Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. M., jo atstovui advokatui K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016-09-20, apie 14.55 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie 43 namo, vairavo automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, neatsižvelgė į vairuojamo automobilio ypatumus, nesilaikė saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu sugadintos transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. kaltę pripažino iš dalies, nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jie jam paskambino kitą dieną. Iš karto nuvyko į policiją. Pareigūnai apžiūrėjo jo vairuojamą automobilį ir rado nedidelį įbrėžimą ant slenksčio, pasakė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. 2016-09-20, apie 14.55 val. vairuodamas automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) prie 43 namo esančioje aikštelėje, automobilyje grojo muzika. Atbulas prisiparkavo, jokio kontakto nejautė. Automobilis draustas Kasko draudimu, pasišalinti iš eismo įvykio vietos motyvo neturėjo. Žalą kito automobilio savininkei atlygino. Prašė bylą nutraukti arba skirti mažesnę nuobaudą, teisė vairuoti reikalinga darbui.

Liudytoja R. K. parodė, kad 2016-09-20, po 17 val. pamatė, kad jos automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir žibintas apgadinti. Už valytuvo rado raštelį, kuriame buvo nurodyta kito automobilio markė ir valstybinis numeris - Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio laikas – 14.55 val. Kaimynė Leonavičienė jai pasakė, kad matė kaip automobilis išvažiuodamas kliudė jos automobilį ir nuvažiavo. Dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą jai atlygino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M..

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo faktą ir S. M. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), S. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimų neprisipažįsta (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje matyti apgadinto automobilio stovėjimo vieta, gatvė, pastatas. Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaužytas priekinio bamperio kairės pusės kampas, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas (b. l. 3), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu rastas apgadintas Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis, kurio vairuotoja R. K. paaiškino, kad 2016-09-19 apie 18.00 val. pasistatė savo automobilį priešais (duomenys neskelbtini) namą, atėjusi kitą dieną rado automobilį apgadintą, o už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta kas apgadino jos automobilį (b. l. 4), S. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad dėl pažeidimų neprisipažįsta, nurodė, kad minėtą dieną nebuvo toje vietoje ir jokio automobilio nekliudė (b. l. 5), R. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad iš vakaro paliko stovėti kieme automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kitą dieną rado jį apgadintą ir už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta apgadinusio automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kaimynės mačiusios įvykį telefono numeris (b. l. 6), K. L. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad matė kaip džipas parkavosi atbulas tarp automobilių į siaurą tarpą, kai prisiparkavo bandė išsukti ir užpakaline dalimi kliudė šalia stovinčią mėlynos spalvos mašiną, įsijungė signalizacija, o džipas nuvažiavo net nesustojęs. Džipas buvo tamsios spalvos, numerio pastebėjo tik skaičius 001 (b. l. 7), asmens duomenys (b. l. 8-10), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad S. M. neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 11-12), informacija apie asmenį (b. l. 13-17), VĮ Regitra duomenų išrašas (b. l. 18), automobilio Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo, draudimo kopijos, S. M. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 19), automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo, draudimo, techninės apžiūros kopijos, R. K. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 20-21), nuotraukos (b. l. 23-25), vaizdo įrašas (b. l. 26), R. K. raštas dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad S. M. eismo įvykio metu padarytus nuotolius atlygino, pretenzijų neturi (b. l. 34), UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. M. charakteristika, iš kurios matyti, kad jis charakterizuojamas kaip kruopštus, pareigingas vadovas, reiklus sau ir kitiems, imlus naujovėms ir pasiūlymams (b. l. 35), medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad S. M. motina B. M. serga išemine širdies liga su stabilia krūtinės angina, hipertenzine širdies liga su kardiopatija, abiejų klubų artroze, atlikta kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Šiuo metu savijauta blogėja, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ji savęs neapsitarnauja, jai reikalinga pastovi medikų priežiūra (b. l. 36), K. L. paaiškinimas, kuriame ji paaiškino, kad negali atvykti į teismą dėl sveikatos sutrikimų, negali išeiti iš namų (b. l. 41), „Kasko“ draudimo poliso kopija (b. l. 43), pažyma apie asmens pajamas (b. l. 44-45), VĮ „Registrų centras“ išrašas apie S. M. nekilnojamąjį turtą (b. l. 47-51), skelbimų portalo kopijos apie parduodamus automobilius, automobilių modifikacijos (b. l. 52-58), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

S. M. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytoja teismo posėdyje apklaustos R. K. parodymai, iš kurių matyti, kad ji rado savo apgadintą automobilį ir už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo nurodytas kito automobilio markė ir valstybinis numeris - Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio laikas – 14.55 val. Dėl automobilio apgadinimo padarytą žalą jai atlygino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M..

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. M. vairuodamas automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 126 p. reikalavimus.

S. M. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Administracinis teisės pažeidimas S. M. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis apgadinęs kitą transporto priemonę, nepranešęs policijai, ar nukentėjusiajam asmeniui, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nuvažiavo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 p. reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad S. M., vairuodamas automobilį, važiuodamas atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, jį apgadino, tačiau to nepastebėjęs nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš paties S. M. parodymų, iš kurių nustatyta, kad jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Apie eismo įvykį kitą dieną pranešė policijos pareigūnas. Po eismo įvykio S. M. neslėpė savo automobilio, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir kitą dieną kviečiamas nuvyko į policiją, pateikė savo automobilį apžiūrai.

Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad būdamas automobilyje, veikiant varikliui ir grojant radijui, S. M. galėjo nepastebėti, kad kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad jis vairavo neblaivus, jo automobilis yra draustas Kasko draudimui, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Taigi, S. M. veiksmai – nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog S. M. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, žalą nukentėjusiajai atlygino, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuobaudos skyrimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir savo noru atlygino žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, S. M. skirtinos nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsniu, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 28 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16061729626.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.