Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-974-611/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-05
Bylos Nr.
2S-974-611/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius, Andžej Maciejevski (pran.)
Atsakovas
UAB „GPI statyba“
Ieškovas
UAB „STI GRUPĖ“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-974-611/08Procesinio sprendimo kategorija:110.1, 122.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „GPI statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 rugsėjo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „STI GRUPĖ“ ieškinį atsakovui UAB „GPI statyba“ dėl baudos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „STI GRUPĖ“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „GPI statyba“ priteisti 50.913,87 Lt baudos, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, o jo nesant, areštuoti pinigines lėšas, kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ieškinio sumos 50.913,87 Lt dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-04 nutartimi, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio ir, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, ieškovo UAB „STI GRUPĖ“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas nutarė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant per mažai – pinigines lėšas atsiskaitomoje sąskaitoje, kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis 50.913,87 sumai.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „GPI statyba“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-04 nutartį. Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Mano, kad teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi prielaidomis, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie atsakovo kaltę. Tokiu būdu yra suvaržoma atsakovo kaip juridinio asmens veikla, bendrovė kasdien patiria gamybinės – ūkinės veiklos nuostolius. Taip pat teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu, neatsižvelgė į tai, kad areštavus atsakovo bankines sąskaitas, atsakovas nebegali išmokėti atlyginimų bendrovės darbuotojams, atsiskaityti su medžiagų tiekėjais. Priimdamas nutartį taikyti turto areštą, teismas galėjo uždrausti disponuoti nustatyto dydžio ieškinio suma, bet ne visais banko sąskaitose esančiais pinigais ar kreditais, taip pat apribojant disponavimą nekilnojamuoju turtu, kilnojamaisiais daiktais, piniginėmis lėšomis, turtinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina tai, kad pats savaime teismo sprendimas tenkinti ieškinį neužtikrina tinkamos ieškovo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip arba kitaip galėtų įtakoti ir apsunkinti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrinta abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Klausimas, ar ginčo suma yra didelė ir ar byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priklauso nuo tam tikrų faktinių aplinkybių kiekvienu konkrečiu atveju, kaip antai, kas yra ginčo šalys (fiziniai ar juridiniai asmenys), jų finansinės padėties, kt. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad arešto banko sąskaitai taikymas suvaržo jo veiklą, dėl ko jis patiria nuostolius, nes negali atsiskaityti su darbuotojais ir tiekėjais. Tačiau ši aplinkybė yra viena iš daugelio aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas skundžiama 2008-09-04 nutartimi areštavo atsakovo turtą tik ieškinio sumai, aiškiai nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, leidžiant atsakovui laisvai disponuoti savo nuožiūra likusiu turtu, įskaitant pinigines lėšas banko sąskaitoje, viršijančiu ieškinio kainą (LR CPK 145 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad teismas uždraudė atsakovui disponuoti visu jo turto ir visomis turimomis piniginėmis lėšomis. Kita vertus, jeigu atsakovas neturi pakankamai turto ir jo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės reiškia disponavimo apribojimą visu jo turtu, akivaizdu, kad siekiant galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, būtina taikyti areštą atsakovo turtui, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Be to, negali būti atsakovo interesai iškelti aukščiau ieškovo interesų ir leidimas atsakovui laisvai disponuoti areštuotinu turtu padarytų laikinųjų apsaugos priemonių taikyma beprasmišku. Ieškovo ieškinyje nurodyta ieškinio reikalavimo suma yra ženkli suma net juridiniam asmeniui ir jos netekimas (neturėjimas nesant realių galimybių išieškoti priteistą skolą) turėtų neigiamos įtakos ieškovo finansinei padėčiai. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju juridinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas egzistuoja, o bylą nagrinėjantis teismas adekvačiai parinko laikinųjų apsaugos priemonių rūšis (CPK 145 str. 1 d.), jų taikymo pirmenybę, pritaikytas areštas tiesiogiai yra susijęs su ieškinio dalyku (turtinio pobūdžio). Teismas atsižvelgė į atsakovo interesus ir nusprendė pirma eile areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir kitą turtą ieškinio kainos ribose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdo antstolis (CPK 152 str. 3 str., 675 str. 3 d.). Nesutikdamas su antstolio veiksmais, atsakovas gali skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 str. 1 d., 594 str.).

Atskirojo skundo argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas neinformavus apie tai atsakovo, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Pagal CPK 148 str. 1 dalį, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai atsakovui, o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys nebeįmanomą. Ar pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių svarstymą gali sutrukdyti jų taikymą, teismas sprendžia pagal savo vidinį įsitikimą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas šias aplinkybes įvertino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, o pagal LR CPK 427 str. tokiu atveju atsakovui apie iškeltą bylą nepranešama iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Todėl vertinant sistemiškai LR CPK 148 str. ir 427 str. 4 d. normas, darytina išvada, kad teismas turi teisę dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų pasaugos priemonių nagrinėjimą. Kita vertus, iš esmės teisėta teismo nutartis negali būti naikinama vien formaliais pagrindais (LR CPK 328 str., 338 str.), o procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti teismo nutartį tik tokiu atveju, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 str. 1 d.). Esant nurodytai situacijai, darytina išvada, jog preciziškas CPK 148 str. 1 d. laikymasis būtų formalus ir netikslingas, atsakovo teisė pareikšti savo atsikirtimus nebuvo pažeista, nes jis gali tokius nurodyti atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtais motyvais, konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutarti palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Alma UrbanavičienėAlgirdas Auruškevičius