklypas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro (b.l. 149-150).
Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, kad apelianto 2001-06-29 sutartimi nuomoto nekilnojamojo daikto – 6800 kv.m. ploto žemės sklypo natūroje kaip tokio nėra, taigi vien dėl šios priežasties reikalavimas tokia forma, kokia yra pareikštas – įpareigoti sudaryti neesančio nekilnojamojo daikto nuomos sutartį, negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir patenkintas.
Dėl minėtos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nėra galimas ir CK 6.552 str. 2 d. taikymas. Pastaroji teisės norma leidžia valstybinę žemę išnuomoti ne aukciono būdu, jei ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais. Specialus teisės aktas – Žemės įstatymas detalizuoja valstybinės žemės išnuomojimo tvarką bei sąlygas, jo 9 str. 6 p. pabrėžiama, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį; kita vertus, žemė neišnuomojama, kuomet ji užstatyta neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statiniais, būtent tokiu laikytinas ir apelianto fiziškai sunaikintas statinys.
Apelianto pastabas, jog teismas nevertino ir neaiškino šalių tikrųjų ketinimų, įrašant į sutartį sąlygą – iki bus parengtas detalusis planas, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis. Nei savo procesiniuose dokumentuose, nei paaiškinimuose teismo posėdyje apeliantas nenurodė tokių motyvų, jog, įsigydamas sudegusį sandėlį, ateityje šiame sklype siekė ir planavo vystyti gyvenamųjų namų statybos verslą, todėl, nesudarius sutarties, esą buvo pažeisti teisėti jo lūkesčiai. Visi šalių reikalavimai, atsikirtimai, įrodymai bei argumentai turi būti pateikti dar rengiantis nagrinėti bylą (CPK 7 str. 2 d., 141 str. 1 d. ir 3 d., 181 str. 2 d., 227 str. 2 d.). Ribotos apeliacijos modelis taip pat neleidžia bylos šalims apeliacinės instancijos teisme išplėsti savo reikalavimų ir/ arba atsikirtimų į juos pagrindų, t.y. pateikti naujų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų (CPK 312 str.). Tai lemia instancinė teismų sistema, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka būtent jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų reikalavimų ir argumentų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina šių apelianto argumentų dėl detaliojo plano sudarymo tikslo - vystyti jame mažaaukščių namų statybą, kadangi šiais argumentais pirmosios instancijos teisme nebuvo remiamasi, teismas dėl jų sprendime nepasisakė (CPK 306 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimu padarytų išvadų pagrįstumo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Kartu kolegija atkreipia dėmesį ir tai, kad įstatymas teismui nenumato galimybės pratęsti termino apeliaciniam skundui paduoti ar pakeisti šio terminio eigos pradžią (b.l.204). Pagal CPK 307 str. galimas tik minėto termino atnaujinimas, jeigu pripažįstama, kad terminas sprendimui apeliacine tvarka apskųsti praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prisiėmė įstatymo leidėjo funkcijas bei atliko įstatymo nenumatytus, net jam prieštaraujančius veiksmus, pratęsdamas ieškovui terminą apeliaciniam skundui paduoti 30-čiai dienų nuo motyvuoto teismo sprendimo įteikimo jam dienos, kartu pripažindamas pažeidęs CPK 269 str., 270 str. reikalavimus. Tačiau šis CPK 307 str. 1 d. ir 323 str. pažeidimas iš esmės neapribojo ir neįtakojo apelianto teisės į sprendimo peržiūrėjimą apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas skundą priėmė (b.l 212). CPK 329 str. 1 d. nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tokios aplinkybės šiuo atveju konstatuoti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.