Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-24 · Byla Nr. N-444-1659-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-24
Bylos Nr.
N-444-1659-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.N-444-1659/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 25 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.811502 už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 11.35 val., Taurupio – Smalynės gatvėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML320 atsitrenkė į kelio ženklą Nr.201, sugadino kelio ženklą ir vairuojamą automobilį, eismo įvykio vietoje nepasiliko, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 271 punkto reikalavimus.

Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 25 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.885807 už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 11.40 val., Vilniaus rajone, prie Salotės ežero gelbėjimo stoties, vairavo automobilį Mercedes Benz ML320 neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), neatsižvelgė į kelio būklę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį, apgadino kelio atitvarus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registravimo ir valstybinės techninės apžiūros dokumentų, taip pažeisdamas KET 61.1, 61.2, 68 ir 172 punkto reikalavimus.

Institucijos įgaliotas pareigūnas, apjungęs dvi, pagal skirtingus administracinio teisės pažeidimo protokolus iškeltas, bylas ir jas išnagrinėjęs, 2007 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu A. P. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė subendrintą nuobaudą – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

II.

A. P. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti. Nurodė, jog administracinių teisės pažeidimų nepadarė ir paaiškina, jog 2007 m. liepos 25 d., apie 8 val. ryto, P. Č. jį neblaivų atvežė prie Salotės ežero, kur su ten susipažinusia mergina išgėrė brendžio, o po kurio laiko pasijutus blogai, prigulė ant automobilio galinės sėdynės ir užmigo. Pažymi, jog sąmonę atgavo tik tada, kai jį, gulintį prie automobilio, pažadinę policijos pareigūnai ėmė klausinėti apie įvykį, prašė pateikti dokumentus. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytų veikų atlikti negalėjo fiziškai, nes buvo labai girtas, paaiškinti apie įvykius nieko negali, be to, jam neaišku, kuom remiantis policijos pareigūnai nusprendė, kad vairavo jis, nes iš pačių žodžių pareigūnai rado jį gulintį girtą prie apgadinto automobilio. Be to, automobilio savininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. P. skundą, 2008 m. birželio 30 d. nutartimi jį atmetė konstatavęs, jog asmens kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors A. P. neigia nagrinėjamų eismo įvykių metu vairavęs automobilį, jo paaiškinimai yra prieštaringi ir paneigiami objektyviais laikytinais liudytojų parodymais bei byloje esančiais kitais įrodymais, todėl vertinami kaip pasirinkta gynimosi taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pabrėžė, jog A. P. tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti atlikimo metu prisistatė kaip P. Č., t. y. vengdamas administracinės atsakomybės siekė pasinaudoti svetimo asmens duomenimis, o ginčo dėl to, jog policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą pastarasis miegojo šalia eismo įvykiuose dalyvavusio automobilio, nėra. Paaiškinime Institucijai V. G. nurodė, jog matė kaip „Mercedes“ markės džipas numušė kelis stulpus ir sustojo prie pat pastato sienos, vairuotojas iššoko iš mašinos, bėgdamas nukrito ir užmigo, liudytoja D. Š. parodė, kad betarpiškai stebėjo eismo įvykį, kurio metu automobilis Mercedes Benz ML320 važiuodamas dideliu greičiu numušė kelio ženklą Taurupio - Smalinės g. sankryžoje bei nuvažiavo Salotės ežero link, šio eismo įvykio metu automobilyje daugiau žmonių nepastebėjusi, o jį vairavo prie mašinos vėliau buvęs (gulėjęs) asmuo, t. y. A. P., nukentėjusysis Č. Z. nurodė, jog A. P. policijos pareigūnų rastas miegantis šalia automobilio, automobilį vairavo būtent jis, liudytojas A. A. parodė, kad atvykęs į įvykio vietą nustatė, kad asmeniui (A. P.) buvo sužalota galva, o vairuotojo priekinėje pusėje stiklas buvo apgadintas, iš keleivio pusės stiklas apgadintas nebuvo, todėl mano, jog automobilį vairavo būtent šis asmuo, pareigūno D. O. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad iškart eismo įvykio vietoje apklaustas A. P. paaiškino, kad važiavo link Naujosios Vilnios.

