Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. (S. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalį ir 83 straipsnį už tai, kad 2009 m. lapkričio 16 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog S. V., išardydamas velėną (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje, pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto reikalavimus, pastatydamas betoninius laiptelius (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimus, degindamas atliekas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

Institucijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu S. V. pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį paskirta 750 litų bauda, pagal ATPK 83 straipsnį – 150 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudos subendrintos ir galutinai S. V. paskirta 750 litų bauda.

S. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą. Skunde paaiškino, kad nepažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 ir 126.4 punktų, kadangi (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje nebuvo įrengęs jokių betoninių laiptelių ar kitų įtvirtintų statinių, o tik ant paviršiaus padėjo ir niekaip nepritvirtinto kelias keramikos plyteles ir medines lentas. S. V. teigimu, velėna ežero apsaugos juostoje taip pat nebuvo ardoma – juodos žemės sankaupos ten galėjo atsirasti vykdant namo tvarkymo darbus jam priklausančiame žemės sklype, kuris siekia (duomenys neskelbtini) ežero pakrantę. Taip pat nesutinka su nutarimo teiginiu, kad degindamas atliekas pažeidė Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tvirtina, kad toje vietoje tebuvo sudegintas vienas kartono lapas. Pasak S. V., jo nurodytas aplinkybes patvirtina patikrinimo metu pareigūnų padarytos nuotraukos. Papildomai S. V. paaiškino, kad mediniai laipteliai jau buvo, jis tik padėjo ant jų šaligatvio plyteles. Laužo nedegino, o tik išmetė pelenus, susidariusius šildant namą. Velėnos neardė, o atliko jam priklausančio sklypo reljefo lyginimo darbus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiu 2009 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-802, administracinio teisės pažeidimo protokolu, S. V. paaiškinimu, vaizdo medžiaga, konstatavo, kad S. V. pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 ir 126.4 punktus. Teismas nurodė, kad iš vaizdo medžiagos akivaizdžiai matyti, kad ežero pakrantės apsaugos juostoje užpiltas gruntas, išardyta velėna, įrengti betoniniai laipteliai. Pareiškėjo argumentas, kad pakrantės velėną išardė prieš tai buvęs žemės sklypo savininkas, teismo vertinimu, paneigtas byloje esančiais įrodymais. Teismas pažymėjo ir tai, kad pats S. V. teismo posėdyje neneigė, kad atliko jam priklausančio žemės sklypo reljefo lyginimo darbus, paaiškino, kad sunkiasvorė technika kai kur velėną išardė. Taip pat teismas nustatė, jog laiptai yra iškloti betoninėmis trinkelėmis, įleisti į žemę. Tokios konstrukcijos laiptai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sąvoką, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį.

Tai, kad S. V. pažeidė Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, byloje patvirtina 2009 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-802, administracinio teisės pažeidimo protokolas, S. V. paaiškinimas, vaizdo medžiaga, liudytojo parodymai. Teismas pažymėjo, kad S. V. dėl šio pažeidimo davė prieštaringus paaiškinimus – skunde jis teigė, kad buvo sudegintas tik vienas kartono lakštas, tačiau jau teismo posėdyje nurodė, kad nieko nedegino, o išpylė pelenus, susidariusius šildant namą. Todėl S. V. paaiškinimus vertino kritiškai ir laikė gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Todėl teismas sprendė, kad S. V. veiksmai pagal ATPK 83 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Apeliaciniu skundu S. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir jo skundą patenkinti – panaikinti Institucijos nutarimą. Apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog kai pirko sklypą, bankui reikėjo atlikti sklypo vertinimą, todėl buvo padarytos nuotraukos, kuriose viskas matyti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių nuotraukų nevertino. Pabrėžia, jog vienintelį kartono lapą padegė statybininkai, o jis privertė juos jį užgesinti, vėliau ant jo tiesiog išpylė pelenus, pats nieko nedegino.

konstatuoja: III. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. S. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje ir 83 straipsnyje, padarymą. ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. S. V. kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje pastatė betoninius laiptelius bei išardė velėną. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).Byloje esančios nuotraukos patvirtina faktą, kad ginčo teritorijoje yra išardyta velėna. Tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktas 2007 metais darytas nuotraukas (b. l. 34) kartu su 2009 m. lapkričio 16 d. darytomis nuotraukomis (b. l. 31-32) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 16-20), negalima daryti vienareikšmiškos išvados nei dėl veikos padarymo momento, nei dėl asmens, kuris velėną šioje teritorijoje išardė. Todėl spręstina, kad ši veika S. V. inkriminuota nepagrįstai. Taip pat iš byloje esančių laiptų nuotraukų (b. l. 21, 32) matyti, kad patys laiptai yra mediniai, o ant jų pakopų vietomis yra uždėtos keraminės plytelės. Šios nuotraukos iš dalies patvirtina apelianto teiginius, jog mediniai laipteliai buvo įrengti anksčiau. Dėl šios priežasties taip pat negalima neabejotinai konstatuoti, kad būtent S. V. įrengė laiptelius. Todėl spręstina, kad ATPK 51¹³ straipsnio pažeidimas S. V. inkriminuotas nepagrįstai, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. ATPK 83 straipsnyje numatyta, kad atliekų deginimas nesilaikant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų <...>. Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, kurio pažeidimu kaltinamas S. V., nurodyta, kad draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas. Draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Byloje esančios nuotraukos (b. l. 24-25, 30) patvirtina, kad pareigūnų tikrinimo metu S. V. priklausančioje teritorijoje buvo deginama kartoninė dėžė. Nuotraukose užfiksuotas pats deginimo faktas. Tai, kad atviroje vietoje (ne specialiai tam skirtame įrenginyje) buvo sudeginta tik viena kartono dėžė, nepaneigia fakto, kad buvo deginama atlieka. Apelianto argumentai, kad daugiau atliekų toje vietoje nebuvo deginama, o pelenai buvo tiesiog išpilti, nedaro įtakos veikos neteisėtumo fakto nustatymui. Apelianto teiginiai, kad dėžę padegė statybininkai, nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, toks paaiškinimas pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, kas leidžia jį vertinti kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti atsakomybės. Todėl darytina išvada, kad už ATPK 83 straipsnio pažeidimą S. V. atsakomybėn patrauktas ir jam paskirta 150 litų bauda pagrįstai. Dėl šių priežasčių apygardos administracinio teismo nutartis keistina, Institucijos nutarimo dalis naikintina, paliekant S. V. nuobaudą už ATPK 83 straipsnio pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. V. (S. V.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimo dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 83 straipsnio pažeidimą ir jam skirta 150 litų bauda, palikti nepakeistą. Likusią nutarimo dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu padaręs ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nuobaudos subendrintos, paskiriant jam galutinę 750 litų baudą, panaikinti ir bylą nutraukti“.

Nutartis neskundžiama.