- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eA-2443-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07176-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. birželio 12 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 23M53769 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėja nurodė, kad:
2.1. Prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad 1994-1996 m. vykstant karui (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojos ir jos vyro namuose (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli (duomenys neskelbtini), pradėjo lankytis banditai, kurie reikalavo, kad pareiškėja su vyru prisijungtų prie jų žudyti žmones ir juos plėšti arba mokėti banditams piniginę duoklę. Pareiškėja su savo vyru minėtus banditus apgavo, t. y. sutiko prisijungti prie jų vykdomų nusikalstamų veiksmų, nes atsisakius, juos būtų nužudę arba sugadinę jų turtą, vėliau pabėgo iš kilmės šalies. Pareiškėja į kilmės valstybę bijo grįžti, kadangi šiuo metu tie banditai yra valdžioje. Pareiškėja ir persekiotojai paskutinį kontaktą turėjo 1997-1998 m., todėl praėjus daugiau nei 20 metų, natūralu, jog persekiotojų tapatybės atskleisti negali, nes neprisimena. Pareiškėja apklausų metu papasakojo, ką prisiminė, jos nurodytos aplinkybės nėra prieštaringos ar nesuderinamos su kilmės valstybės informacija, todėl nėra pagrindo pareiškėjos parodymų laikyti nepatikimu įrodymu. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos pasakojimo pagrįstumą ir galimas grėsmes, su kuriomis susidurtų prieglobsčio prašytoja, grįžimo į kilmės valstybę atveju, turėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjos įvardijamas persekiotojas šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) valdžioje, o tokie asmenys (duomenys neskelbtini) turi galimybes vykdyti represijas ir būti nebaudžiami.
2.2. Rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo pareiškėjos pasakojimą laikyti nepatikimu, juolab, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas apklausų metu buvo neprieštaringas, pareiškėja papasakojo viską, ką prisiminė. Pareiškėjos paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, Sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėja būtų klaidinusi tyrimą, nenustatyti ir pareiškėjos pasakojimo prieštaravimai kilmės valstybės informacijai, taigi, akivaizdu, jog atsakovas pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus vertino netinkamai.
2.3. Pareiškėjos persekiotojas yra valdžios atstovas, kuris turi visas galimybes prieš pareiškėją taikyti represijas, susidoroti ir dėl to būti nebaudžiamas, taigi, didelė tikimybė, jog grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju, pareiškėjai kiltų grėsmė būti persekiojamai. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.