Liudytojos L. Š. parodymais teismas nesirėmė nurodęs, jog jie nėra reikšmingi, nes asmuo nieko negalėjo paaiškinti apie įvykusius eismo įvykius, o liudytojo P. Č. parodymus vertina kaip žinomai melagingus, akivaizdžiai prieštaraujančius objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, dėl ko šiam asmeniui iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį. Teismas pabrėžė, jog pastarasis liudytojas ir A. P. yra iš vieno kaimo, kartu leidžia laisvalaikį, teisės vairuoti neturi, kas, teismo nuomone, ir paskatino apkalbėti save ir taip padėti A. P. išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl parinktos nuobaudos teismas pažymėjo, jog nuobauda parinkta laikantis jos skyrimo taisyklių, todėl ji pagrįsta ir teisėta.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartimi, A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog liudytojai ir nukentėjusysis matė jį vairuojant automobilį, nes šie asmenys nei savo pirminiuose paaiškinimuose, nei teismo posėdžiuose to nepatvirtino. Tuo tarpu P. Č. tiek policijai, tiek teismui davė nuoseklius parodymus, jog automobilį vairavo ir eismo įvykius sukėlė būtent jis. Teigia, jog jis P. Č. neprisistatinėjo, tiesiog dėl didelio jo girtumo nesusišnekėjo su pareigūnais. Teismas rėmėsi V. G. pirminiais paaiškinimais, neva jis matęs jį iššokantį iš vairuotojo vietos, tačiau teismas neatsižvelgė į jo parodymus teisme ir dėl jų nepasisakė, nors teisme jis pripažino, kad pirminis paaiškinimas netikslus, diktuotas policijos pareigūnų. Tiek D. Š., tiek Č. Z. parodymai dėl vairuotojo tik hipotetinio pobūdžio. Nesutinka su teismo argumentu, jog jo patirtas sužalojimas patvirtina vairavimo faktą, nes jis susižalojo ranką (ne galvą) į išdužusius stiklus, kurie pažiro automobilio salone. Taip pat nurodo, jog nutarimą priėmęs pareigūnas neteisingai kvalifikavo jo veiką, t. y. pagal pirmąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą eismo įvykį jis padarė blaivus, pagal antrąjį (po penkių minučių) – jau neblaivus, nors abiejų įvykių metu jis buvo girtas. Be to, dėl pirmojo eismo įvykio jam iš viso nepareikštas kaltinimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o skiriant nuobaudą nenurodyta, kokia nuobauda ir pagal kokį straipsnį jam skiriama už Smalinės gatvėje sukeltą eismo įvykį, ir kokia nuobauda už eismo įvykį prie gelbėjimo stoties. Mano, jog tokie pažeidimai sudaro pagrindą teismui grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. P. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

