- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1486-230/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-376-722/2013 pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. K., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti šiuo metu turimą pavardę, o atsakovei – pagal jos pageidavimą, nepilnamečių vaikų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį bei registruotiną kilnojamąjį turtą, nustatyti, kad atsakovė teikia išlaikymą vaikams D. K. ir G. K. natūra turtu, perleidžiant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistą nekilnojamąjį turtą, išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą, iš atsakovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė ieškovui 20 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti viešajame registre įregistruotus visus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų) techninių duomenų pakeitimus, kai kurių pastatų paskirties ir bendrojo naudingo ploto pakeitimus, atitinkamai tokiu būdu teismui pateikiant ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą šio turto rinkos kainą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje nagrinėdamas bylą nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, malkinę, daržinę, tvartą, viralinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šalims įsigijus šią namų valdą, buvo atliktas gyvenamojo namo kapitalinis remontas, tvartas perstatytas į pokylių salę, viralinė – į sauną, daržinė – į garažą, malkinė perstatyta iš naujo. Kadangi yra pakitę prašomo padalinti šalių santuokoje įgyto turto kai kurie techniniai duomenys, kurie nėra įteisinti ir įregistruoti viešame registre, teismas konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė ieškovui terminą juos pašalinti. Teismas taip pat nurodė, kad tokiu būdu teismui būtų pateikta ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyto turto rinkos kaina bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį. Nurodo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas, kadangi ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti tinkamai, ginčo nagrinėjimo ribos yra aiškios, todėl teismo procesas gali būti pradėtas. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodyta dalintino turto verte, tačiau ginčo turto rinkos kaina nustatoma remiantis CPK reglamentuojamu įrodinėjimo procesu – pateikiant VĮ Registrų centro, turto vertintojų duomenis, kitus įrodymus, šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės. Atsakovė turi teisę pareikšti priešpriešinius reikalavimus, taip pat pateikti savo įrodymus apie ginčo turto vertę, tačiau to ji nedaro, o tiesiog klaidina teismą ir taip siekia vilkinti procesą. Be to, teismui buvo paaiškinta, kad namas ir jo priklausiniai buvo tik suremontuoti: kai kurie pastatai apkalti lentomis, įdėti nauji langai, vidus išklijuotas plytelėmis ir tapetais, nupirkti baldai. Tai nebuvo pastatų rekonstrukcija, jų plotas nėra pakitęs.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi buvo atliktas gyvenamojo namo remontas, renovuotas namo rūsys, kuriame įrengta skalbykla, treniruoklių salė, patalpa pobūviams, įrengta sandėliuko patalpa, tai pat pakeistos tvarto, viralinės ir daržinės tikslinės paskirtys, malkinė nugriauta ir pastatyta nauja. Dėl šių pakeitimų ženkliai padidėjo turto vertė, tačiau ieškovas šių pakeitimų VĮ Registrų centras neįregistravo, todėl ieškovo nurodyta dalintino turto vertė yra dirbtinai sumažinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, įpareigojančia jį pateikti viešame registre įregistruotus visus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių pastatų techninių duomenų pakeitimus, kai kurių pastatų paskirties ir bendrojo naudingo ploto pakeitimus, atitinkamai tokiu būdu teismui pateikiant ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą šio turto rinkos kainą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus, jų tikslus ir paskirtį, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, vertindamas pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dalintino nekilnojamojo turto vertę ieškinyje yra nurodęs 61 875 Lt (b. l. 2), atsakovė su ieškovo nurodyta turto verte nesutinka teigdama, kad atlikus pastatų remontą ir renovaciją ženkliai pakito jų vertė. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio trūkumus, įpareigodamas ieškovą įregistruoti viešajame registre pastatų techninių duomenų pakeitimus, kai kurių pastatų paskirties ir naudingojo ploto pakeitimus tuo tikslu, kad būtų teismui pateikta nekilnojamojo turto registre nurodyta šio turto rinkos kaina. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus, nustatydamas dalintino turto rinkos vertę, todėl šią aplinkybę turi įrodyti ginčo šalys, teikdamos jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, nesutinkama su ieškovo nurodyta turto verte, turi teisę teismui nurodyti kitokią turto vertę, tačiau tuo pačiu turi ir pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz. privačių turto vertintojų išvadas, prašyti teismo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kelti reikalavimus dėl pastatų techninių duomenų pakeitimo įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir jų vertės nustatymo, reikšti priešpriešinius reikalavimus ir kt. Todėl aplinkybė, kad šalys nesutaria dėl dalintino turto vertės ir jos įrodinėjimo priemonių, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, ir tai negali būti pripažinta ieškinio trūkumu. Ieškovas tinkamai suformulavo tiek ieškinio pagrindą, tiek jo dalyką, o grįsdamas jo nurodytą nekilnojamo turto vertės aplinkybę, pateikė VĮ Registrų centro internetinės svetainės duomenis apie vidutines rinkos vertes, t. y. jo ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio 2, 3, ir 4 punkto reikalavimus. Įrodinėjimas, įrodymų tyrimas, jų vertinimas realizuojamas bylos nagrinėjimo eigoje, o jų pakankamumas yra susijęs su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu, bet ne su tinkamu teisės pareikšti ieškinį realizavimu. Todėl negalima pripažinti, kad klausimai, iškilę įrodinėjimo procese, laikytini ieškinio trūkumais.
Dėl nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai pagrįsti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, konstatuojant, kad šiuo atveju nėra ieškinio trūkumų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.