- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-1685-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07729-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- J. L.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovo G. V. priteisti 23 000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-01 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovui G. V. paskolino 23 000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas pinigus skolinosi verslui. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, atsakovas, ieškovės teigimu, pradėjo jos vengti. Skola negrąžinta.
Atsiliepimas
Atsakovas G. V. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė gali reikalauti tik 12 700 Lt, kadangi 10 300 Lt jai yra grąžinti. Atsakovo teigimu, iš ieškovės gautus pinigus, su ieškovės žinia ir sutikimu jis perdavė savo pažįstamam asmeniui, A. K., kuris turėjo padėti ieškovei, atkuriant jos nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Taigi tarp J. L. ir A. K. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Kadangi A. K. dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovės reikalų nesutvarkė, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo. Atsakovas pažymėjo, kad 2011-11-20 grąžino ieškovei 1 000 Lt, 2011-11-26 – 1 000 Lt, 2011-12-23 – 1 000 Lt. 2012-01-19 1 500 Lt atsakovas perdavė ieškovės tėvui, nes ieškovės tuo metu nebuvo namie. Taigi per keturis kartus buvo grąžinti 4 500 Lt. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. atsakovas kas mėnesį grąžindavo ieškovei įvairias, nuo 350 Lt iki 450 Lt, pinigų sumas – iš viso 5 800 Lt. Pinigai buvo grąžinami, dalyvaujant liudininkams, todėl jie gali patvirtinti pinigų grąžinimo faktą. Ieškovę tenkino tokia pinigų grąžinimo tvarka. Atsakovo nuomone, nesąžiningai elgdamasi, ieškovė siekia sau naudos – nori nepagrįstai praturtėti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo G. V. ieškovei J. L. 23 000 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 590 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė J. L. praleido terminą vekselį pateikti notarui, kad šis ne ginčo tvarka išduotų vykdomąjį įrašą, todėl vekselis tapo paprastu skolos raštu. Nustatęs, kad byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, jog tarp J. L. ir A. K. buvo sudaryta atstovavimo, pavedimo sutartis ar išduotas įgaliojimas, teismas atsakovo G. V. argumentą, kad tarp ieškovės ir A. K. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų - pakvitavimų dėl pinigų perdavimo, kurie patvirtintų jo teiginį, jog dalį pinigų grąžino. Skolos dokumento buvimas pas ieškovą įrodo, kad prievolė neįvykdyta (CK 6.65 str.). Atsakovas paskolos teisinių santykių, atsiradusių tarp šalių vekselio pagrindu, nenuginčijo, todėl iš ieškovės paaiškinimų, vekselio teksto teismas sprendė, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai. Atsakovo prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą teismo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad faktines aplinkybes atsakovas privalo įrodyti civilinio proceso kodekse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Liudytojo A. S. parodymai, duoti CPK 192 str. 8 d. nustatyta tvarka, pinigų grąžinimo faktą paneigia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad sprendime padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Sprendimas gali būti pagrįstas tik įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Atsakovo teigimu, teismas nevertino jo parodymų apie tai, kad iš ieškovės gautus pinigus jis perdavė ieškovės reikalus tvarkiusiam A. K., aplinkybės, kad tarp A. K. ir J. L. buvo pavedimo santykiai, ir jis tvarkė ieškovės reikalus administraciniame teisme bei už tai iš atsakovo gavo 8 200 Lt. Ši aplinkybė yra nurodyta ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą nepagrįstai atmetė. Tai paneigtų teismo argumentą, kad nėra jokio nurodytą aplinkybę patvirtinančio įrodymo. Liudytojui A. S., kuriam atsakovas 2012-01-19 perdavė 1 500 Lt, parodymus duodant pas notarą, buvo pažeista atsakovo teisė liudytojui užduoti klausimus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, neaišku, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti liudytojai, ir nurodė, kad nepateikti liudytojų adresai, nes 2014-01-07 prašyme aplinkybės ir adresai nurodyti. Atmesdamas 2014-01-07 prašymą, teismas pažeidė rungimosi principą, teisę į gynybą ir teisę teikti įrodymus CPK nustatyta tvarka. Teismas nepaneigė ir netyrė atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad 10 300 Lt jis grąžino bei netyrė kartu su 2014-01-07 prašymu pateiktų įrodymų. Taigi teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Liudytojo A. S. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi jis yra ieškovės tėvas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Ieškovė J. L. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog apeliantas neginčija aplinkybės, kad iš ieškovės paėmė pinigus ir išrašė vekselį. Apeliantas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių pavedimo santykių susiklostymo tarp ieškovės ir A. K. faktą. Ieškovė su A. K. niekada nebendravo ir asmeniškai su juo nebuvo susitikusi. Jokių įgaliojimų, atstovavimo sutarties ieškovė nėra pasirašiusi. Apeliantas tvirtina, kad dalį pinigų grąžino ieškovės tėvui A. S., bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Liudytojas A. S. nurodė, kad G. V. asmeniškai nepažįsta, niekada nebuvo su juo susitikęs ir jokių piniginių lėšų iš jo negavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad 2011-02-01 paprastojo vekselio davėjas G. V. įsipareigojo tiesiogiai J. I. (po santuokos sudarymo – L. (b. l. 3)) iki 2011-07-31 sumokėti 23 000 Lt (b. l. 2). Ieškovė J. L. praleido terminą vekselį pateikti notarui, kad šis ne ginčo tvarka išduotų vykdomąjį įrašą, todėl vekselis tapo paprastu skolos rašteliu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas iš ieškovės gavo 23 000 Lt. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas iš ieškovės gautus pinigus perdavė A. K., jog tarp pastarojo ir J. L. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai bei jog atsakovas ieškovei skolą mokėjo dalimis ir/ar apskritai ją grąžino.
Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nevertino jo parodymų apie tai, kad iš ieškovės gautus pinigus jis perdavė ieškovės reikalus tvarkiusiam A. K., aplinkybės, kad tarp A. K. ir J. L. buvo pavedimo santykiai, ir jis tvarkė ieškovės reikalus administraciniame teisme bei už tai iš atsakovo gavo 8 200 Lt; nepaneigė ir netyrė atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad 10 300 Lt jis grąžino. Apeliacinės instancijos teismas tokią atsakovo G. V. poziciją vertina kritiškai. Atsakovas jo nurodytas aplinkybes grindžia tik savo paaiškinimais, tačiau CPK 186 str. 4 d. įtvirtinta, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, teismo turi būti patikrinami ir įvertinami. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių kitokių, išskyrus atsakovo paaiškinimus, įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl tarp A. K. ir J. L. susiklosčiusių pavedimo teisinių santykių, dėl G. V. pinigų grąžinimo J. L. fakto, kuriais remiantis atsakovo paaiškinimus būtų galima patikrinti. Todėl atsakovo paaiškinimai, byloje nesant jokiems kitokiems atsakovo paaiškinimus patvirtinantiems įrodymams, teismui priimant sprendimą, nebuvo pakankami susiformuoti teismo įsitikinimui tų faktų buvimu. Taigi pirmosios instancijos teismas, būtent remdamasis įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nurodytų aplinkybių neįrodė.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad aplinkybę, jog jis 8 200 Lt, gautus iš ieškovės, perdavė A. K., gali patvirtinti ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir tai paneigtų teismo argumentą, kad nėra jokio nurodytą aplinkybę patvirtinančio įrodymo, tačiau teismas prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą nepagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas ir šį apeliacinio skundo argumentą vertina kritiškai. Pažymėtina, kad 2011-02-01 vekselį dėl įsipareigojimo ieškovei sumokėti 23 000 Lt davė ne A. K., o G. V. Taigi pats atsakovas, o ne tretieji asmenys, turi įvykdyti vekselyje fiksuotą įsipareigojimą. Aplinkybės, kur atsakovas panaudojo iš ieškovės gautas lėšas yra teisiškai nereikšmingos. Be to, ypatingai svarbu ir tai, kad niekas net neįrodinėja, kad A. K. atliko bet kokius rezultatyvius veiksmus ieškovės naudai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nematyti jokios bylos, kurioje ieškovę atstovautų A. K., o 2013-09-10 nutarime Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra fiksuoti A. K. paaiškinimai, jog jis pats jokių aktyvių veiksmų ieškovės naudai neatliko, o gautus pinigus perdavė savo pažystamam A., kurio kontaktinių duomenų neturi.
Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, neaišku, kokias faktines aplinkybes gali patvirtinti jo pageidaujami iškviesti liudytojai, ir nurodė, kad nepateikti liudytojų adresai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. CPK 190 str. įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Atsakovo G. V. 2014-01-07 prašyme nėra nurodytas liudytojo, ieškovės J. L. tėvo, vardas, pavardė, adresas; nurodytas A. K. adresas netikslus. Prašyme nenurodyta, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų paliudyti liudytojai G. V. bei E. M. Taigi atsakovo prašymas šaukti liudytojus neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl buvo netenkintas pagrįstai.
Apeliaciniu skundu teigiama, kad liudytojui A. S., kuriam atsakovas 2012-01-19 perdavė 1 500 Lt, parodymus duodant pas notarą, buvo pažeista atsakovo teisė liudytojui užduoti klausimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo G. V. prašymo šaukti liudytojus, tarp jų ir A. S., netenkino. Liudytojo A. S. parodymai, duoti notaro akivaizdoje, ieškovės į bylą pateikti, kaip vienas iš rašytinių įrodymų. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas, įrodinėdamas pinigų grąžinimo faktą, liudytojų parodymais remtis negali, kadangi buvo nesilaikyta rašytinės įsipareigojimo įvykdymo formos reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovei galėtų būti priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, tačiau, kadangi apeliacinės instancijos teisme ją atstovavo advokato padėjėjas, o pagal Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos. Iš apelianto priteistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartimi atidėta žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą dalis – 390 Lt (b. l. 92-93) (CPK 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Atsakovo G. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 390 Lt žyminio mokesčio.