A. P. jam inkriminuotus pažeidimus neigia iš esmės ginčydamas pažeidimo sudėtims būtiną elementą – vairavimo faktą – teigdamas, jog 2007 m. liepos 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytose vietose ir laiku automobilio Mercedes Benz ML320 nevairavo, o kitokią išvadą teismas padarė netinkamai įvertinęs bylos įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų (R. G., A. D., L. L., D. J., P. Č., D. O., V. G., D. Š., L. Š., A. A.), kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad apeliantas neteisus teigdamas, jog teismo apklausti liudytojai ir nukentėjusysis nepatvirtino matę jį vairuojantį. Iš nukentėjusiojo Č. Z. paaiškinimo Institucijai matyti, jog jis betarpiškai stebėjo pažeidimą prie Salotės ežero, automobiliui Mercedes Benz ML320 sustojus, jis priėjo ir pamatė prie mašinos, iš vairuotojo pusės, gulintį vairuotoją, joks asmuo iš automobilio daugiau neišlipo (b. l. 17). Tai, jog apeliantas nustatytas kaip vairuotojas patvirtina ir pareigūnų D. O. bei R. G. tarnybinių pranešimų duomenys, kuriuose be kita ko fiksuota, jog paklaustas, kur važiavo, A. P. nurodė, jog link Naujosios Vilnios (b. l. 20), jį kaip vairuotoją atpažino Č. Z. (b. l. 20 – 21). Minėti pareigūnai analogiškus parodymus davė teisme, R. G. kartu pažymėjo, jog A. P. pasakė, jog važiavo automobiliu ir daugiau nieko neatsimena (b. l. 48, 54 - 55). D. Š., betarpiškai stebėjusį įvykį Taurupio – Smalinės gatvių sankryžoje, paaiškinime nurodė, jog automobilyje Mercedes Benz ML320 matė tik vieną asmenį, automobilį nusekus iki Salotės ežero iš ten buvusių asmenų įsitikino, jog jį vairavo miegantis prie automobilio asmuo (b. l. 27 -28), analogiškas aplinkybes D. Š. patvirtino ir teisme (b. l. 64). Jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jie pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Tuo tarpu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus apeliantas pasiaiškinti atsisakė, nors kaltinimą suprato (b. l. 14, 78), be to, protokolas Nr.885807 surašytas apie 19 val., t. y. po asmens išblaivinimo (b. l. 18, 20 - 21), tačiau nauja įvykio versija iškelta tik teisme, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo teiginį, jog A. P. paaiškinimai - pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytojų L. Š. bei P. Č. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, apeliacinės instancijos teismas tokių parodymų atmetimo argumentus palaiko ir nebekartoja, o dėl apelianto teiginio, jog teismas neatsižvelgė į liudytojo V. G. parodymus teisme, kuriais jis patvirtino, kad pirminį paaiškinimą (jame nurodė, jog matė, kaip nuo kalniuko važiavęs automobilis Mercedes „numušinėjo“ vieną po kitą stulpus ir prie gelbėjimo stoties sustojo, iš mašinos iššoko asmuo, kuris nukrito ir užmigo - b. l. 29) surašė policijos pareigūnų padiktuotas ir iš tiesų nematė, kas vairavo, pasakytina, jog į bylą surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykių metu automobilį vairavo A. P., todėl šio liudytojo parodymai bei pirminis paaiškinimas esminės reikšmės byloje neturi. Taip pat pasakytina, jog apelianto patirti rankos sužalojimai netiesiogiai patvirtina jo vairavimo faktą (tik vairuotojo pusėje buvo suskilęs priekinis stiklas), o liudytojo A. A. teismo posėdyje išsakytas teiginys, jog asmuo buvo susižalojęs galvą (2007 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime įrašė, jog vairuotojui buvo sužalota dešinė ranka – b. l. 22), vertintinas kaip nereikšmingas netikslumas dėl įvykio senumo (parodymai duoti beveik praėjus metams nuo eismo įvykių padarymo – b. l. 78).

Dėl A. P. apeliacinio skundo teiginių, liečiančių netinkamą veikos kvalifikaciją bei nuobaudos skyrimą, pasakytina, jog dėl eismo įvykio Taurupio – Smalynės gatvėse, Vilniuje, asmeniui neinkriminuotas neblaivumo požymis, nes toks faktas nebuvo pažeidimo darymo momentui nustatytas, o tai, kad protokole nesuformuluotas administracinis kaltinimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (kas iš esmės turėjo būti pagal atskleistą jame pažeidimo esmę padaryta), priimto nutarimo neteisėtu nedaro, nes subendrinant nuobaudą tai jokios reikšmės jos individualizavimui ir neturėtų. Pirmosios instancijos teismas tokio administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumo pagrįstai nekonstatavo, nes byla teisme buvo nagrinėjama pagal asmens skundą, dėl ko laikantis principo non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę) reikalavimų asmens padėtis negalėjo būti sunkinama. Pažymėtina, jog pagal du atskirus epizodus (eismo įvykius) asmeniui administracinis kaltinimas pareikštas pagal skirtingus ATPK straipsnius, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog neaišku, už kurį eismo įvykį ir pagal kurį straipsnį skirta konkreti nuobauda, nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius