Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės M. B. įstatyminei atstovei (rūpintojai) O. B., advokatei Juzefai Brinevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės (rūpintojos) O. B. ieškinį atsakovei P. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo byloje – G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės įstatyminė atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė visada žinojo apie E. B. sukauptas lėšas, tačiau nesikreipė dėl turto padalinimo papildomai po santuokos nutraukimo. Sukauptos lėšos banko sąskaitoje ir pensijų fonde buvo asmeniniai E. B. pinigai. Apie kaupiamas lėšas atsakovė visuomet žinojo, bet niekada nepretendavo. Atsakovė pati po E. B. mirties pasakė, kad yra sukauptų lėšų jo pensijų fonde. E. B. gyvendamas santuokoje su atsakove dirbo ir kaupė lėšas pensijoje. Sutarties dėl gaunamų lėšų asmeninės nuosavybės E. B. su atsakove nebuvo sudaręs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktas rašytinis įrodymas – medicininis mirties liudijimas patvirtina, jog 2020 m. kovo 27 d. mirė E. B.. Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog po E. B. mirties be tėvų rūpybos likusiai M. B. nustatyta nuolatinė rūpyba, jos rūpintoja, turto administratore ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant O. B.. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. S. 2020 m. rugpjūčio 17 d. išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, jog ieškovė M. B. priėmė palikimą po tėvo E. B. mirties, jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į E. B. priklausiusį asmeninės nuosavybės teise turtą – ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį transporto priemonės BMW X5 3.0 D.

Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro M. S. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nustatyta, jog notaras atsisakė išduoti ieškovei papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo pinigines lėšas asmeninėje banko sąskaitoje bei pensijų fondo vienetus pensijų kaupimo sąskaitoje, esančiose kredito įstaigoje „Swedbank“ AB, atsižvelgiant į tai jog E. B. buvo sudaręs tris santuokas – santuoka su D. B. 2003 m. birželio 21 d. buvo nutraukta, 2004 m. birželio 3 d. buvo sudaryta santuoka su O. G., kuri mirė 2010 m. gruodžio 14 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta santuoka su P. G. (B.), notarui nebuvo pateikti įrodymai apie tai ar E. B. piniginės lėšos asmeninėje banko sąskaitoje bei pensijų fondo vienetai pensijų kaupimo sąskaitoje buvo asmeninė jo nuosavybė arba buvo nustatyta aiški turto dalis, priklausanti palikėjui E. B..

„Swedbank“ AB pateikė teismui informaciją, jog E. B. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 27 d. E. B. buvo sukaupęs 3800,754 vnt. fonde „Pensija 1968-1974“. 2012 m. rugpjūčio 3 d. E. B. buvo sukaupęs 4683.571 vnt. fonde „Pensija 3“, 2018 m. rugsėjo 9 d. E. B. buvo sukaupęs 6999.205 vnt. fonde „Pensija 3“. Taip pat teismui „Swedbank“ AB pateikė informaciją, jog E. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis yra 655,13 Eur.

Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog šiuo sprendimu buvo nutraukta atsakovės P. B. ir E. B. santuoka. Sprendime pareiškėjams buvo išaiškinta, jog įsiteisėjęs sprendimas dėl santuokos nutraukimo užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nenurodė santuokoje įgyto ir dalintino turto. Sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.8 punktu šios sutarties šalys patvirtino ir pareiškė jog neturi piniginių lėšų ir vertybinių popierių, kurie būtų dalintini nutraukiant santuoką.

Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas tuomet, kai po E. B. mirties paaiškėjo, jog E. B., gyvendamas santuokoje su P. B. kaupė lėšas pensijų fonde ir šios lėšos nebuvo padalintos E. B. ir P. B. nutraukiant santuoką.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad visos pensijų fonde E. B. sukauptos lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė, taip, pat kad asmeninė E. B. nuosavybė buvo lėšos, esančios asmeninėje banko sąskaitoje.

Dėl piniginių lėšų, esančių asmeninėje banko sąskaitoje pripažinimo asmenine nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vieną iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos būdų sąlygoja santuokos nutraukimas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog E. B. ir P. B. santuoka buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. Taigi, darytina išvada, jog visos piniginės lėšos, kurias savo asmeninėje sąskaitoje turėjo E. B. nuo santuokos su P. B. nutraukimo iki mirties 2020 m. kovo 27 d. buvo asmeninis E. B. turtas.

Banko „Swedbank“ AB pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog E. B. asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų likutis yra 655,13 Eur. Atsakovė P. B. nurodė, jog tai buvo asmeninės E. B. lėšos ir ji į jas nepretenduoja.

Esant nustatytoms aplinkybės, teismas daro išvadą, jog šios lėšos buvo įgytos po santuokos nutraukimo kaip asmeninė E. B. nuosavybė, todėl ieškinys dalyje dėl E. B. piniginių lėšų (655,13 Eur) pripažinimo jo asmenine nuosavybe tenkinamas visiškai.

Dėl pensijų fondo vienetų pensijų kaupimo sąskaitoje pripažinimo asmenine nuosavybe.

Kaip jau minėta, CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, asmuo teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2020 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro M. S. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina aplinkybes, jog E. B. buvo sudaręs tris santuokas – santuoka su D. B. 2003 m. birželio 21 d. buvo nutraukta, 2004 m. birželio 3 d. buvo sudaryta santuoka su O. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta santuoka su P. B., kuri nutraukta 2018 m. rugsėjo 11 d.

Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro M. S. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą bei „Swedbank“ AB 2021 m. kovo 22 d. rašto nustatyta, kad E. B. 2005 m. kovo 22 d. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 27 d. E. B. buvo sukaupęs 3800,754 vnt. fonde „Pensija 1968-1974“. 2012 m. rugpjūčio 3 d. E. B. buvo sukaupęs 4683.571 vnt. fonde „Pensija 3“, 2018 m. rugsėjo 9 d. E. B. buvo sukaupęs 6999.205 vnt. fonde „Pensija 3“.

Atsižvelgiant į tai, jog Pensijų kaupimo sutartį E. B. buvo sudaręs laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2020 m. kovo 27 d., esant pateiktam ieškiniui dėl šio turto pripažinimo asmenine E. B. nuosavybe, aktualūs yra laikotarpiai, kuriems esant ieškovė teismui turėjo įrodyti, jog E. B. kauptos santaupos Pensijų fonde buvo asmeninėmis lėšomis, t. y. laikotarpis kuomet E. B. gyveno santuokoje su O. G., bei laikotarpis nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d, kuomet E. B. gyveno santuokoje su P. B..

Atsižvelgiant į tai, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia vienam iš sutuoktinių mirus bei nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 punktas, 4 punktas), nustatytina, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. rugpjūčio 2 d. (nuo E. B. vienos sutuoktinės mirties iki kitos santuokos sudarymo), bei laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. kovo 27 d. (nuo santuokos su P. B. nutraukimo iki E. B. mirties) E. B. pensijų kaupimo sąskaitoje sukaupti pensijų fondo vienetai buvo jo asmeninė nuosavybė.

Tai, jog laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d. bei laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. E. B. pensijų kaupimo sąskaitoje sukaupti pensijų fondo vienetai buvo jo asmeninė nuosavybė ieškovė turėjo įrodyti, paneigiant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovė, laikydama, kad nurodytais laikotarpiais, kuomet E. B. buvo sudaręs santuokas, pensijų fondo vienetai, sukaupti jo pensijų kaupimo sąskaitoje, priklausė jam nuosavybės teise, privalėjo paneigti, jog nurodytas santuokos metu įgytas turtas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdama rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad pensijų kaupimo sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai buvo asmeninė E. B. nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.)

Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Šioje byloje yra aktualu tai, jog E. B., tuo metu, kai buvo sudaręs santuokas, nuo 2005 m. kovo 22 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d. bei nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d, lėšas pensijų fonde „Pensija 3“ banke „Swedbank“ AB, kaupė ne atidėdamas savo gaunamų darbinių pajamų dalį, o tokiu būdu, jog nuo E. B. gaunamų pajamų skaičiuojama Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis buvo kaupiama pensijų fonde. Toks pensijos kaupimo būdas buvo patvirtintas UAB „Swedbank investicijų valdymas“ patvirtintose „Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondo „Pensija 3“ taisyklėse“, kurios yra viešai skelbiamos interneto tinklalapyje www.swedbank.lt.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog E. B. pensijų fondo vienetai santuokų sudarymo laikotarpiu buvo sukaupti ne iš E. B. darbinių pajamų privačiame pensijų kaupimo fonde, o iš E. B. valstybinio socialinio draudimo įmokų dalies, teismas daro išvadą, jog lėšos, kuriomis buvo kaupiami pensijų fondo vienetai pagal savo prigimtį ir pobūdį, negali būti laikomos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tai, jog E. B. ir P. B. nutraukdami santuoką, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė, jog neturi jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, taip pat patvirtina aplinkybę, jog santuokos nutraukimo metu E. B. ir P. B. piniginių vienetų pensijų fonduose nelaikė santuokos nutraukimo metu dalintinu turtu, ir sudarydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pensijų fonde kaupiamų pensijų fondo vienetų nesidalino.

Atsakovė P. B. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog jos ir E. B. santuokoje gautos pajamos buvo bendros, naudojamos bendrai, todėl ir pensijų fondo vienetai buvo kaupiami bendrai, tačiau teismas šioje byloje nustatė, kad E. B. pensijų fondo vienetai nebuvo kaupiami privačiame pensijų fonde iš sutuoktinių santuokoje gautų pajamų atimant tam tikrą jų dalį, o valstybinio socialinio draudimo įmokos nėra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kaip numatyta CK 3.88 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog santuokų metu valstybinio socialinio draudimo įmokos dalimi sukaupti pensijų fondo „Pensija 3“ vienetai banko „Swedbank“ AB pensijų kaupimo sąskaitoje, yra E. B. asmeninė nuosavybė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3739,367 pensijų fondo vienetų, esančių „Swedbank“ AB banke pensijų kaupimo sąskaitoje, pripažinimo asmenine E. B. nuosavybe, tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Šioje byloje ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu buvo teikiama teisinė pagalba, iš valstybės lėšų apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, bei atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose) mokėjimo.

Pateikta 2021 m. kovo 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 274,50 Eur.

Ieškinį tenkinus visiškai, valstybės išlaidos, susijusios su ieškovės atstovavimu teisme, priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš atsakovės priteisiamas byloje mokėtinas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe – 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 14,32 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir pašto išlaidas) valstybei atsakovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė piniginės lėšos (655,13 Eur), esančios jo asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, bei banko „Swedbank“ AB pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sukaupti pensijų fondo vienetai.

Priteisti iš atsakovės P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 274,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 14,32 Eur (keturiolika eurų 32 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.